Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-231-1121/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
1S-231-1121/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00044-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Kategorijos
Byla Nr. 1S-231-1121/2021
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00044-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados (toliau – prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Prokuroras kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje L. B., A. K., R. M. ir R. S. yra kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų, be to, yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą iš esmės teisme.

II. Skundo prašymai ir argumentai

3. Skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Prokuroro teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta, todėl naikintina, nes nenustatyta aplinkybių, kurios darytų bylos nagrinėjimą neįmanomą arba ypatingai apsunkintą. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų įvertinimas ir jų tarpusavio ryšys bei tam tikrų aplinkybių patvirtinimas ar paneigimas yra įvertinamas teismo nuosprendyje, o ne bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ir negali trukdyti teismui nagrinėti baudžiamosios bylos iš esmės.

5. Skunde nurodoma, kad priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, kaltinamajame akte aprašant kiekvienam kaltinamajam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, buvo laikomasi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, buvo išdėstytos visos esminės veikų faktinės aplinkybės (tokios ir tiek, kiek jos buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis), kurios atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (BK 222 straipsnio 1 dalis), ir yra svarbios sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kaltinamojo akto turinys patvirtina, kad aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas nurodyti konkretūs kaltinamųjų atlikti baudžiamojo įstatymo uždrausti veiksmai, nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, nusikalstamų veikų dalykas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Kitu atveju teismas, nesurinkęs byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo.

6. Prokuroras sutinka, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau tai yra techninė klaida, dėl kurios nėra pagrindo grąžinti bylą prokurorui, ir ji yra ištaisyta teismui išsiųstame prašyme dėl kaltinamojo akto pakeitimo. Skunde taip pat sutinkama ir su tuo, kad kaltinimas yra netikslus, nes jame turėjo būti nurodyta, jog kaltinamųjų buvo veikta su asmeniu, kuris yra miręs (past. – R. D.), ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (past. – V. B.), todėl, atsižvelgus į pastabas, kaltinimas patikslintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas atmestinas

7. Susipažinus su skundžiama nutartimi, kaltinamuoju aktu ir skundo nagrinėjimui pateikta rašytine bylos medžiaga, taip pat įvertinus prokuroro skunde nurodytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

8. Kaltinamasis aktas – svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriuo prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Būtina, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitiktų jam keliamus BPK 219 straipsnio reikalavimus.

9. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme; 3) kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-8-699/2019). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos atitinkamą veiką kvalifikuojant. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Akcentuotina ir tai, kad ne bet koks ikiteisminio tyrimo proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme ir kurių ištaisyti teisme nėra galimybės.

10. Iš prokuroro surašyto ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perduoto kaltinamojo akto turinio matyti, kad L. B., A. K., R. M. ir R. S. kaltinami tuo, jog veikdami kartu bendrininkų grupėje padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. minėti asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika padaroma bendrininkaujant, turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų veika bei kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta. Išimtis galėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai nusikalstamą veiką padariusių bendravykdytojų veiksmai būtų iš esmės identiški ar tapatūs.

11. Iš kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų turinio lingvistinės analizės lieka neaišku, kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš kaltinamųjų, taip pat kokius konkrečius veiksmus atliko kiti kaltinime nurodyti asmenys (past. – kaip galima suprasti iš kaltinamojo akto turinio, taip pat nusikalstamos veikos bendrininkai) – V. B. ir R. D.. Kiekvienas iš šių asmenų atliko skirtingus veiksmus, kurie prokuroro turėjo būti aprašyti individualizuotai ir kiek įmanoma detaliau. Be to, šiame kontekste pritartina Vilniaus miesto apylinkės teismo pastebėjimui dėl pagrįstų abejonių, kaip kaltinamieji, kurių vienas buvo bendrovės (duomenys neskelbtini), o kiti trys – (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais galėjo duoti nurodymą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei neapskaityti ir nedeklaruoti gautų pajamų ir patirtų išlaidų, neregistruoti bendrovės PVM mokėtojų registre ir neapskaityti bei nedeklaruoti gautų pajamų už kaltinamajame akte nurodytą laikotarpį.

12. Visą tai įvertinus, darytina išvada, kad L. B., A. K., R. M. ir R. S. inkriminuojamos veikos aprašytos nekonkrečiai, kaltinimai suformuluoti neindividualizuotai ir pernelyg neapibrėžtai, dėl ko tiek kaltinamiesiems, tiek kitiems proceso dalyviams gali būti pagrįstai neaišku, kokių konkrečių veiksmų padarymu jie yra kaltinami. Dėl šios priežasties gali būti varžoma kaltinamųjų teisė į gynybą, kas laikytina esminiu kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu objektyviai bei išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, atitinkami trūkumai negali būti efektyviai ir objektyviai ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų turinio bei apimties. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad teismas neturi perimti konstitucinių prokuroro įgaliojimų. Pabrėžtina, kad tikslaus kaltinimo suformulavimas yra prokuroro prerogatyva.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad baudžiamoji byla pagrįstai perduota prokurorui, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys