Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. K. ieškinį atsakovei I. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. K. prašo atidalinti I. D. priklausančią ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. K. ir I. D. priklausančią ½ dalį minėto buto A. K. asmeninės nuosavybės teise, priteisti iš A. K. piniginę 15 500,00 eurų kompensaciją I. D., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu ir teisme nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste-butas). Šalims priklauso po ½ dalį buto. Butas tarp bendraturčių nėra atidalintas ir nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ieškovė gali naudotis tik kambariu, plane pažymėtu indeksu 37-8 (13,75 m²), o atsakovė naudojasi didesniuoju buto kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr. 31-9 (18,84 m²). Kitos buto patalpos (koridorius, holas, virtuvė, sandėliukai, tualetas ir vonia) yra naudojamos bendrai. Atsakovei didesnis buto kambarys buvo užleistas dėl tos priežasties, kad ji bute gyveno su nepilnamete dukra. Ieškovės buto dalyje iki 2016-03-03 gyveno jos buvęs sutuoktinis N. K.. Nepaisant to, kad iki 2016-03-03 butu naudojosi ir N. K., tačiau atsakovė buvo ir tebėra užėmusi visas bendro naudojimo patalpas, jose laiko savo daiktus, baldus ir buitinę techniką. Tokias aplinkybes patvirtina 2016-07-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F16- 30. Be to atsakovė bute laiko katę, kuri teršia bendras patalpas, bute tvyro nemalonus kvapas.

Ieškovė, siekdama naudotis savo nuosavybe, bei kokiu nors būdu išspręsti bendrosios nuosavybės valdymo klausimus dar 2016-01-18 notariniu pareiškimu kreipėsi į atsakovę siūlydama jai nupirkti iš ieškovės buto dalį už 9.000,00 EUR. Atsakovė su pateiktu pasiūlymu nesutiko, į pranešimą nereagavo. Iškėlus civilinę bylą, ieškovė, siekdama ginčą išspręsti taikiai, siūlė atsakovei įsigyti buto dalį ir už 7.500,00 EUR, tačiau ir tokia pasiūlyta kaina atsakovės netenkino. Atsakovė nurodė, kad ji tokios pinigų sumos neturi ir negali gauti. Nors ieškovė ieškojo pirkėjų, siekdama parduoti savo dalį už nurodytą sumą, tačiau pirkėjai, apžiūrėję butą, matydami netvarką jame, atsisakydavo sudaryti sandorį, nepaisant to, kad ieškovė sutiko parduoti savo nuosavybę už ženkliai mažesnę nei vidutinė rinkos kainą. Negalėdama parduoti savo dalies ieškovė 2016-07-18 notariniu pareiškimu siūlė atsakovei bendrai parduoti pasirinktam pirkėjui visą butą už ne mažesnę nei 30 000,00 EUR kainą ir gautas lėšas pasidalinti lygiomis dalimis, tačiau atsakovė nesutiko ir su tokiu pasiūlymu, nurodydama, kad ji nori bute gyventi. Ieškovė nurodė, kad atsakovei taip pat siūlė pardavus butą už 30 000,00 eurų, atsakovei duoti 20 000,00 eurų už parduoto buto dalį, tačiau ir su didesne suma atsakovė nesutiko. Be to ieškovė siūlė mainais už jos dalį bute nupirkti atsakovei kitą mažesnės vertės gyvenamą plotą, tačiau ir toks pasiūlymas atsakovei netiko. Teigia, kad yra pajėgi sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją 15 500,00 eurų, nes turi santaupų, o taip pat susitarė su savo sūnumi, kad jis duos trūkstamą pinigų dalį, kuri būtų reikalinga sumokėti atsakovei kompensaciją (b. l. 73-75).

A. I. D. su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad esminis nesutikimo su tokiu reikalavimu motyvas yra tas, kad gavusi kompensaciją atsakovė su nepilnamete dukra nebeįstengs nusipirkti kito buto Kretingoje, o tai labai ženkliai pablogintų jos nepilnametės dukros bei jos pačios gyvenimo sąlygas. Ieškovės pateikiama informacija apie butų kainas yra teisinga, tačiau siūlomi parduoti butai yra neatitinkantys jos pageidaujamų sąlygų. Apsigyvenus tokiame bute labai pablogėtų atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenimo sąlygos. Atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka, o ieškovė savo buto dalį gali parduoti pagal savo nuožiūrą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė su klientais buvo keletą kartą atėjusi parodyti butą. Atsakovei nepatiko, kad ji nebuvo informuota apie tai ir ji išreiškė savo nepasitenkinimą girdint klientams. Nurodė, kad neturi lėšų įsigyti buto dalį už ieškovės siūlomas net ir pačias mažiausias kainas (b. l. 85).

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė A. K. pagal dovanojimo sutartį Nr. 1-2010 nuosavybės teise įgijo į buto, bendro ploto 65,77 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). 2004-06-21 ši buto dalis bei nuosavybės teisė į jį įregistruota nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. 50/63392 (b. l. 16, 20). A. I. D. 2012-04-12 paveldėjo pagal testamentą 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 16).

Byloje nustatyta, kad šalys yra buto (duomenys neskelbtini) bendraturtės (b. l. 16-17). Tiek ieškovės, tiek atsakovės nuosavybės dalys lygios.

Šalims nesutariant dėl naudojimosi butu, šalys konfliktuoja, A. K. neturi galimybės naudotis jai nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, butu naudojasi tik atsakovė. Akivaizdu, kad esant tokiems šalių santykiams, naudotis butu abiems kartu - neįmanoma. Ieškovė prašo taikyti atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės vienai šaliai priteisiant turtą natūra, kitai – kompensuojant jo dalį pinigais kaip vienintelį galimą atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą atsižvelgiant į blogus šalių tarpusavio santykius bei daikto pobūdį. Byloje sprendžiamas klausimas dėl dviejų kambarių buto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame name. Į butą įėjimas yra vienas, butas yra trečiame daugiabučio namo aukšte, eilė buto patalpų (koridorius, holas, sandėliukai, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai, šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl pripažintina, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių buto atidalinimas natūra nėra galimas, todėl spręstinas klausimas dėl buto atidalinimo vienai bendraturtei priteisiant butą natūra, o kitai – piniginę kompensaciją.

Vertindamas ar galimas naudojimosi butu tvarkos nustatymas, o taip pat, būtinumą atidalyti iš bendrosios nuosavybės neišvengiamumą ir atidalinimo būdą, galimybę išsaugoti ir neprarasti atsakovei buto, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė I. D. nuosavybės teise turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – paveldėtą dalį buto (duomenys neskelbtini) m. I. D. su šeima – nepilnamete dukra ir sugyventiniu nuolat bute gyvena nuo 2017-02-06. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta atsakovė ir liudytojas daugiabučio namo bendrijos „Radasta“ pirmininkas A. K. (2017-03-21 teismo posėdžio garso įrašas) (b. l. 102-104), atsakovės nepilnametė dukra A. D., kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ginčo bute gyveno visą laiką. Tai, kad atsakovės dukra gyveno ginčo bute su seneliais, o jiems mirus ji gyveno su vyriausia seserimi, o vėliau gyveno viena, atsakovė tik lankydavosi ginčo bute, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ieškovė A. K., liudytojai N. K. ir A. K..

Ieškovė A. K. ginčo bute negyveno, tačiau jai priklausančio buto dalimi leido naudotis savo buvusiam sutuoktiniui N. K., kuris dėl nuolatinių konfliktų ir atsakovės dukters keliamo triukšmo, išsikraustė iš minėto buto. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2016-07-12 pranešimas Nr. 30-1-56411 ir 20106-11-04 pranešimas Nr. 30-S- 83537/24.2.4). Iš pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai į butą buvo kviečiami ne vieną kartą, buvo vedami profilaktinio pobūdžio pokalbiai. Be to atsakovės nepilnametei dukrai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ji nubausta už administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), 178¹ str. 2 d. (asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų turėjimas), 183 str. 1 d. (viešosios rimties trikdymas), 187 str. 2 d. (pasipriešinimas policijos pareigūnams). Taip pat atsakovė 2016-11-24 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-615-666/2016 buvo nubausta pagal ATPK 181¹ straipsnį už vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams (b. l. 48, 49, 61, 62, 90,91, 92, 93). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai: daugiabučio namo bendrijos „Radasta“ pirmininkas A. K., N. K., kuris paaiškino, kad dėl nuolatinio triukšmo bute, jis nebegalėjo toliau jame gyventi ir šiuo metu gyvena pas ieškovę, kuri taip pat negali laisvai disponuoti jai priklausančio buto dalimi.

Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nesutikdama su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą atsidalinimo būdą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad gali būti nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir ieškovė gali parduoti jai priklausančią turto dalį. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių yra itin konfliktiniai santykiai ir atsakovė nesiekia spręsti iškilusio ginčo, o tik žiuri savo naudos, kad jai būtų patogu gyventi. Atsakovė naujo būsto kainas lygino tik tame pačiame Kretingos miesto gyvenamųjų namų rajone, nenurodydama konkrečių aplinkybių, o savo paaiškinimą grindė tik savo patogumu. Atsakovė savo elgesiu sudarė kliūtis ieškovei parduoti jai priklausančio buto dalį, nesiekė bendradarbiauti su ieškove, kad abiem šalims priimtiniausiu būdu būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad pirkėjams apžiūrint butą, rodė savo nepasitenkinimą, demonstravo neigiamas emocijas, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovės nurodymas, kad ieškovė gali parduoti savo dalį, yra sunkiai įgyvendinama dėl atsakovės veiksmų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė neteikė priešieškinio ir nesiekė išsaugoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o tik nurodė, kad ieškovės prašomu atidalijimo būdu, būtų pažeistos jos teisės, tačiau konkrečiai kuo pasireiškė jos teisių pažeidimai nenurodė, todėl ieškovės reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu savininkės I. D. teises, nes pati atsakovė siekia toliau patogiai, jai naudingu būdu naudotis bendrąja daline nuosavybe ir nededa pastangų išspręsti kilusį ginčą, o savo nesutikimą grindžia tik tai, kad jai patogu gyventi ginčo bute ir kitur ji nenori. Teigdama, kad tokiu atidalijimo būdu yra pažeidžiamos jos teisės, atsakovė nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškia teisių pažeidimai, todėl jos argumentai dėl netinkamo atidalijimo būdo taikymo ir jos teisių pažeidimo pripažintini deklaratyviais.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Butas įvertintas 31 000,00 Eur ir šalys jo vertės neginčija, šalių dalys lygios ir todėl nustatytina 15 5000,00 Eur kompensacija. Atsakovė sutinka, kad bute reikalingas remontas ir ginčo buto rinkos vertė gali būti 31 000 eurų. Ieškovė nurodė, kad turi kitą nekilnojamąjį turtą, kas rodo, kad esant reikalui galės jį parduoti, paaiškino, kad turi piniginių lėšų, o trūkstamą sumą kompensacijai sumokėti jai suteiks jos sūnus. Ginčo, kad ieškovė negalės sumokėti už jai priteistino buto dalį, tarp šalių nekilo. Duomenų apie ieškovės blogą finansinę padėti teismui nepateikta. Atsakovė, tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ji neturi lėšų ieškovei sumokėti už ieškovės buto dalį. Atsakovė neginčijo, kad jai buvo siūloma įsigyti ieškovės buto dalį tiek už 7 000,00 eurų, tiek ir už 9 000,00 eurų. Atsakovė, nurodė, kad tokių lėšų neturi. Pažymėjo, kad jos metines pajamas sudaro apie 3 900,00 Eur darbo užmokesčio. Duomenų, kad atsakovė turi santaupų, kurias galėtų panaudoti kompensacijos išmokėjimui, kitus pajamų šaltinius (banko, kitų kredito įstaigų paskolos) byloje nėra.

Visos šios aplinkybės ir tai, kad atsakovei buvo paskirta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 36), byloja apie atsakovės sunkią finansinę padėtį ir neturėjimą realios galimybės sumokėti 15 500,00 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią buto dalį. Ieškovė A. K. teisme pareiškė, kad už atsakovės buto dalį sutinka sumokėti 15 500,00 Eur kompensaciją, nes nenori prasti nekilnojamojo turto. Butas reikalingas jos šeimai, ji ir toliau ruošiasi leisti jame gyventi N. K., kuris dabar dėl atsakovės elgesio glaudžiasi jai priklausančio buto virtuvėje. Duomenų, kad ieškovė turi kreditorių, nėra.

Taigi, šalių poreikis butui yra vienodas, ieškovė realiai gali sumokėti atsakovei teisingą kompensaciją, už kurią ši gali įsigyti kitą, kad ir mažesnį būstą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė sutiko ir su žymiai mažesne kompensacija, norėdama atsidalinti. Ieškovė ir jai priklausančio buto dalyje nuolat gyvenęs atsakovės dėdė N. K., dėl nuolatinių konfliktų su atsakove, jos dukra, negalėjo tinkamai naudotis jai priklausančia buto dalimi, o tai reiškia, kad ieškovė laisvai negali disponuoti jai priklausančių turtu. Aptartų aplinkybių ir įrodymų visumos pagrindu teismas sprendžia, kad ieškinys visiškai patenkintinas, atidalytina A. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir butą, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteistina A. K., o iš jos – atsakovei I. D. 15 500,00 Eur kompensaciją. Priteistinos atsakovei kompensacijos dydis yra protingas, atitinkantis turto vertę, ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra.

Priimant sprendimą paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis byloje sudaro 350,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Ieškovė turėjo šias išlaidas: žyminis mokestis 41 Eur, 229 Eur, 80 Eur (b. l. 9, 63, 76) , advokato padėjėjo pagalbos išlaidos – 350 Eur Lt (b. l. 94, 95, 96). Ieškinys patenkintas pilnai, t. y. 100 proc., todėl iš atsakovės I. D. priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti: 350 Eur ir 350,00 Eur žyminio mokesčio A. K. (CPK 79, 93 str.). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nelaikytinas būtinu rašytiniu įrodymu šioje byloje, todėl šios 200,00 eurų ieškovės turėtos išlaidos, nepriteistinos.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atidalinti A. K. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su I. D. ir ½ dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią I. D., priteisti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15 500 Eur (penkiolika tūkstančių penkis šimtus eurų) piniginę kompensaciją.

Priteisti iš I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio už ieškinį A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.