- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-569-513/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-0254-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- R. Š., J. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto pirmajam notarų biurui ir antstolės Vidos Daugirdienės kontorai
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovams – R. Š., J. Š. ir V. Š., tretiesiems asmenims – Klaipėdos miesto pirmajam notarų biurui ir antstolės Vidos Daugirdienės kontorai dėl atsisakymo priimti palikimą nuginčijimo ir išieškojimo nukreipimo į palikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2011-03-01 (patikslintą ieškinį pateikė 2011-07-05) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2010-09-29 atsakovo R. Š. pasirašytą Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure pareiškimą Nr. K1ES-12972 dėl atsisakymo nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo R. Š. motinos Birutės A. Š. mirties, negaliojančiu nuo pareiškimo priėmimo dienos ir nukreipti skolų (atsiradusių pagal 2007-07-25 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto dvyliktame notarų biure, sudarytą tarp J. Š. ir J. Š., pagal 2009-06-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą J. Š., ir pagal 2010-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir R. Š.) išieškojimą ieškovo naudai į atsakovui R. Š. tenkantį po motinos mirties ir esantį atsakovo V. Š. valdyme turtą bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, kad atsakovas, turėdamas prievolę grąžinti skolą, veikdamas nesąžiningai, sąmoningai atsisakė palikimo tam, kad butas atitektų sūnui, ir išvengtų išieškojimo iš turto, t. y. faktiškai pažeidė kreditoriaus (ieškovo) teisę realiai atgauti skolą (t. 1, b. l. 3–6, 143–146).
Skundžiamu sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tik pirminė (pagrindinė) 2007-07-25 notarine sutartimi vienam mėnesiui gauta 90 000 Lt paskola buvo užtikrinta skolininkės J. Š. dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto ieškovo iniciatyva buvo pradėtas tik po trejų metų, t. y. 2010-11-09, jau po atsakovo R. Š. motinos Birutės A. Š. mirties (palikėja testamento nesudarė, mirė 2010-07-25), ir jos sūnaus atsakovo R. Š. atsisakymo nuo palikimo (2010-09-29). 2011-01-27 išduotas turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini)– paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui V. Š. – palikėjos vaikaičiui, jis palikimą priėmė ir deklaravo savo gyvenamąją vietą paveldėtame bute, sudarė sutartis su paslaugas teikiančiomis institucijomis dėl komunalinių patarnavimų, sumokėjo mokesčius bei toliau atsakingai savo turtu rūpinasi, o atsakovas R. Š. nuo 2010-01-06 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau su sutuoktine atsakove J. Š. dažnai būna sūnaus bute, o gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu išduota ir „IKI“ kortelė. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovai R. Š. ir J. Š. būtų užtikrinę iš ieškovo gautąsias paskolas būsimuoju palikimu bei atsakovas R. Š. palikimo atsisakęs kreditoriaus nenaudai. Teismas motyvavo, kad ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovai išvengė prievolės įvykdymo ateityje iš atsakovo R. Š. galbūt paveldėtino turto, sutiko su notaro teiginiais apie tai, kad asmuo, turintis teisę paveldėti atsiradusį palikimą, gali savarankiškai nuspręsti, ar taps mirusio asmens turto ir pareigų perėmėju ar ne, veiksmų pasirinkimo laisvę suteikia įstatymas, palikimo priėmimas yra tik įstatymo ar testamento suteikta teisė įpėdiniui, bet ne jo pareiga prieš savo valią priimti palikimą, ir nurodė, kad įpėdinio rūpinimasis tėvais yra jo pareiga ir tai nėra pagrindas, vertinant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, pripažinti negaliojančiu atsakovo R. Š. pasirašytą pareiškimą notarų biure dėl atsisakymo nuo palikimo, paneigti vaikaičio močiutės žodžiu išreikštą valią ir nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovų J. Š. ir R. Š. prievolė ieškovui nėra prigimtinė, nes ji yra tik sutartinė, todėl skolų išieškojimas iš turto, kurį teisėtai paveldėjo antros eilės įpėdinis (jų sūnus), neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, o atsakovas V. Š. neprivalo atsakyti tėvų kreditoriams savuoju turtu.
Teismas nenustatė įstatymo pažeidimų antstolės veikoje ir konstatavo, kad atsakovo V. Š. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemones panaikintos pagrįstai, tačiau antstolio teiginius apie tai, kad ieškinio patenkinimas yra vienintelė galimybė ieškovui atgauti skolą, t. y. daugiau nebus iš ko išieškoti, vertino kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovo V. Š. turtą, todėl atmetė ieškinį kaip neįrodytą, priteisė iš ieškovo J. Š. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. Š. ir panaikino areštą paveldėtam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 96–100).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir išaiškino teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (nuoroda į c. b. Nr. 3K-3-98/2007, t. 1, b. l 154–161). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įpėdinis atsakovas V. Š. savo gyvenamąją vietą deklaravo paveldėtame bute ir sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų tik po to, kai teisme buvo gautas ieškinys, siekdamas įrodyti, kad gyvena bute ir juo rūpinasi, tačiau iš tikrųjų ten gyvena jo tėvai – apelianto skolininkai ir tai įrodyta faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, o V. Š. gyvena JAV. Taip pat apeliantai kritikuoja teismo argumentą, kad atsakovo prievolė yra sutartinė, todėl negali būti taikomas actio Pauliana institutas. Apeliantas teigia, kad atsakovas vienašalį sandorį (atsisakymą nuo palikimo) sudarė pažeisdamas jo kaip kreditoriaus teises, nes jeigu R. Š. neatsisakytų palikimo, V. Š. pagal įstatymą jo negalėtų priimti, todėl mano, kad yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 str. ir naikinti sandorį ir skolų išieškojimą pagal 2007-07-25 paskolos sutartį, patvirtintą 12-ajame notarų biure, sudarytą tarp J. Š. ir J. Š., pagal 2009-06-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą J. Š., pagal 2010-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir R. Š., nukreipti į atsakovui R. Š. tenkantį po jo motinos mirties ir trečiojo asmens V. Š. valdyme esantį turtą, nes atsakovai kito turto ir/ar santaupų neturi ir ieškovas kitaip negali realiai išsiieškoti skolą. Apeliantas papildo, kad skolininkai jau 2010-07-13 (antstolis pranešė apie tai, kad įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių) žinojo, kad po įkeisto turto pardavimo neužteks lėšų atsiskaityti su ieškovu, po buto pardavimo 2010-08-24, kai šis faktas pasitvirtino, atsakovas R. Š. 2010-09-29 atsisakė palikimo. Paminėjo, kad skolino lėšas nepaisant to, kad atsakovai neįvykdė pareigos grąžinti ankstesnę paskolą, nes paskola buvo užtikrinta įkeitimu ir tikėjosi iš įkeisto turto atgauti visas skolas, tačiau sužinojo, kad į hipotekos teisėją kreipėsi kitas kreditorius dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, apie tą ketinimą nežinojo, priešingu atveju papildomai atsakovams neskolintų (t. 2, b. l. 102–104, 118–123).
Atsiliepimas
Atsakovai prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes įpėdinis atsakovas V. Š. negalėjo iki ieškinio teismui padavimo (2011-02-28) deklaruoti savo gyvenamąją vietą paveldėtame bute, nes paveldėjimo teisės liudijimas jam išduotas tik 2011 m. sausio pabaigoje, o antstolio faktinių aplinkybių protokolai nepaneigia, kad atsakovai lankosi sūnaus bute, tačiau nepatvirtina, kad jame nuolat gyvena. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad elgėsi nerūpestingai, neapdairiai ir neatidžiai, nes žinodamas, kad atsakovai neturi jokio turto ir/ar santaupų, iš kurio būtų galima išieškoti, atsakovams negrąžinus vienam mėnesiui paskolintų 90 000 Lt, paskolino dar 36 000 Lt, dėl priverstinio 90 000 Lt skolos išieškojimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo grąžinimo termino pabaigos, ir, likus dviem dienoms iki kreipimosi į hipotekos teisėją dėl priverstinio 90 000 Lt skolos išieškomo iš įkeisto turto, buitiniu paskolos rašteliu paskolino atsakovams dar 20 000 Lt, lengvabūdiškai tikėdamasis išieškoti iš galbūt paveldėtino turto. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai prašo vadovautis c. b. Nr. 3K-3-98/2007 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo suformuota praktika, nes paminėtoje byloje atsakovas atsisakė palikimo turėdamas prigimtinę prievolę savo vaikams – mokėti išlaikymą ir daugelį metų savo pareigos nevykdė, atsisakė priimti palikimą, kuris jam buvo paliktas testamentu, t. y. palikėjo valia buvo aiškiai išreikšta. Šioje byloje atsakovų prievolė sutartinė, mirusioji nesudarė testamento ir atsakovai savo prievolės vykdyti neatsisako, todėl negalima manyti, kad atsakovas R. Š. palikimo atsisakė nesąžiningai, tik gerbdamas motinos valią, atsisakė palikimo kaip pirmos eilės įpėdinis. Sutinka su teismo motyvais, kad atsakovai neužtikrino skolos grąžinimo būsimuoju palikimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas R. Š. palikimo atsisakė ieškovo nenaudai (t. 2, b. l. 110–113, ).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas, ar atsakovas R. Š. atsisakė palikimo siekdamas išsaugoti butą ir išvengti savo skolų išieškojimo iš buto ir ar šis veiksmas pažeidė jo kreditoriaus ieškovo J. Š. teises.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ieškinį atmetė, nes nustatė, kad skolininko R. Š. prievolė neprigimtinė, jis turėjo teisę laisvai pasirinkti priimti palikimą po savo motinos mirties ar nepriimti ir šis veiksmas nepažeidžia kreditoriaus teisių atgauti skolas, paveldėtą butą valdo mirusios vaikaitis atsakovas V. Š. ir skolininkai bute negyvena, o tik kartais būna.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovai R. Š. ir J. Š. ir po atsisakymo nuo palikimo turi santaupų, turto ar gauną pakankamą darbo užmokestį per protingą terminą sumokėti garbaus amžiaus ieškovui J. Š. likusią 70 815,98 Lt skolos dalį (13 959,98 Lt įkeisto turto pardavimu nepadengta skolos dalis, t. 1, b. l. 151–152; 20 856 Lt skola su 5 proc. metinių palūkanų pagal 2010-12-06 vykdomąjį raštą Nr. 2-16506-792/2010, t. 1, b. l. 15; 36 000 Lt skola pagal 2009-06-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, t. 1, b. l. 22). Ieškovas skolino lėšas nepaisant to, kad atsakovai neįvykdė pareigos laiku grąžinti nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintos anksčiau suteiktos 90 000 Lt paskolos, tačiau ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas atsižvelgė į atsakovų sunkią finansinę padėtį, buvo užtikrintas, jog skolos bus grąžintos iš įkeisto ir galbūt paveldėto turto, nes atsakovo mama turėjo butą ir sunkiai sirgo. Tai, kad ieškovas turėjo pagrindą tikėti, jog skolas atsakovai grąžins, patvirtina ir faktas, kad ieškovas delsė ir nesikreipė į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto buto, pareiškimą padavė tik po to, kai su prašymu areštuoti įkeistą turtą į hipotekos teisėją kreipėsi antrasis kreditorius A. A. Š. (t. 1, b. l. 151–152), todėl kolegija nepagrįstais laiko atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog ieškovas elgėsi lengvabūdiškai, neapdairiai ir neatidžiai ir nerūpestingai, vis tenkindamas atsakovų prašymus paskolinti pinigų esant negrąžintai skolai. Priešingai, kolegijos įsitikinimu, pagrįstu byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, toks atsakovų teiginys ir elgesys netiesiogiai patvirtina, jog atsakovai, būdami skolingi ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, vis prašydami paskolų ir jų negrąžindami ir nurodydami į ieškovo nerūpestingumą ir neatsakingumą, nesirūpino savo sutartinių pareigų tinkamu įvykdymu ir turėjo tikslą išvengti skolų grąžinimo ar kiek įmanoma užvilkinti. Kiekvienas protingas asmuo tokiomis sąlygomis skolintų tik tada, kai skolos grąžinimas užtikrintas ar būdamas įsitikinęs ar įtikintas, jog skolininkai yra jo geri pažįstami ir sąžiningi ir vykdys savo įsipareigojimus (t. 1, b. l. 151–152; t. 2, b. l. 6, CK 1.5 str., CPK 185 str.).
Kolegijos nuomone, šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės, kas deklaravo savo gyvenamąją vietą paveldėtame bute ir sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų tiekimo ir kas jame faktiškai gyvena. Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad atsakovai negyvena jų sūnaus paveldėtame bute, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais nustatytoms aplinkybėms ir kitiems rašytiniams įrodymams apie antstolių procesinių dokumentų įteikimus (t. 2, b. l. 6–33, 60–61, 65–67, 71). Byloje neįrodyta, kad atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), be to, atsakovai ir patys nurodo savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 53, 112, 175; t. 2, b. l. 71, 110). Taigi atsakovai gyvena jų sūnaus V. Š. paveldėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios vietos neturi ir tai patvirtina, kad skolininkai buvo suinteresuoti išvengti skolų išieškojimo iš buto.
Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad atsakovo R. Š. atsisakymas nuo palikimo nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančių normų (CK 5.60 str. 1 d.), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsisakymo nuo palikimo priežasčių, nevertino atsisakymo nuo palikimo vadovaujantis teisingumo ir geros moralės principais (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 str.), neatsižvelgė į skolininkų turimus skolinius įsipareigojimus, jų elgesį ir faktą, kad R. Š. priėmus palikimą visų skolų išieškojimas nedelsiant būtų nukreiptas į butą. Taip pat įrodyta, kad atsakovas R. Š. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo, jis pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) teises ir skolininkas apie tai tikrai žinojo, nes buvo informuotas apie savo ir šeimos skolas, vykdomus išieškojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grąžinti skolas kreditoriui. Faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 str. 1 d.). Atsakovui R. Š. atsisakius nuo palikimo turtą paveldėjo jo sūnus V. Š., t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai, ir šiuo atveju nesvarbu ar buvo sąžiningas palikimą priėmęs asmuo (CK 6.66 str. 2 d., 6.67 str. 1 p.). Kolegijos vertinimu, byloje įrodyta, kad ieškovo J. Š. teisės turėtų būti ginamos pagal CK 6.66 str. 4 d. ir skolų išieškojimas turi būti įvykdytas iš to turto, kurį pagal įstatymą paveldėtų atsakovas R. Š. po savo motinos Birutės A. Š. mirties. Tokios pat praktikos laikėsi analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civ. B. 3K-3-98/2007). Šiuo atveju nesvarbu, kokią – prigimtinę ar sutartinę – prievolę turi skolininkas, svarbu įrodyti, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, todėl atsiliepimo argumentai apie tai, kad nurodyta praktika negalima vadovautis, atmestini.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl V. Š. nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo – paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (t. 1, b. l. 50, CPK 150 str. 3 d.)
Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinos 3 908,24 Lt bylinėjimosi išlaidos (t. 1, b. l. 7, 29-30; t. 2, b. l. 4, 5, 68 ir 105, CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1, 6 ir 9 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – J. Š. ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento R. Š. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2010-09-29 pasirašytą pareiškimą Nr. K1ES-12972 dėl atsisakymo nuo palikimo, atsiradusio po jo motinos Birutės A. Š. mirties, ir nukreipti skolų, atsiradusių pagal 2007-07-25 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 12-ajame notarų biure, Nr. DK-3459, sudarytą tarp J. Š. ir J. Š., pagal 2009-06-01 J. Š. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą J. Š., ir pagal 2010-02-09 paskolos sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir R. Š., išieškojimą J. Š. naudai į R. Š. tenkantį po jo motinos Birutės A. Š. mirties turtą, kuris yra V. Š. valdyme.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nutartimi taikytas laikinosios apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl V. Š. nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo panaikinti įvykdžius sprendimą.
Priteisti J. Š. iš R. Š., J. Š. ir V. Š. po 1 302, 74 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.