- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- e2VP-5707-1159/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01484-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualdas Gylys
- Pareiškėjas
- RUAB „Tanagra“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos RUAB „Tanagra“ 2022-01-18 pareiškimą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2021-12-20 sprendimo paskirti RUAB „Tanagra“ baudą pagrįstumo už VDI Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-18624 nevykdymą.
1. Pareiškėja prašo teismo:
1) pripažinti DGK 2021-12-20 sprendimą nepagrįstu;
2) panaikinti RUAB „Tanagra“ paskirtą baudą už DGK 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-18624 nevykdymą.
Pareiškime nurodo, kad:
1.1 Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė 2021-11-22 prašymą DGK, kuriuo prašė skirti RUAB „Tanagra“ baudą už DGK 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-18624 nevykdymą. DGK, išnagrinėjusi ieškovo 2021-11-22 prašymą, priėmė 2021-12-20 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-22930/2021, kuriuo nusprendė išieškoti A. A. naudai iš UAB „Tanagra“ 450 Eur baudą.
1.2. DGK 2021-12-20 sprendimas skirti baudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes:
1.2.1. 2021-12-20 sprendimą darbo ginčų komisija grindė DK 232 straipsnio 1 dalies normomis, numatančiomis, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Tačiau DK 229 straipsnio 1 dalies normos numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme.
1.2.2. DK 231 straipsnio normos numato, kad pareiškus ieškinį teisme dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Vadinasi, pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo ir neteks galios visais atvejais, kai bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirti baudą už neįsiteisėjusio DGK sprendimo kuris neteks galios, nevykdymą, negalima. Bet to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, pasisakė, kad tik įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, už kurio nevykdymą gali būti skiriama DK 232 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda.
1.2.3. 2021-12-20 sprendimą darbo ginčų komisija, taip pat motyvavo tuo, kad aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS- 131-18624 panaikinimo, neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti sprendimo dalį dėl vieno ieškovo vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.2.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 pasisakė, kad sprendžiant klausimą dėl DK 232 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos darbdaviui taikymo, tikslinga pagal analogiją vadovautis kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl sankcijų darbdaviui taikymo priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Teisės normų, numatančių vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką mokėjimą, paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013 ir kt.).
1.2.5. Sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas, šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Tik formaliai nustatant tam tikros dalies išmokų, susijusių su darbo santykiais, nesumokėjimo faktą darbuotojo atleidimo iš darbo metu, vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies už uždelsimo laiką priteisimas neįvertinus konkrečių faktinių bylos aplinkybių gali būti vertinamas teismo kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012).
DGK 2021-12-20 sprendime pripažįstama, kad RUAB „Tanagra“ pareiškus ieškinį teisme, DGK 2021-10-18 sprendimas neįsiteisėjo visa apimtimi. Taigi, atsižvelgiant ir į paminėtus LAT išaiškinimus, skirti baudą už neįsiteisėjusio sprendimo (kurio numatytas privalomas įpareigojimas gali būti teismo pakeistas visa apimtimi) nevykdymą nėra teisinga ir protinga, tokia sankcija darbdaviui laikytina visiškai neproporcinga ir neadekvati pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.
1.2.6. 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011 LAT pasisakė, jog vertinant galimą išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydį ir galimą pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, atsižvelgtina ir į darbdavio turtinę padėtį, galimybes normaliai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Šių reikšmingų aplinkybių neįvertinimas lemia darbo teisės principų ir proporcingumo, kaip bendrojo teisės principo pažeidimą.
Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 konstatuotą analogiją, šiuo atveju vertintina ir darbdavio turtinė padėtis bei realios galimybės vykdyti DGK 2021-10-18 sprendimo skubiai vykdytiną dalį.
Žemesnės instancijos teismas
1.2.7. Pažymėtina, kad dėl DGK 2021-10-18 sprendimo vykdymo suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolį, kuris vykdo išieškojimus ir pagal kitiems buvusiems RUAB „Tanagra“ darbuotojams išduotus vykdomuosius dokumentus. Tačiau RUAB „Tanagra“ negalėjimą laiku atsiskaityti su darbuotojais, tame tarpe ir su A. A., lėmė objektyvios priežastys:
1) Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 7 d. nutartimi iškelta ir nagrinėjama UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr.eB2-763-910/2021). Paminėtoje byloje konstatuota ir patvirtinta, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriais, tam reikalingos papildomos pagalbos priemonės.
2) 2020 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Tanagra“ restruktūrizavimo planas, kuriame buvo numatytas kreditorių reikalavimų 9 233 694,94 Eur sumai tenkinimas. Pažymėtina, kad paminėtas restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas dar nesant apribojimų, susijusių su Covid-19 infekcija ir nežinant apie tokius galimus apribojimus.
3) Dėl COVID-19 infekcijos ir jos pasėkoje LR Vyriausybės paskelbtų karantinų, kurių metu buvo ir yra draudžiama parduotuvių veikla (prekyba autodetalėmis - pagrindinis RUAB „Tanagra“ pajamų šaltinis), Bendrovė patyrė papildomų finansinių sunkumų, įvesti karantinai ir su tuo susiję apribojimai stipriai įtakojo RUAB „Tanagra“ veiklą ir finansinę padėtį. Tiek pirmojo karantino (2020 m. kovo - birželio mėn.), tiek antrojo sugriežtinto karantino (nuo 2020 m. gruodžio 15 d.) laikotarpiu bendrovė faktiškai neveikė, o ir tarpkarantininiu laikotarpiu pardavimai negrįžo į prieškarantininį lygį. Pirkėjų srautai yra kritę, bendrovės paslaugų užsakovai šiuo nestabiliu laikotarpiu linkę taupyti, riboti užsakymus, o tiekėjai yra pakankamai konservatyvūs derantis dėl kainų. Be to, automobilių detalių gamintojams ir tiekėjams dėl infekcijos stabdant veiklas, rinkoje ima trūkti automobilių detalių, būtinų bendrovės normaliai veiklai, stringa jų tiekimas.
4) Kadangi UAB „Tanagra“ yra restruktūrizuojama, susiklosčiusius ekstremaliai padėčiai dėl paskelbto karantino patyrė dvigubų sunkumų: negaudama pajamų privalėjo mokėti darbo užmokestį ir visus einamuosius mokėjimus, papildomai privalėjo vykdyti restruktūrizavimo plane numatytus finansinius įpareigojimus. Dėl to bendrovė ne tik laiku nesumokėjo einamųjų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau ėmė vėluoti ir mokėti darbo užmokestį. Šias objektyvias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai: tarpinė 2021-06-30 pelno nuostolių ataskaita (nurodanti veiklos nuostolingumą šių metų pirmąjį pusmetį) pažymos apie privalomųjų mokesčių, Sodros įmokų ir darbo užmokesčio įsiskolinimus.
Dėl COVID-19 infekcijos susiklosčiusi ekstremali situacija ir verslo dėl to patiriami sunkumai yra visuotinai žinomos force majėure aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
5) Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė įrašyti UAB „Tanagra“ į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (vien dėl to, kad UAB „Tanagra“ yra restruktūrizuojama), todėl UAB „Tanagra“ negali naudotis valstybės pagalba, teikiama nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI ir Sodra taiko bendrovei mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo priemones – nuskaitymus nuo banko sąskaitų, dėl ko viso darbo užmokesčio mokėjimams nebelieka pakankamų lėšų.
1.2.8. Taigi, vertintinos RUAB „Tanagra“ pastangos paminėtomis sunkiomis aplinkybėmis išlikti nebankrutavus ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Suinteresuoto asmens reikalavimai šiuo atžvilgiu vertintini kompleksiškai, neišskiriant jų, kadangi atsakovo interesai nors ir yra absoliučiai teisėti, visgi nelaikytini svarbesniais nei kitų kreditorių analogiški teisėti interesai (Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalis).
Šios aplinkybės ir teikiami įrodymai nurodo, kad dėl paminėtų objektyvių bei nuo pačios RUAB „Tanagra“ iš esmės nepriklausančių priežasčių, bendrovė neturėjo ir šiuo metu neturi objektyvių galimybių pilnai atsiskaityti su A. A..
1.2.9. Bendrovė ketina parduoti turimą turtinį kompleksą (duomenys neskelbtini) (naudojamą išperkamosios nuomos pagrindais), atsiskaityti su banku (turtinio komplekso savininku) o likusias lėšas skirti kreditorių (pirmiausiai darbuotojų) reikalavimams padengti.
1.2.10. Ieškinyje, paduotame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, RUAB „Tanagra“ prašo atidėti atsiskaitymo terminą pusmečiui, tokiu būdu sudarant galimybę iš paminėto numatomo pardavimo lėšų atsiskaityti ir su A. A..
Į paminėtas svarbias aplinkybes skiriant baudą visiškai nebuvo atsižvelgta, jos nebuvo vertinamos.
2. Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimo (nuomonės) į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.
3. Suinteresuotas asmuo Dainius Šidlauskas (antstolis) atsiliepimo (nuomonės), informacijos teismui taip pat nepateikė.
II. Teismas konstatuoja:
4. Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, nes teismas laiko, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 2 dalis). Darbuotojo prašymas skirti baudą darbdavei už DGK sprendimo nevykdymą vertintinas kaip vykdymo proceso sudedamoji dalis, todėl nesutikdamas su DGK DK 232 straipsnio pagrindu priimtu sprendimu šalis teismui turi teikti ne ieškinį, bet prašymą (pareiškimą), kurį teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka ir priima šiuo klausimu ne sprendimą, bet nutartį (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-373-945/2020).
4.1. DGK 2021-10-18 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-18624, kuriuo priteisė ieškovui A. A. iš atsakovės RUAB „Tanagra“ 2 035,99 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio įsiskolinimo bei 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas; sprendimo dalį dėl 716,31 Eur (neatskaičius mokesčių) ieškovo vieno vidutinio darbo užmokesčio nurodė vykdyti skubiai;
4.2. Ieškovas (suinteresuotas asmuo) A. A. 2021-11-22 darbo ginčų komisijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėja (atsakovė) piktybiškai nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo; prašė už sprendimo nevykdymą skirti atsakovei maksimalią Darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą;
4.3. 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu DGK nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės po 50 Eur baudą už kiekvieną (pilną) praleistą savaitę už 9 savaites nuo darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-18624 priėmimo dienos – 450 Eur (9 savaitės x 50 Eur);
4.4. Pareiškėjos atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 7 d. nutartimi iškelta ir nagrinėjama UAB „Tanagra“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr.eB2-763-910/2021), tačiau teismas neturi duomenų, kad RUAB Tanagra skola A. A. būtų įtraukta į RUAB restruktūrizavimo planą.
5. Pareiškimas atmestinas, nes paskirta bauda atitinka proporcingumo ir adekvatumo pažeidimo pobūdžiui principus:
5.1. Darbo kodekso 232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 išaiškino, jog DK 232 straipsnis iš esmės skirtas skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojams, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą, tačiau sankcijos privalo būti proporcingos padarytam pažeidimui, atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Šioje byloje DGK komisija paskyrė 50 Eur baudą per savaitę, kuri laikytina minimalia esant tokio pobūdžio pažeidimui.
Taigi nors pareiškėja teigia, kad, pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo ir neteks galios visais atvejais, kai bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina, nes:
5.1.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, <...> jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011).
5.1.2. DK 230 straipsnio 1 dalyje nurodyta išlyga, jog darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
5.1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 (žr. 38 punktą) taip pat nurodyta, kad jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja (atsakovė) kreipėsi į teismą dėl darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-18624 panaikinimo, neatleidžia jos nuo skubiai vykdytino sprendimo dalies, t. y. dėl 716,31 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ieškovui sumokėjimo pareigos.
5.2. Negalėjimą laiku atsiskaityti su ieškovu bei kitais savo darbuotojais, pareiškėja grindžia aplinkybėmis, jog UAB „Tanagra“ yra restruktūrizuojama įmonė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi yra iškelta bei nagrinėjama restruktūrizavimo byla Nr.eB2-763-910/2021. Taip pat teigia, jog susiklosčiusius ekstremaliai padėčiai dėl paskelbto karantino patyrė dvigubų sunkumų: negaudama pajamų privalo mokėti darbo užmokestį ir visus einamuosius mokėjimus; papildomai privalo vykdyti restruktūrizavimo plane numatytus finansinius įpareigojimus, tačiau:
5.2.1. Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintas teisingo apmokėjimo už darbą principas, kuris reiškia, kad už atliktą darbą turi būti ne tik tinkamai atlyginama, bet ir per protingą laiką;
5.2.2. Darbo kodekso 24 straipsnio 1 ir dalyse nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
5.2.3. Atsakovė (pareiškėja) su ieškovu (suinteresuotu asmeniu) darbo santykius nutraukė 2021-08-13. Pagal tarp ginčo šalių sudarytą darbo sutartį pareiškėja (atsakovė) su ieškovu turėjo atsiskaityti per 30 dienų po atleidimo iš darbo, tačiau iki šiol taip ir neatsiskaitė ir 2021-10-18 Darbo ginčų komisijos skubaus sprendimo dalies dėl vieno ieškovui priklausančio vidutinio darbo užmokesčio (716,31 Eur neatskaičius mokesčių) išmokėjimo, neįvykdė. Nors pareiškėja yra restruktūrizuojama įmonė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau laikytina, kad skubiai vykdytina 716,31 Eur suma pareiškėjai negali būti laikoma kaip per didelė našta pareiškėjai, nes priteistas nesumokėtas darbo užmokesčio sumas pareiškėja vis tiek turės sumokėti, net jeigu jos ieškinys bus tenkintas ir sprendimo vykdymas bus išdėstytas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad pareiškėja su buvusiu darbuotoju siekė bendradarbiauti ar sumokėjo bent dalį ieškovui priklausančio darbo užmokesčio sumos. Atvirkščiai, bylos duomenimis dėl pareiškėjos negeranoriškumo, ieškovės atžvilgiu pradėtas priverstinio vykdymo procesas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant tai, kad darbdavė (pareiškėja) daugiau kaip keturis mėnesius sąžiningai nevykdo savo iš darbo teisinių santykių kylančių prievolių, pažeisdama darbuotojo teises, teismas sprendžia, kad DGK sprendimas išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės po 50 Eur baudą už kiekvieną (pilną) praleistą savaitę nuo darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimo darbo byloje Nr. APS-131-18624 priėmimo dienos, viso – 450 Eur, yra proporcingas padarytam pažeidimui, atitinka Darbo kodekso 232 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą atmesti, ir palikti galioti DGK 2021-12-20 sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-22930/2021, kuriuo nuspręsta išieškoti A. A. naudai iš RUAB „Tanagra“ 450 Eur baudą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.