Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1216-432/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
2A-1216-432/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebaiza, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
UAB „Silberauto“
Ieškovas
UAB „Artezija“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Silberauto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Artezija“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, šešių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Silberauto“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo nuostolių atlyginimą- 20 314,40 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Silberauto“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

3. Ieškovas UAB „Artezija“ ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės „Mercedes Benz“, modelis 1824 AK 4x4 3900, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pavarų dėžės (lūžusio veleno) remonto. Atsakovas atliko remonto darbus, kurių metu, kaip nurodė atsakovo darbuotojai, buvo įvertintos visos problemos, lėmusios pavarų dėžės gedimą, veleno lūžimą, visas mazgas suremontuotas, o darbams ir pakeistai detalei suteikta 6 mėnesių garantija. Atsakovas už suteiktas paslaugas 2016-01-12 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kur nurodyta mokėtina suma- 2 613,56 Eur (be PVM). Ieškovas šį užmokestį sumokėjo. Ieškovui po remonto keletą dienų pasinaudojus transporto priemone, pastebėta, jog iš pavarų dėžės teka tepalai. Dėl tepalų tekėjimo transporto priemonė buvo pristatyta atsakovui, kuris įsipareigojo suremontuoti sugedusį agregatą. Po keleto dienų tepalų tekėjimas iš pavarų dėžės atsinaujino, todėl transporto priemonė antrą kartą buvo pristatyta atsakovui pataisyti. Ieškovo teigimu, nurodyta aplinkybė rodo, jog transporto priemonės remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovas nurodė, kad 2016 02 01 jis ir UAB „AVA statyba“ sudarė subrangos darbų sutartis Nr. 2016.02.01/S dėl stambaus statybos projekto įgyvendinimo. Siekiant laikytis subrangos darbų sutartyje sulygtų sąlygų, ieškovui transporto priemone buvo būtina, nes priešingu atveju būtų buvę pažeisti darbų atlikimo terminai, patirti dar didesni nuostoliai. Informuoti apie pasikartojusį tepalų pratekėjimą iš pavarų dėžės, atsakovo darbuotojai rekomendavo toliau dirbti su šia transporto priemone, nuolat papildant tepalus, o pasibaigus projektui pristatyti transporto priemonę pakartotinai remontuoti. Ieškovas laikėsi atsakovo darbuotojų rekomendacijos dėl tepalų pildymo, nuolat pildė tepalus, tačiau su transporto priemone buvo neįmanoma efektyviai ir ekonomiškai dirbti, nes per vieną dieną tepalų ištekėdavo tiek, kad reikėdavo naujai pripildyti beveik visą pavarų dėžę. Ieškovas per keletą darbo dienų tepalams išleido 186 Eur. Ieškovas negalėjo tinkamai pagal paskirtį naudoti atsakovo remontuota technika. Nebaigęs projekte numatytų darbų, ieškovas pakartotinai nugabeno transporto priemonę atsakovui iš Šiaulių į Vilnių tinkamai suremontuoti. Po pakartotinio transporto priemonės remonto dėl tepalų tekėjimo, ieškovas nurodyta transporto priemone naudojosi apie 160 moto valandų, kol velenas vėl sulūžo. Ieškovo teigimu, įvyko analogiškas pavarų dėžės gedimas, dėl kurio į atsakovą kreiptasi 2016 m. sausio mėnesį. Už pavarų dėžės remontą atsakovas 2016-01-12 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kur nurodyta mokėtina suma- 2 613,56 Eur. Už keturias savaites trukusius veleno remonto ir diagnostikos darbus atsakovas 2016-04-01 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kur įrašyta mokėtina suma- 3 116,07 Eur. Ieškovas 2016-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą grąžino atsakovui kartu su 2016-04-26 pretenzija dėl darbų kokybės. Atsakovas ieškovo pretenziją patenkino ir nurodytą PVM sąskaitą- faktūrą anuliavo, pripažindamas, jog darbai atlikti nekokybiškai. Ieškovas pažymėjo, jog dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų, ieškovas, siekdamas tinkamai vykdyti 2016-02-01 sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. 2016.02.01/S, išsinuomojo kitą įrenginį geoterminiams gręžiniams Šiaulių mieste įrengti. Nuomos laikotarpiu ieškovas įdarbino įrenginio nuomotojo darbuotojus, turėjusius reikiamą kvalifikaciją dirbti su išnuomotu gręžimo įrenginiu. Priverstas nuomotis kitą įrenginį ieškovui priklausančios transporto priemonės tvarkymo dėl pakartotinai lūžusio veleno laikotarpiu, ieškovas patyrė papildomas išlaidas- 9 775 Eur (be PVM). Darbuotojams, įdarbintiems valdyti išsinuomotą gręžimo įrenginį, 2016 m. kovo - balandžio mėnesiais išmokėtas darbo užmokestis- 305,60 Eur. Nurodytu laikotarpiu ieškovas dėl netinkamai atsakovo atliktų transporto priemonės remonto darbų iš viso turėjo papildomų išlaidų- 10 080,60 Eur (be PVM). Ieškovas nurodė, kad atsiėmus transporto priemonę po antrą kartą atsakovo remontuoto veleno, ja naudojantis sklido neįprastas garsas pavarų ir paskirstymo dėžėse. Atsakovo darbuotojai patikino, kad transporto priemonė dirba kokybiškai, visi mazgai patikrinti ir atitinka esminius būklės reikalavimus, gedimas neturi pasikartoti. Siekdamas išsiaiškinti garso atsiradimo priežastis, ieškovas kreipėsi dėl papildomos patikros į UAB „Divyluka“. Ši įmonė nustatė, jog paskirstymo dėžėje esantys krumpliaračiai susidėvėję ir negali būti toliau naudojami, todėl pakeista visa paskirstymo dėžė. Už atliktus darbus UAB „Divyluka“ 2016-04-29 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kur nurodyta mokėtina suma- 4 049,57 Eur. Šią sąskaitą ieškovas apmokėjo. Po pakartotinio atsakovo atlikto veleno remonto, 2016-05-10 pasikartojo gedimas- trečią kartą lūžo velenas, transporto priemone išdirbus 100 moto valandų. Atsakovas sutiko dar kartą suremontuoti įrenginį, tačiau pareikalavo iš anksto apmokėti pagal 2016-05-11 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą 1 416,28 Eur. 2016-05-18 atsakovas papildomai pateikė PVM sąskaitą-faktūrą, kur nurodyta mokėtina suma- 1 917,58 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovo įgalioti darbuotojai nurodė, kad veleno gedimo priežastis yra ne pavarų ar paskirstymo dėžėje, o hidraulinėje sistemoje. Ieškovas kreipėsi į UAB „Hansa Flex Hidraulika“ dėl hidraulinės sistemos patikrinimo ir L. M. dėl hidraulinių siurblių patikros. 2016-06-06 ieškovas gavo UAB „Hansa Flex Hidraulika“ išvadą, kurioje nurodyta, kad pašalinių garsų ar netinkamo hidraulinės sistemos darbo nepastebėta, slėgis neviršija gamintojo numatyto maksimalaus 300 bar darbinio slėgio; slėgio šuoliai užfiksuoti nebuvo; hidraulinė sistema dirba tvarkingai. L. M., atlikęs hidraulinių siurblių patikrą, taip pat nenustatė pažeidimų ar neatitikimų tirtos įrangos darbe. Nurodė, kad tikrinimas buvo atliekamas su sertifikuota technine įranga objekte, gręžiant apie 135 m gylio vandens gręžinį, todėl, esant neatitikimui ar gedimui, būtų pastebėtas hidraulinės įrangos gedimas ar slėgio šuoliai. Už hidraulinės sistemos patikrą UAB „Hansa Flex Hidraulika“ ieškovui 2016-06-01 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kur įrašytam mokėtina suma- 381,22 Eur, šią sumą ieškovas sumokėjo. Už hidraulinių siurblių patikrą ieškovas L. M. sumokėjo 199,50 Eur. Ieškovas ieškinyje tvirtino, kad jeigu atsakovas pirmojo remonto metu būtų nuodugniai patikrinęs paskirstymo ir pavarų dėžės sistemą, pakeitęs reikiamas susidėvėjusias detales, pakartotinai keisti vis lūžtančio veleno, atlikti kitų remonto darbų nebūtų reikėję ir ieškovas nebūtų patyręs nuostolių. Ieškovas nurodė, jog transporto priemonės diagnostikos ir remonto darbų, atliekamų atsakovo servise, metu, ieškovas neturėjo galimybės naudotis transporto priemone 2016 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Dėl laiku nevykdomų darbų nutrauktos 2016-03-15 ir 2016-03-18 rangos sutartys. Dėl nutrauktų rangos sutarčių ieškovas negavo 5 047,09 Eur pelno. Ieškovas teigė, jog dėl atsakovo nekokybiškai atliktų remonto darbų transporto priemonė iš objektų ir ieškovo buveinės buvo gabenama pakartotiniams remonto darbams į Vilniuje esantį atsakovo servisą. Dėl pakartotinio transporto priemonės gabenimo ieškovas kurui išleido 352,42 Eur. Ieškovas darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, nors dėl transporto priemonės gedimo jie darbo sutartyje sulygto darbo nedirbo. Už dienas, kurias darbuotojai nedirbo darbo sutartyje sulygto darbo, ieškovas jiems sumokėjo 733,71 Eur. Nurodęs šias aplinkybes, ieškovas prašė patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra įgaliotas transporto priemonių „Mercedes-Benz“ servisas, teikiantis transporto priemonių aptarnavimo, remonto ir pardavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė neneigiantis aplinkybes, kad ieškovas 2016 metų sausio mėnesį kreipėsi į įmonės autoserviso padalinį Vilniuje dėl transporto priemonės pavarų dėžės remonto. Teigė, jog pavarų dėžę su paskirstymo velenu tinkamai suremontavo ir grąžino ieškovui. Ieškovas darbą priėmė ir už suteiktas paslaugas 2016-01-12 atsiskaitė pagal atsakovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, sumokėdamas 3 162,41 Eur. Ieškovas, priimdamas atliktus remonto darbus, pretenzijų nepareiškė ir defektinio akto nesurašė. Pažymėjo, jog pavarų dėžės ir veleno remonto darbai 2016-01-12 atlikti kokybiškai, o visos ieškovo ieškinyje išreiškiamos pretenzijos dėl netinkamai atlikto remonto grindžiamos subjektyvia nuomone, o ne įrodymais. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovo atliktų remonto darbų lūžo velenas ir sugedo pavarų dėžė. Ieškovas 2016 metų sausio mėnesį lūžus velenui, buvo pats nuėmęs ir sumontavęs pavarų dėžę. Pabrėžė, jog atsakovas ieškovo užsakymu atliko tik pavarų dėžės ir veleno remontą, o nesant pas atsakovą pačios transporto priemonės, ieškovas savo pastangomis sumontavo pavarų dėžę su velenu transporto priemonėje, todėl prisiėmė visą riziką dėl savarankiškai atliktų remonto darbų. Atsakovo manymu, būtent dėl netinkamo ieškovo atlikto pavarų dėžės su velenu sumontavimo į transporto priemonę įvyko vėlesni pavarų dėžės ir veleno gedimai. Kadangi ieškovo transporto priemonė yra 1995 metų gamybos ir ieškovas eksploatuodamas automobilį atlieka specifinius geodezinio gręžimo darbus, pavarų dėžės gedimas galėjo būti sąlygotas ir kitų sisteminių transporto priemonės gedimų. Atsakovui kyla abejonių, ar po 2016-01-12 remonto automobilis buvo eksploatuojamas tinkamai. Ieškovas automobilį su gręžimo įranga, pratekant tepalui, naudojo nuo 2016-01-12 iki 2016 kovo mėnesio vidurio, tad rizika dėl vėlesnių gedimų tenka ieškovui. Atsakovas paneigė aplinkybę, kad jo darbuotojai rekomendavo naudoti transporto priemonę, bėgant iš jos tepalams. Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti galimas gedimo atsiradimo kilmės priežastis, kreipėsi į transporto priemonės gamintojo „Mercedes-Benz“ techninį- ekspertinį padalinį ir antstato gamintojo AGBO technikus. Pažymėjo, jog atsakovas, kol bus gauti galutiniai atsakymai iš Mercedes-Benz techninio eksperto ir AGBO technikų, iš ieškovui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros išbraukė lūžusio veleno ir jo pakeitimo darbų kainą, t. y. vietoje 2016-04-01 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 701MA259434 (3 770,44 Eur), išrašė 2016-05-11 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 701MA262170 (1 713,70 Eur). Atsakovas teigė, jog ieškovas atsiėmė iš atsakovo suremontuotą automobilį 2016 m. balandžio mėnesio viduryje. Ieškovas savo iniciatyva 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje kreipėsi į automobilių aptarnavimo servisą UAB „Divyluka“, kad šis patikrintų, ar atsakovas kokybiškai suremontavo ieškovo transporto priemonę. Ieškovo teigimu, 2016-04-29 UAB „Divyluka“, atlikusi patikros darbus, nustatė, jog paskirstymo dėžėje esantys krumpliaračiai yra stipriai susidėvėję, todėl negali būti toliau naudojami, dėl šios priežasties būtina pakeisti paskirstymo dėžę. UAB „Divyluka“ pakeitus paskirstymo dėžę ir po jos pakeitimo transporto priemonei atidirbus apie 100 moto valandų, 2016-05-10 trečią kartą sulūžo velenas, jungiantis pavarų dėžę ir paskirstymo dėžę. Atsakovui suremontavus transporto priemonę, ieškovas, prieš sulūžtant velenui, remonto darbus atliko ne įgaliotame „Mercedes-Benz“ servise, bet ieškovo pasirinktame autoservise UAB „Divyluka“, t. y. po atsakovo atlikto remonto, nesant techninių gedimų, ieškovas savo iniciatyva atliko atsakovo remontuotų mazgų remontą. Atsakovo teigimu, visa atsakomybė dėl transporto priemonės remonto tenka pačiam ieškovui arba jo pasirinktam ir remonto darbus atlikusiam servisui UAB „Divyluka“. Atsakovas pabrėžė, jog atsakovo darbai atlikti tinkamai, todėl ieškovas nepagrįstai teigė, kad patyrė 3 333,86 Eur nuostolių. Atsakovas nebuvo pakviestas dalyvauti, kai ieškovas ardė paskirstymo dėžę, šiuos darbus atlikdamas be atsakovo žinios. Dėl šios priežasties ieškovo išvados, kad atsakovas atsakingas už nekokybiškai suremontuotą ieškovo techniką yra ieškovo nuomonė, kurios nepatvirtina įrodymai. Pabrėžė, jog ieškovo reikalavimai atlyginti nuostolius dėl technikos nuomos- 10 080,60 Eur, nuostolius dėl apmokėjimo specialistams už hidraulinės sistemos tyrimus- 580,72 Eur, nuostolius dėl 2016 03 15 ir 2016 03 18 rangos sutarčių nutraukimo- 5 047,09 Eur, išlaidas kurui dėl technikos gabenimo į remonto vietą- 352,42 Eur, darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį- 733,71 Eur, neturėtų būti tenkinami. Atsakovo manymu, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas savo prievoles būtų vykdęs netinkamai, todėl nėra pagrindo jo sutartinei atsakomybei kilti. Teigė, jog ieškovo reikalavimai grindžiami faktinių aplinkybių interpretavimu, o ne konkrečiais įrodymais, todėl negali būti pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas privalėjęs įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

5.1 Priteisti ieškovui iš atsakovo nuostolių atlyginimą- 18 468,37 Eur ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.2. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas- 1 994,38 Eur.

5.3. Priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas- 17,44 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad:

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas iš atsakovo iš esmės negavo siekto rezultato – atitinkamų kokybiškų įrangos remonto darbų. Ištyrus faktinius bylos duomenis, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas įrangą eksploatavo netinkamai ir dėl to įvyko pakartotinis įrangos gedimas. Šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti atsakovui, kaip rangovui, civilinę atsakomybę (CK 6.245- 6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis).

8. Sprendime pažymėta, kad paskirstymo dėžė yra prisukta prie pavarų dėžės, iš pavarų dėžės išeina tarpinis velenas, kuris suka tą paskirstymo dėžę; paskirstymo dėžės velenas užsimauna ant pavarų dėžės veleno ir perduoda sukimo momentą. Teismas tiek proceso dalyviams, tiek liudytojams, tiek ekspertams pateikė klausimą, ar ieškovas galėjo netinkamai ant transporto priemonės uždėti lūžusią ir atsakovo suremontuotą pavarų dėžę bei veleną ir ar dėl to galėjo atsirasti pakartotinis gedimas. Visais atvejais buvo paaiškinta, jog netinkamai uždėti suremontuotos detalės neįmanoma.

9. Atsakovas, būdamas savo srities specialistas, aukščiausio lygio specializuotas servisas, pakeitė sulūžusį veleną, tačiau nediagnozavo esminės pakartotinų velenų lūžimų priežasties, o remontavo tik pasekmes – keitė vis lūžtantį veleną. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog ieškovui keisti paskirstymo dėžę buvo per brangu, todėl jis prašė tik pakeisti veleną.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog ne įrangos eksploatavimas, tekant tepalams, taip pat ne hidraulinės įrangos sistemos (ar kitų sistemų) netinkamas veikimas, o paskirstymo dėžės detalių susidėvėjimas nulėmė gedimą.

11. Pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad hidraulinės sistemos įtaką velenų lūžiams pašalina UAB ,,Hansa Flex Hidraulika“ 2016-06-06 perdavimo-priėmimo aktas Nr. KJ220-JON-505, iš kurio matyti, jog slėgio šuoliai įrangoje užfiksuoti nebuvo, hidraulinė sistema dirba tvarkingai. Atsakovas šios aplinkybės nenuginčijo.

12. Atsakovas tvirtino, jog ieškovui perdavus savo techniką apžiūrėti ir suremontuoti UAB ,,Divyluka“, visa rizika perėjo ieškovui. Su tokia atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas nesutiko, sprendime nurodė, jog po šios įmonės atliktų darbų nebeliko pasikartojančių tapačių gedimų. Teismas, vertindamas aplinkybę, jog po UAB ,,Divyluka“ atlikto remonto velenas vėl lūžo, rėmėsi ekspertų išvada ir paaiškinimais, jog iki paskirstymo dėžės (reduktoriaus) pakeitimo velenas jau buvo pakankamai susidėvėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos- ieškovo patirtų pakartotinių išlaidų įrangos remontui.

14. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovo darbuotojai rekomendavo toliau dirbti su tepalus praleidžiančia ieškovo transporto priemone, nuolat juos papildant, o pasibaigus projektui, pristatyti transporto priemonę pakartotinai remontuoti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos (186 Eur nuostolių atsiradusių nuolat papildant tepalą) ir atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo- 186 Eur priteisimo atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas tam, kad įvykdytų 2016-02-01 su UAB „AVA statyba“ sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. 2016.02.01/S (pagal šią sutartį galutinis darbų įregistravimo ir pridavimo terminas buvo 2016-05-02), dėl atsakovo kaltės tinkamai neveikiant ieškinyje nurodytai technikai, turėjo pagrindą išsinuomoti kitus įrenginius. Dėl to ieškovo patirtos išlaidos- 9 775 Eur sprendime pripažintos ieškovo nuostoliais ir priteistos ieškovui.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino UAB ,,Hansa Flex Hidraulika“ perdavimo-priėmimo aktą kaip išlaidų, susijusių su gręžimo įrangos priežiūra, įrodymą, tačiau konstatavo, kad šis įrodymas nepatvirtina, jog šias išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo kaltės. Dėl to teismas nusprendė, kad neturi pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo atitinkamose sąskaitose nurodytų sumų: 381,22 Eur ir 199,50 Eur.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti negautas pajamas dėl nutrauktų rangos sutarčių- 5 047,09 Eur. Šią sumą, ieškovo teigimu (šiai nuomonei pritarė pirmosios instancijos teismas), sudaro pajamos (atmetus joms gauti reikalingas sąnaudas) iš dviejų nutrauktų sutarčių- 2016-03-18 sudarytos su Š. S. ir 2016-03-15 sudarytos su M. Č. įmone.

18. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimo dalį dėl įrangos gabenimo išlaidų- 352,42 Eur, nes pateikti įrodymai (kelionės lapai, degalų sunaudojimą bei pylimą patvirtinantys įrodymai,) patvirtina, kad šias išlaidas ieškovas patyrė ir jos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais dėl atsakovo netinkamai atlikto remonto.

19. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas, kaip darbdavys, paskelbė prastovas ar kitaip patyrė nuostolius dėl to, kad darbuotojai nedirbo darbo sutartyse sulygto darbo, todėl nuspręsta, jog ieškovas neįrodė 733,71 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Apeliantas UAB „Silberauto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 29 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturėjo galimybės netinkamai uždėti atsakovo suremontuotos pavarų dėžės. Tokia teismo išvada, apelianto teigimu, suformuoja nuomonę, kad pavarų dėžę ant transporto priemonės su profesionalia gręžimo įranga gali sumontuoti bet kas, ir tam nereikia specialių žinių. Tokiu būdu paneigiami ieškovo teiginiai, kad jis dėl paslaugų suteikimo kreipėsi būtent į gamintojo įgaliotą servisą. Taip pat, teismas sprendime nepasisakė apie pavarų dėžės ir gręžimo įrangos sūkių suderinamumą.

22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas paneigė ir atsakovo nurodytus argumentus patvirtino antstato gamintojo (žemės gręžimo įrangos) AGBO pateiktas atsakymas. Antstato (gręžimo įrangos gamintojo) AGBO pateiktame atsakyme į atsakovo užklausimą nurodyta, kad problemą sukėlė per mažas sunkvežimio variklio sūkių greitis, veikiant hidraulinei sistemai. Tačiau, pirmosios instancijos teismas sprendime dėl gręžimo įrangos gamintojo AGBO padarytos išvados nepasisakė. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po to, kai jis pats sumontavo ieškovo suremontuotą pavarų dėžę, būtų patikrinęs hidraulinės sistemos suderinamumą matavimo prietaisais ir sistemai veikiant. Atsakovas mano, kad ieškovas techniką naudojo netinkamai, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas to neįrodė.

23. Sprendime nurodyta, kad atsakovas 2016 m. sausio mėn., suteikęs 6 mėnesių garantiją, nereikalavo ieškovo sumokėti už tepalų tekėjimo priežasties pašalinimo darbus, taip pat už darbus antrą kartą atvežus įrangą dėl lūžusio veleno remonto, tokiu būdu pripažindamas, kad bent dalį darbų atliko nekokybiškai. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas konstatavo esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos - ieškovo patirtų pakartotinių išlaidų įrangos remontui. Su tokia teismo išvada atsakovas nesutinka, kadangi pirmos instancijos teismas neįvertino ieškovo veiksmų, t. y. ar ieškovo žemės gręžimo antstato eksploatavimas, bėgant tepalams iš pavarų dėžės, nebuvo toks technikos naudojimo taisyklių pažeidimas, kuris sąlygojo veleno lūžį.

24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad po UAB „Divyluka“ atlikto remonto velenas pakartotinai lūžo todėl, kad iki paskirstymo dėžės (reduktoriaus) pakeitimo buvo pakankamai išsidėvėjęs. Apelianto manymu, mažai tikėtina, jog atsakovo 2016 04 15 pakeistas naujas paskirstymo velenas, iki UAB „Divyluka“ paskirstymo dėžės pakeitimo nauja, t. y. per 14 d. būtų pakankamai išsidėvėjęs. Taip pat apeliantui neaišku, kodėl UAB „Divyluka“, keisdama seną paskirstymo dėžę nauja, nepastebėjo veleno susidėvėjimo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas atsakomybę dėl UAB „Divyluka“ atliktų remonto darbų nepagrįstai perkėlė atsakovui. Apeliantas mano, kad nebuvo gedimų, dėl kurių UAB „Divyluka“ turėjo remontuoti tik ką atsakovo suremontuotą techniką. Po šio nereikalingo remonto įvykę veleno lūžimai neturėjo būti priskirti atsakovo atsakomybei.

25. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo transporto priemonė yra sena (1995 m. gamybos). Nuo 2006 08 16 šiai technikai buvo nustatinėjami trūkumai. Tokios senos technikos veikimas negali būti be trūkumų ir ne dėl visų senos technikos gedimų yra kaltas atsakovas.

26. Apeliantas dėsto, kad ekspertų išvadoje nurodomos trys galimos gedimo priežastys, bet teismo sprendime analizuojam tik viena - tai susidėvėjusios reduktoriaus detalės. Apeliantas mano, kad svarbios visos galimos gedimų priežastys: reduktoriaus kokybė, lūžtančio veleno kokybė, įrenginio gamintojo nustatytų darbo parametrų laikymasis.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo įranga nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2016 m. gegužės mėnesio negalėjo atlikti darbų pagal paskirtį dėl pasikartojančių tapačių gedimų- įranga arba būdavo sugedusi, arba būdavo remontuojama pas atsakovą, todėl ieškovas negalėjo tinkamai jos naudoti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo nurodomas laikotarpis apima būtent tą momentą, kai atsakovas naudojo techniką su bėgančiais iš pavarų dėžės tepalais. Dėl šios aplinkybės atsakovas mano, kad šiuo atveju yra paties ieškovo kaltė dėl atsiradusių technikos gedimų, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovu iš atsakovo negautų pajamų- 5 438,95 Eur.

28. Pirmosios instancijos teismas pagal sąskaitos faktūros išrašymo dieną nusprendė, kad įranga ieškovui išnuomota 2016-04-12. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, jog UAB „Artva“ įrenginius ieškovui išnuomojo anksčiau. Teismo sprendime minimu laikotarpiu, t. y. 2016-04-12 ieškovas žinojo, kad atsakovas baigė suremontuoti techniką, kurią ieškovas 2016-04-15 atsiėmė. Atsakovo nuomone, ieškovui 2016-04-12 nebuvo būtinybės nuomotis iš UAB „Artva“ įrenginių geoterminiams gręžiniams įrengti. Taip pat ieškovas savo iniciatyva, nesant technikos gedimo, 2016-04-29 perdavė techniką UAB „Divyluka“ remontuoti, kuri pakeitė paskirstymo dėžę. Byloje nustatyta, kad po UAB „Divyluka“ atlikto paskirstymo dėžės pakeitimo 2016-05-10 dar kartą lūžo ieškovo technikos velenas, todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo patirtus nuostolius- 10 080 Eur turi atlyginti atsakovas, apeliantas laiko nepagrįsta.

29. Ieškovas UAB „Artezija“ pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

30. Ieškovas teigia, kad kreipdamasis į atsakovą, kaip savo veiklos profesionalą, ieškovas tikėjosi ne tik pašalinti gedimo pasekmę- pakeisti veleną, bet išsiaiškinti ir pašalinti gedimo priežastį. Ieškovas negavo siekto rezultato – atitinkamų kokybiškų įrangos remonto darbų. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas įrangą eksploatavo netinkamai. Teismas padarė išvadą, pagrįstą bylos įrodymų visuma, jog jeigu atsakovas pirmojo remonto metu būtų nuodugniai patikrinęs paskirstymo ir pavarų dėžės sistemą, pakeitęs visas reikiamas susidėvėjusias detales, pakartotinai keisti vis lūžtančio veleno, atlikti kitų remonto darbų nebūtų reikėję ir ieškovas nebūtų patyręs nuostolių.

31. Ieškovas pažymi tai, kad 2016 m. sausio mėnesį buvo nuimta ir pristatyta atsakovui ne vien pavarų dėžė, o visa paskirstymo dėžės ir pavarų dėžės sistema. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuimti pavarų dėžės ir paskirstymo dėžės sistemą bei ją sumontuoti atgal nėra sudėtinga, gamintojas yra padaręs taip, kad šios sistemos neteisingai sumontuoti neįmanoma, neatitiktų tvirtinimo taškai, varžtai. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. 2016 m. balandžio mėnesį pakartotinai lūžus velenui, paskirstymo ir pavarų dėžės sistemą išmontavo ir vėliau sumontavo atsakovo darbuotojai, tačiau ir po to naujai įdėtas velenas vėl lūžo, kas patvirtina, kad ne dėl ieškovo veiksmų (t. y., 2016 m. sausio mėnesį atliktų paskirstymo ir pavarų dėžės sistemos išmontavimo ir sumontavimo) pasikartodavo veleno lūžimas.

32. Ieškovas nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo transporto priemonės variklio apsukos gręžimo įrangos darbo metu buvo netinkamos ir tai buvo veleno lūžimo priežastis. Bylos nagrinėjimo metu ekspertai paaiškino, kad velenų lūžiai įvyko ne viršijus nustatytus sūkius, o dėl kita kryptimi veikusios jėgos, kurią sąlygojo paskirstymo dėžės elementų susidėvėjimas.

33. Ieškovas atsiliepime į skundą pakartojo savo poziciją, kad iš suremontuotos įrangos pradėjus sunktis tepalui, jis laikėsi atsakovo darbuotojų rekomendacijos dėl tepalų papildymo, o esant artimiausiai galimybei (2016 02 11 bei vėliau dar sykį pakartotinai- 2016 03 14) pristatė transporto priemonę atsakovui. Tad šios aplinkybės neturėjo įtakos pakartotiniam veleno lūžimui. Ekspertai patvirtino, kad vykdant tyrimą nenustatyta akivaizdžių perkaitimo požymių (krumpliaračių paviršiaus perkaitimo ar spalvos pasikeitimo), rodančių, kad tepalų pavarų dėžėje būtų trūkę. Tai iš esmės yra nurodyta ir ekspertizės akte, kur parašyta, kad netolygaus krumplinių paviršių kabinimo požymiai tikėtina yra sukelti ne netinkamo tepimo, o neteisingos elementų tarpusavio padėties. Ieškovas pažymi ir tai, kad atsakovas vėliau dar ne sykį taisė transporto priemonę, šalino tepalo pratekėjimo priežastis, keitė pakartotinai lūžusį veleną, tačiau nefiksavo ir nenustatė įrenginio dalių pažeidimo dėl tepalo trūkumo ar suprastėjusio tepimo, kas rodo, kad šia versija atsakovas siekia išvengti atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų.

34. Po pakartotinio lūžusio veleno pakeitimo įrenginys skleidė neįprastus garsus iš pavarų ir paskirstymo dėžių. Ieškovas, nebepasitikėdamas atsakovo tvirtinimu, kad įranga suremontuota ir problemų nėra, kreipėsi į UAB „Divyluka“. Ši įmonė pasiūlė pakeisti paskirstymo dėžę. Pažymi, kad minima įmonė neremontavo paskirstymo dėžės ar pavarų dėžės, nekeitė paskirstymo veleno, o tik pakeitė paskirstymo dėžę. Po šių darbų įrenginys dirbo dar 20 moto valandų ir tuomet pakartotinai lūžo velenas.

35. Dėl atsakovo netinkamai atliktų remonto darbų ieškovas buvo priverstas iš UAB „Artva“ nuomotis kitą įrenginį geoterminiams gręžiniams įrengti Šiaulių mieste. Įrenginys buvo išsinuomotas iki 2016-04-12. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad tarp atsakovo neveikimo ir šių ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys bei pagrįstai šiuos nuostolius priteisė iš atsakovo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, ištaisant skaičiavimo klaidą.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1-7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

38. Teismų praktikoje priimta laikyti, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands, peticijos Nr. 16034/90, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutatis mutandis 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland, peticijos Nr. 20772/92, par. 56; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą byloje Marini v. Albania, peticijos Nr. 3738/02, par. 105).

39. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pagrindinę ieškovo technikos- transporto priemonės „Mercedes Benz“, modelis 1824 AK 4x4 3900, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su gręžimo įranga gedimo priežastį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pakeitė sulūžusį veleną, tačiau neišsiaiškino gedimo priežasčių, o remontavo tik pasekmes – keitė vis lūžtantį veleną, siūlydamas ieškovui kitus remonto darbus, kurie nesukuria efektyvaus rezultato. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareigą teisingai nustatyti gedimo priežastį ir išsamiai informuoti klientą apie remonto galimybes atsakovui numatė sprendime pacituoti teisės aktai: 2016 m. vasario 1 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-45 ,,Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų tiekimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusio 2016 m. gegužės 1 d., 9 punktas ir prieš tai galiojusio 2014 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo Nr. 2BE-175 ,,Dėl reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktas.

40. Atsakovas remontavo ieškovo techniką, nenustatęs tikrosios gedimų priežasties. Šiai priežasčiai nustatyti pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę, kurios išvadomis pasinaudojo, priimdamas sprendimą. Remdamasis 2018-02-06 ekspertizės ataskaita (1 t., b. l. 169- 176) pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingas išvadas, kad bloga 2016-01-12 remonto metu nepakeistų elementų būklė galėjo turėti įtakos tolimesniam reduktoriaus (paskirstymo dėžės) darbui ir vėlesniems gedimams. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas išvadą dėl pagrindinės įrangos gedimo priežasties, sprendime nurodė, kad velenų lūžiai nagrinėjamu atveju yra nuovarginiai, t. y. lūžiai įvyko dėl susidėvėjimo. Išdilimo defektų nulemtas netaisyklingas krumpliaračių sukabinimas (dažniausiai tai yra nepakankamas krumplių sukabinimo plotas) įtakoja intensyvesnį pačių krumpliaračių bei su jais besijungiančių detalių (guolių, velenų ir kt.) dilimą, gali atsirasti nuovargį (ir lūžimus) lemiančios padidintos apkrovos (jėgos) ir smūginės apkrovos. Nagrinėjamu atveju velenai buvo lenkiami ir sukami. Lenkimas yra sąlygojamas neašiškumo arba jungiančių elementų išsidėvėjimo. Ekspertams nustačius, kad labai tikėtina, jog pasikartojančių gedimų priežastis buvo bloga 2016-01-12 dienos remonto metu nepakeistų reduktoriaus elementų (guolių, krumpliaračių) būklė ir jos įtakotos netinkamos naujų elementų (krumpliaračio ir velenų) darbo sąlygos, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pakeisdamas ne visus susidėvėjusius grandinės ar mazgo elementus, neįvertinęs šių elementų būklės, atsakovas netinkamai suremontavo ieškovo įrenginį.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendimą pagrindė tikėtinomis ekspertų išvadomis, prieš tai išsiaiškinęs tikėtinų išvadų pateikimo priežastis ir šių išvadų patikimumą. Sprendimo išvados pagrįstos ekspertų atsakymais į klausimus teismo posėdžio metu, paaiškinus, kad egzistuoja labai maža tikimybė, jog velenai galėjo lūžti dėl kitų, su nusidėvėjimu (nuovargiu) nesusijusių priežasčių, tačiau tokia tikimybė per maža, jog būtų galima daryti kitokią išvadą nei ta, kurią pateikė ekspertai. Tokios sprendime padarytos teismo išvados atitinka teismų praktikoje taikomą įrodymų patikimumo sampratą. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas). Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visas įmanomas ieškovo įrangos gedimų priežastis ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovo įranga gedo dėl atsakovo 2016-01-12 netinkamai atlikto remonto.

42. Atsakovas (apeliantas) savo poziciją dėl sprendimo nepagrįstumo grindžia VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjo, profesoriaus dr. S. P. paaiškinimais (2 t., b. l. 6), kur tvirtinama, kad nėra išaiškinta netinkamo įrenginio eksploatavimo įtaka ieškinyje aprašytiems gedimams. Pažymėtina, kad ekspertizės ataskaitoje (1 t., b. l. 175, 176, 10 p.) nurodyta, kad įvertinti įrangos darbo sūkius eksploatavimo metu nėra galimybės, kadangi nėra įrenginių, fiksuojančių (įrašančių) transporto priemonės darbo režimus. Apeliantas savo poziciją grindžia aplinkybe, kurios neįmanoma patikrinti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus, kad prieš gedimus ieškovo technika dirbo, nukrypdama nuo gamintojo nustatytų parametrų (per maži ar per dideli variklio sūkiai), tačiau tokių įrodymų nepateikė. Tad argumentai apie kitokias, negu sprendime nurodytos ieškovo technikos gedimo priežastis, atmetami.

43. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai toliau išvardintus nuostolius priežastiniu ryšiu susiejo su netinkamai atliktu remontu. Atsakovo pakartotinį remonto darbų atlikimą, prieš tai nekokybiškai suremontavus įrangą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo nuostoliais ir iš atsakovo priteisė jų atlyginimą- 3 333,86 Eur. Šis remontas susijęs su lūžusiu velenu po to, kai UAB „Divyluka“ pakeitė ieškovo technikos paskirstymo dėžę. Nustatydamas atsakovo nekokybiško remonto ir pakartotinio veleno lūžimo priežastinį ryšį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės išvada, (1., b. l. 174, 4, 5 p.), kur ekspertai paaiškino: „ Pakeitus tik dalį elementų naujais, išsidėvėjimo lemiami veiksniai išlieka (smūginės apkrovos ir escentriškumas) ir progresuoja, todėl normalu, kad tas pats gedimas atsikartodavo vis dažniau. <...> Jei eksploatuojant veleną su „senu“ reduktoriumi, jo nuovarginio lūžimo procesas jau buvo prasidėjęs, veleno galimybė atlaikyti apkrovas galėjo būti ženkliai sumažėjusi. Todėl jis galėjo lūžti netrukus po reduktoriaus pakeitimo.“ Šios išvados negali paneigti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti jo paties samprotavimai, kad „mažai tikėtina, kad atsakovės 2016 04 15 pakeistas naujas paskirstymo velenas iki UAB „Divyluka“ paskirstymo dėžės pakeitimo nauja, t. y. per 14 d. būtų pakankamai išsidėvėjęs.“ Pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas apie šią aplinkybę, pagrįstai suteikė prioritetą ekspertų išvadai.

44. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui buvo būtina išsinuomoti įrenginius, kad atliktų su UAB „AVA statyba“ 2016-02-01 subrangos darbų sutartyje numatytus darbus ir pagristai kaip nuostolių atlyginimą priteisė ieškovui iš atsakovo pakaitinės įrangos nuomos kainą- 9 775 Eur. Pirmosios instancijos teismo išvadų apie būtinybę ieškovui nuomotis techniką nepaneigia atsakovo išdėstytos aplinkybės apie nuomos laikotarpį, kuris beveik sutapo su ieškovo technikos remonto pabaigos laiku (nuomos mokesčio sąskaita- faktūra serija ART Nr. 09075 išrašyta 2016 04 12, ieškovo techniką atsakovas suremontavo 2016 04 15). Sąskaitos- faktūros, kurioje nurodytas mokėtinas nuomos mokestis išrašymas nereiškia, kad atitinkami įrenginiai buvo išsinuomoti šios sąskaitos išrašymo dieną. Technikos nuomą ieškovas buvo susiejęs su dviejų darbuotojų įdarbinimu. Iš ieškovo pranešimo atsakovui (1 t., b. l. 37) matyti, kad darbuotojai buvo įdarbinti 2016 m. kovo ir balandžio mėn. Iš šio įrodymo matyti, kad gręžimo įrangą ieškovas nuomojosi tuo laikotarpiu, kai atsakovas pakartotinai remontavo ieškovo techniką.

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo negautas pajamas- nuostolius dėl 2016-08-15 ir 2016-03-18 sudarytų rangos sutarčių nutraukimo- 5 047,09 Eur. Šiuos nuostolius sudaro pajamos, kurias ieškovas galėjo gauti, bet negavo dėl priežasčių, susijusių su atsakovo netinkamai suremontuota įranga. Tai pajamos, kurias ieškovas prarado dėl dviejų nutrauktų rangos sutarčių: 2016-03-18 sudarytos su Š. S. (1 t., b. l. 53- 58) ir 2016-03-15 dieną sudarytos su M. Č. įmone (1 t., b. l. 59- 64). Atsakovas šią sprendimo dalį ginčijo tik tuo aspektu, kad teismo sprendime nurodytas laikotarpis- nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m, gegužės mėn. yra laikas, kai ieškovas naudojo gręžimo įrangą su pratekančiu tepalu. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtino, kad toks žemės gręžimo antstato naudojimas buvo priežastis, dėl kurios lūžo velenas. Vertinant laikotarpį, per kurį atsirado šioje pastraipoje nurodyti nuostoliai, pažymėtina, kad nutrauktos rangos sutartys turėjo būti įvykdytos (atitinkamai) nuo 2016-04-15 iki 2018-05-25 ir nuo 2016-04-18 iki 2016-05-28 (rangos sutarčių 4.1 ir 4.2 punktai, 1 t., b. l. 53- 56 ir 59- 62). Iš paties apelianto atsiliepimo į ieškinį (1 t., b. l. 121) matyti, kad 2016 m. balandžio mėn. viduryje ieškovas buvo atsiėmęs suremontuotą įrangą iš atsakovo, tačiau 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje kreipėsi į UAB „Divyluka“ dėl paskirstymo dėžės pakeitimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai motyvuota ir teisingai konstatuota, kad paskirstymo dėžės keitimas po 2016-01-12 ieškovo atlikto įrangos remonto buvo būtinas, nes po 2016 m. balandžio mėn. atlikto įrangos remonto veikianti įranga skleidė nebūdingus jai garsus (buvo susidėvėję paskirstymo dėžės krumpliaračiai), be to, paskirstymo dėžės pakeitimas pašalino pagrindinę veleno lūžinėjimo priežastį (21 ir 39 sprendimo punktai). Šios aplinkybės ir teisiniai argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad dėl atsakovo netinkamai suremontuotos įrangos ieškovas negalėjo jos naudoti pagal paskirtį visą sutarčių su Š. S. ir su M. Č. įmone vykdymo laiką, todėl šios grupės nuostolių atlyginimas (negautos pajamos- 5 047,09 Eur) pagrįstai priteistas ieškovui iš atsakovo.

46. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sugedusią įrangą buvo būtina gabenti į apžiūros ir remonto vietas, todėl pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo transportavimo išlaidas- 352,42 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl šios nuostolių dalies atsakovas apeliaciniame skunde atskirai neginčijo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šios nuostolių dalies priteisimo (48 sprendimo punktas) ir jų nekartoja.

47. Bendra šios nutarties 43- 46 punktuose aprašytų nuostolių suma- 18 508,37 Eur. Sprendime teismas nurodė mažesnę priteisinamą nuostolių atlyginimo sumą- 18 468,37 Eur. Tokią sumą teismas gavo, neteisingai sudėjęs priteisiamo nuostolių atlyginimo sudedamųjų dalių vertes, nurodytas šios nutarties 43- 46 punktuose. Teisinga nuostolių atlyginimo sudedamųjų dalių verčių suma yra 18 508,37 Eur. CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia panaikinti sprendimą vien formaliais pagrindais. CPK 7 straipsnio ir 276 straipsnio nuostatos skatina imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta vieno posėdžio metu ir leidžia ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai išvardintos ieškovo patirtų nuostolių rūšys ir nurodyti konkretūs kiekvienos nuostolių rūšies dydžiai. Dėl aritmetinės klaidos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta neteisinga bendra šios nutarties 43- 46 punktuose išvardintų nuostolių suma- 18 468,37 Eur sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje pakeistina teisinga pagrįstai priteistų nuostolių suma- 18 508,37 Eur.

48. Skaičiavimo klaidos, nustatant priteisto nuostolių atlyginimo dydį, ištaisymas (skirtumas- 40 Eur) neturi įtakos pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykiui (abiem atvejais patenkintų ir pareikštų reikalavimų proporcija- 0,91, arba 91 procentas). Todėl pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

49. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų, sprendimą pagrindė išsamiais motyvais ir aktualia teismų praktika. Nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

50. Byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta ne atsakovo (apelianto) naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

51. Ieškovas nenurodė, kad turėjo su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7, 276 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti skaičiavimo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 sprendime, jo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse vietoje nuostolių atlyginimo sumos- 18 468,37 Eur (aštuoniolikos tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt septynių euro centų) įrašant nuostolių atlyginimo sumą- 18 508,37 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus aštuonis eurus ir trisdešimt septynis euro centus).

Teisėjai: Loreta Bujokaitė Visvaldas Kazakiūnas Žilvinas Terebaiza