- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-193-487/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14473-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Aldona Tilindienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Aldonos Tilindienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 25 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje ‑ dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9 val. 20 min. – 11 val. 20 min., nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ‑ BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. balandžio 19 d. M. G. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu – kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. 2018 m. sausio 25 d. M. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo paleisti M. G. iš suėmimo ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė D. Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir paskirti M. G. švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Gynėja nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo formaliai, nepatikrinęs, ar byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltę, taip pat išsamiai neišnagrinėjęs galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.
4.2. Skunde gynėja teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo M. G. kaltę padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą. Gynėja teigia, kad M. G. veiksmuose nebuvo tyčios atimti gyvybę R. I., o ar M. G. padaryti kūno sužalojimai siejami priežastiniu ryšiu ir sąlygojo R. I. mirtį, nėra tinkamai pagrįsta, nes teismo medicinos ekspertų išvados bei teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados yra prieštaringos. Specialisto išvadoje Nr. M 358/2017(02) nurodyta, jog R. I. mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš pjautinių žaizdų nosyje ir ausyje, išsivysčiusio alkoholinės intoksikacijos fone. Taip pat nurodyta, jog sužalojimai palyginti negilūs, tačiau dėl nukentėjusiojo sunkaus girtumo laipsnio ir dėl alkoholizmo sukelto kraujo krešėjimo sutrikimo lėmė ūmų išorinį nukraujavimą, todėl vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje Nr. KM 70-2017 (01) nurodyta, jog R. I. mirė dėl nukraujavimo iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų. Taip pat nurodyta, jog pjautinė žaizda kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje - dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl jų vykęs kraujavimas lėmė nukentėjusiojo mirtį. Konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0290/18 nurodyta, jog R. I. mirties priežastimi buvo apsinuodijimas etilo alkoholiu sergant galimai paūmėjusiu pūlingu bronchitu. Taip pat nurodyta, jog pjautinės žaizdos kairiajame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje ‑ dešiniame nosies sparnelyje ir kairėje ausyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. I. lavone nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei, todėl jis galėjo gyventi neribotą laiką bei sužalojimai nosyje ir kairėje ausyje nebuvo mirties priežastimi. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad dvejonių dėl teismo medicinos eksperto J. Rybalko kompetencijos bei pateiktos specialisto išvados teisingumo bei pagrįstumo kelia tai, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-249-317/2018) buvo konstatuota aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje eksperto J. Rybalko pateiktos specialisto išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo ir leistinumo, kadangi atliekant tyrimą buvo išeita už teismo medicinos specialisto kompetencijos ribų, specialisto išvadoje buvo daromų prielaidų bei prieštaravimų tarp ekspertizės akto duomenų bei eksperto parodymų pirmosios instancijos teisme. Be to, 2016 m. rugsėjo 5 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pateiktas skundas dėl valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. Rybalko veiksmų, kuriais galimai buvo pažeistas Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas. Galutinis sprendimas dėl skundo dar nėra priimtas (administracinė byla Nr. eA-2505-1062/2018). 2019 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismui pateiktas kaltinamojo M. G. gynėjos prašymas paskirti pakartotinę komisinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams.
4.3. Gynėjos nuomone, užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde nurodoma ir tai, kad, sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas, švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikoma, tik padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kauno apygardos teismas apsiribojo pakankamai formalaus pobūdžio teiginiais, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam kardomosios priemonės ‑ suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams.
Šalies argumentai
4.4. Skunde nesutinkama su Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyto motyvu, jog M. G. gali slėptis nuo teismo, kadangi su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie ryšiai, nei darbiniai, nei šeiminiai. Gynėja nurodo, kad 2016 m. kovo 10 d. M. G. buvo išduota individualios veiklos pažyma, pastarasis visą laiką dirbo, todėl teismo teiginys, jog pastarasis pajamas prasimano nusikalstamu būdu, yra nepagrįstas, o tai, jog M. G. nėra sukūręs šeimos, nepreziumuoja neišvengiamo pastarojo pasislėpimo nuo teismo fakto. Net ir suprasdamas, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, M. G. neturi pagrindo slėptis, kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos, t. y. nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, dėl kurios yra kaltinamas, bei tiki, jog jo nekaltumas bus įrodytas. Taip pat M. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini).
4.5. Gynėja skunde atkreipia dėmesį, jog, bylai patekus į teismą, suėmimas gali būti tęsiamas pakankamai ilgą laikotarpį (BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla). Tai, sudaro prielaidas asmens, kuris dar nėra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, laisvę suvaržyti neribotam laikotarpiui, kuris gali būti toks pat ar net ilgesnis nei jam gresianti laisvės atėmimo bausmė. Toks ilgalaikis asmens laisvės suvaržymas ne tik pažeidžia jo teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę: suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl galima situacija, kai asmuo atlieka visą jam priklausančią bausmę, dar prieš pripažįstant jį kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos, todėl gynėja pažymi, jog ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų neproporcingai nesuvaržant kaltinamojo teisių, o tai, kad asmuo yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nesuponuoja galimybės jo atžvilgiu elgtis neteisingai pažeidžiant jo teises bei teisėtus interesus.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės D. Višinskienės skundas atmetamas
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų V. Š., iš dalies paties M. G., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose Nr. M 358/2017(02), Nr. KM 70/2017(01), taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme, taip pat kaltinamojo kaltės, įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami, nes tai bus daroma iš esmės išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
7. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
8. Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.
8.1. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
8.2. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. M. G. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su kito žmogaus gyvybės atėmimu, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi M. G. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Vertinta, kad M. G. yra nevedęs, neturi vaikų, išlaikytinių. Nors jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, jis kaltinamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, kaltinamasis ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad M. G. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o ankstesni M. G. teistumai kitose valstybėse leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Aplinkybė, kad kaltinamasis nuo 2016 m. kovo 10 d. vykdė individualią veiklą (duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas byloje nėra), nepakankama išvadai, kad M. G. saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, M. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
8.4. M. G. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jam inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe, M. G. vaidmuo, kaip įtariama, nebuvo antraeilis. M. G. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, galimai naujai nusikalto, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėliausiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, buvo baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o paskirtos bausmės ar administracinės nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, kas neigiamai charakterizuoja M. G. asmenybę. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuojama, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas nesuimtas kaltinamasis M. G. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. Kaltinamajam M. G. taikomos kardomosios priemonės ‑ suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl M. G. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.
10. Nepagrįstas gynėjos skundo argumentas, kad apygardos teismas nesvarstė galimybės kaltinamajam skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone – namų areštu, nustatant namų arešto sąlygas – būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Š. ir A. M. Gi iš bylos duomenų matyti, kad jo atžvilgiu 2018 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04104-18 dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį. Šią veiką M. G. įtariamas padaręs 2018 m. sausio 24 d. apie 01.45 val. kartu su A. M. Taigi M. G. nesilaikė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo sąlygų, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Šių duomenų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
11. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, M. G. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, galimą jo vaidmenį darant nusikaltimą, gresiančią bausmę, tvirtų socialinių ryšių nebuvimą, asmenybę bei kitus duomenis, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. G. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar net jų kompleksas, nebus pakankamas užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, t. y. bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo M. G. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, o griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis priimta, nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.