Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimas, e2-4970-494/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-06
Bylos Nr.: e2-4970-494/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01185-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjai: Dalia Zeniauskaitė (pirm.), Dalia Zeniaukaitė
Atsakovas: A. G., E. S., V. G., R. K.
Trečiasis asmuo: R. G.
Ieškovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

2.1.5.1.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-4970-494/2022Proceso Nr. 2-52-3-01185-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.4; 2.6.1.6.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant Kotrynai Trimakaitei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. G. (A. G.), E. S., V. G. (V. G.), R. K. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys byloje R. G., antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:

1.1. pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo motinos K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties;

1.2. pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusios K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vaikams V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusios K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) anūkui E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

1.3. nukreipti atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepadengto įsiskolinimo valstybės biudžetui sumos – 66 664,44 Eur išieškojimą į A. G. dalį palikėjos K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikime.

2. Ieškinyje nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra A. G. (toliau – ir skolininkas) kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. vasario 1 d. duomenimis skolininko atžvilgiu antstoliai vykdo 160 vykdomųjų bylų valstybės naudai, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 105 148,38 Eur. Iki (duomenys neskelbtini) (t. y. paskutinės dienos, iki kurios A. G. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI sudaro 66 664,44 Eur.

3. Kaip nurodyta ieškinyje, VMI 2022 m. sausio 26 d. buvo gautas antstolio Roberto Vasiliausko (toliau – ir antstolis) 2022 m. sausio 25 d. patvarkymas dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis informavo, kad skolos išieškojimo vykdymo metu nustatyta, jog skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka skolai išieškoti, iš skolininko pajamų greitu laiku skolos išieškoti neįmanoma. (Duomenys neskelbtini) mirus skolininko motinai K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skolininkui kaip pirmos eilės įpėdiniui, atsirado teisė į motinos palikimą. Testamentų registro duomenimis K. V. palikimą priėmė V. G., R. K. ir E. S. Skolininkas A. G., kaip pirmos eilės įpėdinis, nepriimdamas palikimo pažeidė išieškotojo interesus, kadangi neliko galimybės nukreipti išieškojimą į paveldėtiną turtą, o kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, skolininkas neturi. Atsižvelgiant į tai, antstolis pasiūlė išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. 2019 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) R. K. paveldėjo 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 254/2313 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. G. paveldėjo 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 254/2313 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) E. S. paveldėjo 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 254/2313 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininko motinai K. V. priklausė šis nekilnojamasis turtas: 762/2313 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

4. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) paveldi lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl mirus K. V., jos sūnui A. G. atsirado teisė į 381/4626 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 kitų inžinerinių statinių – šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 kitų inžinerinių statinių – tualeto (unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/4 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, K. V. palikimą priėmė mirusiosios sūnus V. G., dukra R. K. ir anūkas E. S., o skolininkas, turėdamas daug neįvykdytų prievolių, palikimo nepriėmė.

5. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad išieškojimas iš skolininko VMI naudai vykdomas nuo 2010 metų. Išieškojimas vykdomas įsiteisėjusių ir neginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu, o prievolių mokėjimo terminai yra suėję. Šios aplinkybės patvirtina, kad VMI turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu. Ginčijamas skolininko vienašalis sandoris pažeidė VMI, kaip kreditorės, interesus. Skolininko vienašalis sandoris – palikimo nepriėmimas, sukėlė teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažinta skolininko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, vertė, o kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Skolininkas, žinodamas apie savo nuo 2010 metų turimas neįvykdytas prievoles VMI ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tokiu savo neveikimu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Skolininkas neprivalėjo atsisakyti palikimo. Neegzistavo joks skolininko atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. VMI vertinimu, skolininko neveikimas, t. y. motinos palikimo nepriėmimas, buvo pasirinktas laisva valia, siekiant pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių įvykdymo. Toks skolininko elgesys nėra suderinamas su pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Šalies argumentai

6. Ieškovė ieškinyje pasisakė ir dėl skolininko nesąžiningumo bei nurodė, kad A. G., atsisakydamas nuo mirusios motinos palikimo, nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių normų, tačiau šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo ir geros moralės principais, svarbu įvertinti atsisakymo nuo palikimo priežastis, atsižvelgti į skolininko turimus skolinius įsipareigojimus, skolininko elgesį ir faktą, kad, jam priėmus palikimą, visų skolų išieškojimas iškart būtų nukreiptas į paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad skolininkui atsisakius palikimo (jo nepriėmus), turtą paveldėjo jo brolis, sesuo ir pusbrolis, t. y. galima teigti, kad skolininkas elgėsi artimų giminaičių naudai, ir šiuo atveju nesvarbu, ar buvo sąžiningi palikimą priėmęs asmenys (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-569-513/2012). Nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, trukdžiusių skolininkui priimti palikimą, darytina prielaida, kad skolininkas neprivalėjo atsisakyti mirusios motinos palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko savo valia. Skolininkas, žinodamas apie savo neįvykdytus skolinius įsipareigojimus biudžetui, atsiradusius nuo 2010 metų, nesant kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, veikė nerūpestingai ir neatidžiai ieškovės atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad skolininkas, nepriimdamas palikimo, buvo nesąžiningas.

7. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog VMI apie ginčijamą sandorį – palikimo nepriėmimą, sužinojo 2022 m. sausio 26 d. gavusi antstolio patvarkymą dėl informacijos apie palikimo atsisakymą ar perleidimą pateikimo.

8. Atsakovui E. S. ir trečiajam asmeniui antstoliui Robertui Vasiliauskui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsakovams A. G., V. G., R. K. ir trečiajam asmeniui R. G. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovai ir tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Atsakovams E. S., V. G. teismo šaukimai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir papildomai CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, atsakovams A. G., R. K. ir trečiajam asmeniui R. G. teismo šaukimai įteikti CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, trečiajam asmeniui antstoliui Robertui Vasiliauskui teismo šaukimas įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Atsakovai ir tretieji asmenys nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas neturi duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo teismo posėdyje.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės VMI atstovė nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atstovė pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. V., jos palikimą priėmėme vaikai ir anūkas. Nors skolininkas, būdamas mirusiosios pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turėjo teisę į palikimą, šios savo teisės neįgyvendino. Bendra atsakovo A. G. skola ieškovei sudaro 105 148,38 Eur. Iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki paskutinės dienos, iki kurios skolininkas turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, A. G. skola buvo 66 664,44 Eur. Vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos išieškoma skola, yra vykdytini. Skolininkas, nepriimdamas palikimo, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir taip padidinti savo mokumą. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti įsiskolinimo išieškojimą, atsakovas neturi. VMI vertinimu, atsakovas veikė nesąžiningai, siekdamas išvengti kreditorės VMI reikalavimų patenkinimo iš jam priklausančio turto. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas privalėjo atsisakyti palikimo, ieškovei nėra žinoma. Kaip nurodė ieškovės atstovė, apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą ieškovė sužinojo 2022 m. sausio 25 d. gavusi antstolio patvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

13. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

14. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdydamas vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. G. (toliau – ir skolininkas) išieškotojos VMI naudai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad skolos išieškojimo vykdymo metu nustatyta, jog skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka skolai išieškoti, ir pasiūlė VMI kreiptis į teismą dėl skolininko atsisakymo nuo palikimo po motinos K. V. mirties priėmimo pripažinimo negaliojančiu bei išieškojimą nukreipti į turtą, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus, skolininkas atsisakė.

15. Iš teismui pateiktų Antstolių informacinės sistemos (AIS) 2022 m. vasario 1 d. išrašų matyti, kad skolininko atžvilgiu vykdoma 160 bylų valstybės naudai. Išieškotoja nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) (paskutinės dienos, iki kurios skolininkas turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo) susidariusi skola VMI yra 66 664,44 Eur. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai, yra įsiteisėję, nėra ginčijami teismine ir (ar) ikiteismine tvarka, todėl šių vykdomųjų dokumentų pagrindu ieškovės turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininko motinai K. V. priklausė šis nekilnojamasis turtas: 254/771 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

17. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirus, jos sūnui skolininkui A. G. atsirado teisė į: 127/1542 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/4 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) R. K. paveldėjo 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 254/2313 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu 2019 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. G. paveldėjo 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 254/2313 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. spalio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) E. S. paveldėjo 1/3 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 254/2313 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 pastato – malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas A. G. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė.

19. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo A. G. atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo motinos mirties, pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukreipti atsakovo A. G. nepadengto įsiskolinimo išieškojimą į A. G. dalį jo motinos palikime.

20. Kreditorių interesų gynimo taisyklės įtvirtintos CK IV skyriuje. Šiame skyriuje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnis), netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos (CK 6.68 straipsnis) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis).

21. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

23. Pažymėtina tai, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnio nuostatose nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat yra skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnio nuostatose nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-411-611/2017).

24. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012).

25. Į bylą pateikti įrodymai – išrašai iš Antstolių informacinės sistemos (AIS) patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu ieškovė turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką A. G. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję. Pažymėtina, kad nei A. G., nei kiti atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir minėtų aplinkybių neginčijo.

26. Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris galėtų būti realizuotas įsiskolinimams padengti. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito turto neturi ir neturėjo, ieškovės teisių pažeidimas yra įrodytas.

27. Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga yra susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad skolininkas A. G. privalėjo nepriimti (atsisakyti) motinos palikimo.

28. Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus.

29. Pagal CK 5.50 straipsnio ir 5.60 straipsnio nuostatas įpėdinis disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

30. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo A. G. palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi skolos nėra dengiamos. Teismo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai.

31. Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovų nesąžiningumą, t. y. atsakovų žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo interesus. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). CK 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie pripažįstami artimaisiais giminaičiais, o būtent artimieji giminaičiai yra: tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

32. Nagrinėjamu atveju A. G. priklausančio palikimo dalį priėmė jo brolis V. G., sesuo R. K. ir sūnėnas (palikėjos anūkas) E. S.

33. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 1.127 straipsnio bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį termino pradžios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK tiek kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju kreditorius apie ginčijamą sandorį sužinojo nuo 2022 m. sausio 25 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymo dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu. Taigi actio Pauliana ieškinio senaties terminas laikomas nepraleistu.

34. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, i tai, kad yra visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos ieškovės reikalavimai: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo A. G. atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo motinos K. V. mirties; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusios K. V. vaikams V. G. ir R. K., 2019 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą mirusios anūkui E. S.; 3) nukreipti atsakovo A. G. nepadengto įsiskolinimo valstybės biudžetui sumos – 66 664,44 Eur išieškojimą į A. G. dalį palikėjos K. V. palikime, – yra tenkintini.

35. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl valstybei iš atsakovų priteistinas 105,00 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis) ir 53,00 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys, 82 straipsnis), viso – 158,00 Eur žyminio mokesčio. Taigi valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 39,50 Eur žyminio mokesčio (158,00 Eur / 4).

36. Teismas šioje byloje patyrė 37,44 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 9,36 Eur išlaidų procesinių dokumentų siuntimui (37,44 Eur / 4).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo motinos K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nukreipti atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepadengto įsiskolinimo valstybės biudžetui sumos – 66 664,44 Eur išieškojimą į A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) dalį palikėjos K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), palikime.

Priteisti iš kiekvieno atsakovo: A. G. (A. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)). E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)). V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) – po 39,50 Eur (trisdešimt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš kiekvieno atsakovo: A. G. (A. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), V. G. (V. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) – po 9,36 Eur (devynis eurus 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniaukaitė