- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2YT-9400-1064/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Viačeslavas Ivanovas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė M. V., priėmė sutuoktinio N. V., mirusio 2004 m. liepos 24 d., palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra savo senelės M. V. testamentinis turto paveldėtojas. M. V. mirė 2018 m. spalio 22 d. ir jos paveldimą registruotiną turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji įsigijo 1992 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o daugiau paveldimo registruotino turto M. V. neturėjo. Nurodo, kad Vilniaus miesto 36-ajame notaro biure užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad pirmiau minėtas butas buvo įsigytas M. V. po 1979 m. kovo 15 d. santuokos su N. V. sudarymo, t. y. paveldimas turtas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. N. V. mirė 2004 m. liepos 23 d. ir dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. M. V. ir N. V. bendrų vaikų neturėjo, o po N. V. mirties likusį turtą, kurį sudarė ir pirmiau nurodyto buto dalis, paveldėjo M. V., pradėjusi faktiškai šį turtą valdyti. M. V. nuo 1989 m. liepos 25 d. iki pat savo mirties buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir šį butą išlaikė, rūpinosi pastarojo priežiūra. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas gyvena pirmiau nurodytu adresu bei šiuo metu rūpinasi paveldėto turto priežiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. V. priėmė sutuoktinio N. V. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui; prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. J. nurodė, kad apie savo sūnaus V. J. pareiškimo priėmimą yra informuotas, jį palaiko ir prašo tenkinti, nes jokių reikalavimų į savo motinos M. V. palikimą neturi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti prašymą. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyveno su senele M. V. nuo vaikystės, paskui gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini), o atlikęs privalomąją karinę tarnybą 2005 m. kovo 10 d. grįžo gyventi pas senelę. Nurodė, kad jam atliekant karinę tarnybą 2004 m. mirė senelės sutuoktinis N. V.. Po jo mirties bute liko gyventi senelė M. V. ir jos sūnus M. J.. Pareiškėjo teigimu, M. J. niekur nedirbo, butu nesirūpino, dažnai girtavo ir daug kartų buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, todėl butu rūpinosi tik M. V..
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1992 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi M. V. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19). Pirmiau minimas butas buvo įsigytas M. V. esant santuokoje su N. V., santuoka sudaryta 1979 m. kovo 15 d. (e. b. l. 7). Kadangi pastarasis nekilnojamasis daiktas buvo įgytas santuokos metu, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kuris po 1/2 dalį priklausė kiekvienam iš sutuoktinių. N. V. mirė 2004 m. liepos 23 d. ir dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė (e. b. l. 20; 46). M. V. ir N. V. bendrų vaikų neturėjo. M. V. turėjo du vaikus iš pirmosios santuokos su vyru B. J. – V. J. ((duomenys neskelbtini)) ir M. J. ((duomenys neskelbtini)). B. J. mirė 1997 m. vasario 25 d., o M. J. mirė 2013 m. sausio 3 d. (e. b. l. 44).
Byloje taip pat nustatyta, kad M. V. savo palikimą testamentu paliko lygiomis dalimis sūnui (V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir anūkui (V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tačiau sūnus rašytiniu pareiškimu savo palikimo dalies atsisakė (e. b. l. 43, 45).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. V. nuo 1989 m. liepos 25 d. iki pat savo mirties buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21, 23) ir šį butą išlaikė, rūpinosi pastarojo priežiūra. Tai patvirtina pateiktos įmokos komunalinių paslaugų teikėjams bei namų knyga (e . b. l. 8-15; 24-29) bei teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Kadangi M. V. po N. V. mirties ir toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, mokėjo už komunalines paslaugas, jos veiksmai buvo nuoseklūs bei neprieštaringi, todėl darytina išvada, kad tokį elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Kitų asmenų, kurie per įstatyme nustatytą terminą būtų priėmę palikimą ar atlikę veiksmus, kurie galėtų būti laikomi faktiniu palikimo priėmimu, nenustatyta, todėl spręstina, kad M. V., po N. V. mirties likdama gyventi tame pačiame bute ir aktyviais veiksmais, nepraleisdama CK įvirtinto trijų mėnesių termino palikimui priimti, tęsdama valdymą ir naudojimąsi sutuoktinio turtu, priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. V., mirusi 2018 m. spalio 22 d., priėmė sutuoktinio N. V., mirusio 2004 m. liepos 24 d., palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis)., todėl pareiškėjo V. J. pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. spalio 22 d., priėmė sutuoktinio N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2004 m. liepos 24 d., palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.