- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2-8449-608/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02789-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Investorama“
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Česlovas Dainius Kazlauskas
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investorama“ atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investorama“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. R., ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliu – BUAB) „Investorama“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 54 647,30 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, eidamas UAB „Investorama“ vadovo pareigas, pagal kasos pajamų orderius priėmė iš UAB „Investorama“ debitorių 54647,30 Eur sumą, kurios neperdavė atsakovo atstovaujamai bendrovei, tokiu būdu padarydamas bendrovei turtinę žalą. UAB „Investorama“ iškelta bankroto byla, kuri nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Minėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino patikslintą LUAB „Investorama“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 1 259 097,11 Eur sumai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neteko galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, nes atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui nei nurodytų piniginių lėšų, nei dokumentų, pateisinančių minėtų lėšų panaudojimą įmonės veikloje.
Atsakovas V. S. į ieškinį neatsiliepė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Investorama“ (e.b.l. 7-12). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 6 d. UAB „Investorama“ nemokumo (bankroto) administratore paskirta „Verslo administravimas ir apskaita“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė atstatydinti UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ iš BUAB „Investorama“ nemokumo administratoriaus pareigų. BUAB „Investorama“ nemokumo administratoriumi paskirtas V. R. (e.b.l. 13-15). Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino patikslintą LUAB „Investorama“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 1 259 097,11 Eur sumai (e.b.l. 16-18). Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Investorama“ vadovo pareigas nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. liepos 1 d. ėjo atsakovas V. S. (e.b.l. 19-23).
Iš UAB „Investorama“ kasos pajamų orderių matyti, kad atsakovas, eidamas UAB „Invedstorama“ vadovo pareigas, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2021 m. sausio 28 d. priėmė grynaisiais pinigais iš UAB „VIP investicijos pagal 2020 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 1283,30 Eur, iš UAB „Euroenergetika“ priėmė pagal 2020 m. lapkričio 3 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 12000,00 Eur, pagal 2020 m. lapkričio 6 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 12000,00 Eur, pagal 2020 m. lapkričio 10 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 12000,00 Eur, pagal 2020 m. lapkričio 12 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 12984,00 Eur sumą, iš UAB „Kevista“ pagal 2020 m. lapkričio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 1430,00 Eur, pagal 2021 m. sausio 8 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 1430,00 Eur sumą, iš UAB „Kevista investicijos“ pagal 2021 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė 1520,00 Eur sumą (e.b.l. 24-31). Taigi, atsakovas, eidamas UAB „Investorama“ vadovo pareigas, priėmė iš UAB „Investorama“ debitorių grynaisiais pinigais iš viso 54 647,30 Eur sumą. Atsakovas nepateikė nei BUAB „Investorama“ nemokumo administratoriui, nei teismui įrodymų, patvirtinančių nurodytų lėšų panaudojimą įmonės veiklos tikslams, taip pat įrodymų apie nurodytų lėšų perdavimą į įmonės kasą ar įmonės banko sąskaitą. Ieškovo pateiktais duomenimis kasos knyga nemokumo administratoriui neperduota, o iš UAB „Investorama“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki nurodytos banko sąskaitos uždarymo piniginių lėšų apyvartos nebuvo (e.b.l. 58).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar juridinio asmens steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.
Bendrovės vadovas turi visas įstatyme įtvirtintas valdymo organų pareigas. Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo tapimo bendrovės vadovu momento, vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) ir kita. Nustatyti veiklos principai įpareigoja bendrovės vadovą veikti išimtinai bendrovės interesais. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, vesti turto apskaitą, turtą tinkamai įtraukti į apskaitą, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir kita.
Nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta įstatyme, – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas). Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda iki 2896 eurų.
Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą tinkamai valdyti ieškovės turtą, nenaudoti įmonės lėšų savo asmeninių interesų tenkinimui. Iš kasos išlaidų orderių matyti, jog atsakovo vadovavimo UAB “Investorama” laikotarpiu iš trečiųjų asmenų gavo 54 647,30 Eur grynų lėšų. UAB „Investorama“ lėšomis disponavęs atsakovas šios sumos neįnešė į banko sąskaitą, nepateikė ir įrodymų šių lėšų panaudojimą įmonės tikslams. Taip pat minėta suma ar jos panaudojimą įmonės veiklai patvirtinantys dokumentai nebuvo perduota nemokumo administratoriui.
Žemesnės instancijos teismas
Nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas sprendžia, kad atsakovas, neįnešęs gautos 54 647,30 Eur sumos į įmonės banko sąskaitas, nepateikęs įrodymų šių lėšų panaudojimą įmonės tikslams bei neperdavęs šių lėšų nemokumo administratoriui, padarė įmonei žalą, nes dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų įmonė neteko piniginių lėšų, kuriomis galėtų iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Iš Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino patikslinto LUAB „Investorama“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo matyti, kad nepatenkinti įmonės kreditorių reikalavimai sudaro 1 259 097,11 Eur (e.b.l. 16-18). Tarp ieškovei padarytos žalos (nuostolių) ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 54 647,30 Eur žalai atlyginti.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
Ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (54 647,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Teismų nagrinėjamose bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 1 045 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnis).
Byloje taip pat patirta 23,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Valstybei iš atsakovo iš viso priteistinas 1 068,27 Eur (1 045 Eur + 23,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investorama“, juridinio asmens kodas 304101206, atstovaujamosios nemokumo administratoriaus V. R., naudai 54 647,30 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus trisdešimt euro centus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (54 647,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. S. valstybės naudai 1 068,27 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis eurus dvidešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per trisdešimt dienų dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.