Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. S., dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, paramos įsiskolinimo priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje) G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. S. ir trečiojo asmens G. S. dukra (b. l. 10). Pilnametystės ieškovė sulaukė 2017 m. birželio 4 d. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu mokosi (duomenys neskelbtini) 4A klasėje (b. l. 28). Kaip matyti iš gimnazijos pateiktos pažymos apie ieškovės mokymosi pasiekimus, mokinė gerai mokosi, mokymosi pasiekimų vidurkis yra 9,4. Ieškovės M. S. gyvenamoji vieta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimu nustatyta su mama (b. l. 16-18). M. S. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokosi 10 klasėje (b. l. 38) bei UAB „ARV-Auto“ lanko vairavimo kursus, už kuriuos sumokėjo 386 Eur (b.l. 39). Ieškovės poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad M. S. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 572,12 Eur suma, į šią sumą įskaičiuota 185,30 Eur maistas, 31 Eur laisvalaikis, 32,90 Eur buities ir higienos reikmenys, 14,89 Eur bendri pirkiniai, 140,38 Eur kitos išlaidos, 56,10 Eur apranga, 11,79 Eur vaistai, 99,75 Eur kiti pirkiniai ir išlaidos (b. l. 11-14). Ieškovei nustatyta sąkandžio problemos, dėl kurio jai reikalingas gydymas breketų sistema (b. l. 39, 30). Gydymo trukmė apie 2 metai, gydymo apytikslė kaina apie 2000 – 2500 Eur (b. l. 29). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12895-918/2012 nepilnametei M. S. iš tėvo A. S. priteistas išlaikymas turtu, po 148 Eur kas mėnesį (b. l. 16-18). Trečiojo asmens G. S. pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 800 Eur darbo užmokestis (b. l. 26), jai yra nustatytas neįgalumas, ji yra iš dalies darbinga (b. l. 19-23). Ieškovė M. S. registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi (b. l. 24, 25).

Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo ir nagrinėjimo teisme metu ieškovė yra pilnametė, ne vyresnė nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) 4A klasėje (dvyliktoje) klasėje. Todėl ieškovė pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.

Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pažymių vidurkis IV gimnazijos klasėje I pusmetį buvo 9,4 balo (b. l. 88). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė M. S. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančios moksleivės kriterijus.

Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, būdama 12 klasės mokinė, niekur nedirba ir savarankiškų pajamų negauna. Suprantama, kad būdama abiturientė, ieškovė savo jėgas ir laiką privalo skirti geriems mokslo rezultatams, kurie turėtų esminę įtaką jos tolimesniam mokymuisi ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui, be to, ieškovė lanko muzikos mokyklą bei vairavimo kursus, todėl akivaizdu, kad ieškovė neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui.

Ieškovė nurodė, kad besimokant baigiamojoje klasėje, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra reikalinga per mėnesį 572,12 Eur suma, kurią sudaro 185,30 Eur maistas, 31 Eur laisvalaikis, 32,90 Eur buities ir higienos reikmenys, 14,89 Eur bendri pirkiniai, 140,38 Eur kitos išlaidos, 56,10 Eur apranga, 11,79 Eur vaistai, 99,75 Eur kiti pirkiniai ir išlaidos, be to, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad jai diagnozuota migrena, reikalingi papildomi medikamentai (b. l. 11-14, 28, 33, 35). Turėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė kvitus, iš kurių matyti, jog yra perkami jai reikalingi vaistai, taip pat pateikė medicinos dokumentų išrašus, iš kurių matyti atviro sąkandžio gydymo trukmė bei kaina. Poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodytoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė mokėjimo kvitus (b. l. 31-32, 34, 36-37).

Vertintina, kad atsižvelgiant į ieškovės amžių, jai diagnozuotus sveikatos sutrikimus, ieškovės nurodyti poreikiai yra realūs ir pagrįsti. Savaime suprantamos kaip būtinos ir reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, sveikatai, mokymosi reikmėms, nes tai kasdienės ir įprastos išlaidos, būtinos kiekvieno asmens individualiems, tačiau tuo pačiu ir būtiniems poreikiams tenkinti. Įvertinus ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai yra įprastiniai, atitinkantys pilnamečio besimokančio baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje vaiko (suaugusio asmens) poreikius, kainų ir pragyvenimo lygį Lietuvoje. Todėl teismas, atsižvelgdamas į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vertina, kad ieškovės poreikiams patenkinti jai besimokant vidurinėje mokykloje, yra reikalinga jos nurodyta 572,12 Eur suma per mėnesį.

Kaip minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų poreikių neginčijo, teismo posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio nepateikė.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinant ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį nustatyta, kad dvyliktoje klasėje besimokanti ieškovė gyvena su motina G. S.. G. S. dirba Muitinės departamente prie LR finansų ministerijos, jos pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 800 Eur darbo užmokestis (b. l. 26, 106-109). G. S. nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (b. l. 19). Nustatyta, kad šeima, kurią sudaro trečiasis asmuo, ieškovė ir nepilnametė dukra U. S., gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui ir U. S. (b. l. 100-105). Būsto išlaikymui per mėnesį sumokama apie 254,48 Eur (b. l. 97).

Atsakovo A. S. pajamos laikotarpiu nuo 2017-05-09 iki 2017-10-13 per mėnesį sudarė apie 700 Eur (b. l. 110-111). Ieškovė nurodė, jog atsakovas gyvena kartu su savo tėvais, dirba, kitų išlaikytinių neturi. Byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo vardu nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones.

Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų nustatyta, kad ieškovės motina vykdo šią pareigą ir pilnai išlaiko ieškovę jai besimokant vidurinėje mokykloje. Vertinant šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovės tėvų turtinė padėtis yra panaši – atsakovo pajamos per mėnesį iki 2017 m. spalio mėnesio sudarė apie 700 Eur darbo užmokestis, o trečiojo asmens - apie 800 Eur, tačiau trečiasis asmuo yra iš dalies darbinga, jos netektas darbingumas sudaro 55 proc, be to, su ja gyvena dar viena dukra, kuri yra nepilnametė. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovė turi pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jai besimokant gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, teiktų jai reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, nustačius, kad ieškovės išlaikymui yra reikalinga 570 Eur suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas vertina, kad abu tėvai turėtų teikti išlaikymą po lygiai, t.y. po 280 Eur.

Kadangi iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas išlaikymo dukrai tapus pilnamete neteikė ir neteikia visiškai, ieškinys dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 280 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (nuo 2017-09-29) iki ieškovės mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalyje, minėta, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei 2017-06-04 tapus pilnamete, atsakovas neteikė jai išlaikymo. Ieškovės nurodytas laikotarpis (nuo 2017 m. birželio 4 d. iki ieškinio padavimo), už kurį paskaičiuota 560 Eur išlaikymo skola, neviršija įstatyme nustatytos 3 metų ribos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 560 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-06-04 iki kreipimosi į teismą dienos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, bet ir iki ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir iki jai sukaks 24 metai.

Pažymėtina, kad Civilinio Kodekso 3.192¹ straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. <...>. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Be to, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Tuo tarpu mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovės tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovė aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovė mokysis Kauno Jono Jablonskio gimnazijos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1200 Eur dantų breketams, t.y. būsimoms gydymo išlaidoms. Nurodė, kad jai yra diagnozuota atviro sąkandžio problema, kuriai pašalinti reikalinga breketų sistema, kainuojanti nuo 2000 Eur iki 2500 Eur (b. l. 29). Byloje yra pateikti medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matyti, kad M. S. dėl atviro sąkandžio taikytas gydymas, kurio rezultatai minimalūs, todėl tolimesniam gydymui reikalingas gydymas breketų sistema (b.l.30). Iš pateiktų medicininių dokumentų teismas sprendžia, kad ieškovė tikrai turi šį specialųjį poreikį, jai reikalingas gydymas, kuris nėra kompensuojamas iš ligonių kasų, už gydymą breketų sistema moka pats pacientas. CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, kad prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Vadovaujantis įstatymo analogija, ieškovės reikalavimas, kad prie jos būsimo gydymo breketų sistema prisidėtų ir atsakovas (trečiasis asmuo sutinka prisidėti prie būsimo gydymo išlaidų gera valia), yra visiškai pagrįstas. Tačiau, kaip jau minėta, išlaikymas (parama) ieškovei yra priteistinas tik iki ji mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje, tad ir specialiojo, t.y. gydymo breketais, poreikio patenkinimui skirtos lėšos iš atsakovo gali būti priteisiamos tik tam pačiam laikotarpiui.

Iš UAB „Restauracinės odontologijos centras“ išrašo nustatyta, kad ieškovei taikytino gydymo trukmė yra apie du metus, vėliau gydymas gali būti tęsiamas dar apie tris – penkis metus. Pirminio etapo gydymo kaina 2000 – 2500 Eur (b. l. 29).

Byloje nustatyta, kad ieškovė mokosi baigiamojoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Todėl ieškovei iš atsakovo gali būti priteista tik dalis gydymo breketais išlaidų, kadangi tolimesnis lankymosi pas specialistą laikotarpis ir tuo laikotarpiu patiriamos išlaidos nepatenka į laikotarpį, per kurį atsakovas privalo teikti paramą savo pilnametei dukrai. Kaip jau minėta, ieškovei baigus mokslus gimnazijos dieniniame skyriuje, nėra aišku ar ji toliau tęs mokslus ir ar jai tikrai bus reikalinga parama.

Sprendžiant dėl priteistinų gydymo išlaidų dydžio, teismas konstatuoja, kad ieškovė neprivalo gydytis UAB „Restauracinės odontologijos centras“, jos nurodytomis kainomis. Atsižvelgiant į viešai skelbiamas šiuo metu vyraujančias tokio gydymo kainas, teismas vertina, kad breketų sistemos uždėjimui pakankama suma yra 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo geranoriškai teikia paramą dukrai, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis breketų uždėjimo procedūrai atlikti reikalingos sumos - 400 Eur.

Teismas pažymi, jog tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad iki mokyklos baigimo ieškovės gydymui reikalingos papildomos lėšos, ji turi teisę reikšti ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei M. S. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.) (b. l. 68-69). Pagal antrinės teisinės pagalbos pažymą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 182 Eur (b. l. 98). Kadangi ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (67 proc.), iš atsakovo A. S. valstybei priteistina 121,94 Eur atstovavimo išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) sumokant į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo A. S., neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei priteistinas ir 67 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p).

Teismas šioje byloje turėjo 12,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurių dalis, atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, t.y. 8,14 Eur, valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Byloje ieškovė turėjo 300 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (b. l. 84-85), bei 74 Eur už procesinių dokumentų atsakovui į teikimą per antstolę (b. l. 86-87), viso 374 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo A. S. ieškovės M. S. naudai priteistina 250,58 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje trečiasis asmuo turėjo 100 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (b. l. 95-96), kurios trečiajam asmeniui priteistinos iš atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2017-10-31 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis, po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-09-29) iki ieškovės mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau nei ieškovei sueis 24 metai, išlaikymą mokant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, į M. S. AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Priteistą išlaikymą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) išlaikymo (partamos) įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2017-06-04 iki 2017-09-26.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) dantų breketų procedūros atlikimui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,58 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidas už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 121,94 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir 8,14 Eur (aštuonis eurus 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017-10-03 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.