- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-1324-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27926-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 50 Eur turtinės ir 2 050 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 21 d. 9.00 val.
3. Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi šalis informavo apie bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu per Zoom programą, nurodė prisijungimo prie teismo posėdžio nuorodą ir kitus duomenis, taip pat nurodė, jog negalėdamos dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu šalys apie tai privalo informuoti teismą.
4. Teismo posėdyje, vykusiame 2020 m. gruodžio 21 d. 9.00 val. per Zoom programą, prisijungė atsakovės atstovas, ieškovas neprisijungė. Atsakovės atstovo prašymu bylos nagrinėjimas atidėtas 2021 m. vasario 22 d. 9.00 val. Atidėtame ir 2021 m. vasario 22 d. 9.00 val. vykusiame teismo posėdyje per Zoom programą prisijungė atsakovės atstovas, ieškovas neprisijungė. Atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, paliko nenagrinėtu, priteisė iš ieškovo V. J. valstybės naudai 15,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovui teismo šaukimai į 2020 m. gruodžio 21 d. ir į 2021 m. vasario 22 d. vykusius teismo posėdžius įteikti asmeniškai. Pažymėjo, kad taip pat asmeniškai ieškovui įteikta 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria ieškovas informuotas apie bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu tvarką ir prisijungimo duomenis, o prisijungimo duomenys pakartotinai ieškovui išsiųsti 2020 m. gruodžio 21 d. elektroniniu paštu.
7. Konstatavo, jog ieškovas nenurodė neatvykimo ar negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežasčių, neinformavo teismo apie kliūtis prisijungiant per Zoom programą. Pažymėjo, kad nenustatė jokių pagrindų teismo posėdžio atidėjimui, todėl atsižvelgdamas į tai, jog ieškovui tinkamai pranešta apie posėdžio datą ir laiką, nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
8. Pažymėdamas, jog pagal teismų praktiką teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių ir užbaigdamas bylą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nutarė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nutarė iš ieškovo priteisti valstybės naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,69 Eur siuntimo išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išnagrinėti ieškinį. Nurodo tokius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:
9.1. Galimybės prisijungti per Zoom programą į teismo posėdį neturėjo, o teismo šaukime į 2021 m. gruodžio 21 d. teismo posėdį nenurodyta, jog ieškovas privalo jungtis į teismo posėdį per Zoom programą.
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teisme skambinant telefonu nebuvo atsiliepta, procesiniuose dokumentuose nenurodytas telefono numeris.
9.3. Ieškovas nesutiko ir nesutinka su teismo posėdžio organizavimu nuotoliniu būdu. Teismo posėdis dėl karantino turėjo būti atidėtas arba perkeltas į Kauną.
9.4. Skundžiama nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis nepagrįstas, kadangi teismas neatsiuntė ieškovui įrodymų, pagrindžiančių dokumentų siuntimo išlaidas bei aplinkybės, kad siuntimo išlaidos viršija 5 Eur sumą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime remiasi tokiais argumentais:
10.1. Proceso įstatyme numatytos dvejopos neigiamos pasekmės ieškovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį – sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėtu. Kadangi atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu.
10.2. Ieškovas tiek apie teismo posėdžius, tiek apie bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu bei prisijungimo duomenis buvo informuotas, taip pat prisijungimo duomenys išsiųsti ieškovui ir elektroniniu paštu, ieškovas negalėjimo atvykti į teismo posėdį bei neatvykimo priežasčių nenurodė, apie kliūtis prisijungiant nuotoliniu būdu teismo neinformavo, todėl teismas pagrįstai patenkinęs atsakovės atstovo prašymą ieškinį paliko nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui taikytos neigiamos pasekmės – ieškinio palikimas nenagrinėtu neprisijungus nuotoliniu būdu per Zoom programą į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
14. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtu, kadangi ieškovas neprisijungė nuotoliniu būdu per Zoom programą į teismo posėdžius, neinformavo teismo apie prisijungimo kliūtis nuotoliniu būdu, o atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių.
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovui šaukimai tiek į 2020 m. gruodžio 21 d., tiek į 2021 m. vasario 22 d. teismo posėdžius buvo įteikti. Tokios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Taip pat apeliantas neginčija ir aplinkybės, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kurioje nurodyta informacija apie teismo posėdžių organizavimą nuotoliniu būdu, prisijungimo duomenys ir teismo informavimas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Taigi, vertinant formaliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas be pagrindo nedalyvavo teismo posėdyje ir nenurodė prisijungimo prie Zoom programos kliūčių.
17. Tačiau pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018 ir kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu sąlygotas šalyje paskelbtos karantino situacijos, todėl (ne)dalyvavimas teismo posėdžiuose priklausomas nuo techninių galimybių ir šalių galimybių (ne)turėjimo naudotis atitinkamomis programomis (šiuo atveju Zoom programa). Nors ieškovas ir buvo informuotas apie teismo posėdžius (b. l. 40, 67), tačiau atskirąjį skundą grindžia tuo, jog neturėjo galimybės į teismo posėdį prisijungti per Zoom programą. Taigi vertintina, jog techninės galimybės (neturėjimas galimybės prisijungti prie Zoom programos) negali būti kliūtis teisei į teismą įgyvendinti, o ieškovas dėl tokių objektyvių priežasčių neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas nesutinka su teismo posėdžių rengimu nuotoliniu būdu. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas yra pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Nors ieškovas savalaikiai neinformavo pirmosios instancijos teismo apie galimybės neturėjimą prisijungti į teismo posėdį nuotoliniu būdu, tačiau tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo pasyvaus elgesio, sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų, piktybiškai vilkinamo proceso, kurį pats ir inicijavo, sudarančių pagrindą taikyti proceso įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio procesines pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtu.
20. Be to, atsižvelgtina į tai, kad byloje paskirtas teismo posėdis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi nurodant, kad ginčo esmė yra aiški ir papildomi pasirengimo bylai veiksmai nėra reikalingi. Nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovui dar kartą kreiptis į teismą, tačiau esant paruoštai bylai nagrinėti teismo posėdyje, tokiu būdu būtų dar užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos. Pažymėtina ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovo atžvilgiu, paliekant jo ieškinį nenagrinėtą dėl neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties bei nenurodžius kliūčių dėl prisijungimo per Zoom programą neatitinka palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilęs ginčas teismingas apylinkės teismui (šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui), todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymo išnagrinėti ieškinį netenkina, o grąžina bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, civilinę bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimas ir su juo susiję argumentai nėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti apelianto (ieškovo) V. J. atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.