Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 31 - ojo notarų biuro notaras S. S. ir Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pastebėjo, kad steigimo dokumentų pakeitimus, susijusius su teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiais Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, o po to mažinimo veiksmais, patvirtino notaras R. T.. Notarų rūmų leidžiamo rekomendacijų leidinio 2018 m. Nr. 27 psl. 16 publikuotas atsakymas į paklausimą, kuriame aptariama situacija yra identiška ginčo atvejui. Ši rekomendacija publikuota viešai jau po Lietuvos banko Sprendimo priėmimo, tačiau prieštarauja tiek Lietuvos banko, tiek Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų (toliau – ir EIM) bei Lietuvos Respublikos finansų (toliau – ir FM) ministerijų pozicijai dėl perkainojimo rezervo panaudojimo nuostoliams padengti teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo. Suinteresuoto asmens nuomone, ši, su kompetentingomis institucijomis nesuderinta ir jų pozicijai aptariamu klausimu prieštaraujanti, rekomendacija galėjo turėti įtakos ir skundžiamam Atsisakymui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš kreipdamasi į notarą S. S., kurio Atsisakymas skundžiamas teismui, Bendrovė kreipėsi į prieš tai teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus patvirtinusį notarą R. T.. AB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą kartu su kitais dokumentais pateikė notarui R. T., prašydama registruoti Bendrovės steigimo dokumentų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo mažinimo, vykdant 2018-10-01 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. 2018-12-06 Bendrovė gavo notaro R. T. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi, notaro nuomone, klaida gali būti suprantama tik kaip „gramatinis, aritmetinis ir panašaus turinio neatitikimas“. Apie šį nutarimą buvo informuotas Lietuvos bankas, kurio iniciatyva 2019-01-15 organizuotas Bendrovės, EIM, FM ir Notarų rūmų atstovų susitikimas susidariusiai situacijai aptarti. Atsižvelgusi į bendrą Lietuvos banko, EIM, FM ir pačios Bendrovės poziciją, kad teisinis reguliavimas nenustato kito, nei įstatinio kapitalo mažinimas, būdo atstatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus panaudotą perkainojimo rezervą, taip pat į Notarų rūmų poziciją, kad teisę vertinti notarinių veiksmų teisėtumą gali tik teismai, Bendrovė kreipėsi į notarą S. S., tačiau notarinį veiksmą atlikti jis taip pat atsisakė.

Mano, jog nagrinėjamu atveju ABĮ vartojama formuluotė „įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos“ galėtų ir turėtų būti vertinama kaip apimanti ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų padidinto įstatinio kapitalo atvejus. Priešingu atveju susiklosčiusi situacija pažeistų investuotojų interesus ir lūkesčius, užkirstų kelią Bendrovei vykdyti priežiūros institucijos duotus privalomus nurodymus. Lietuvos banko nuomone, teisės aktų reikalavimai ir jų nuostatos turėtų būti vertinamos ne vien tik lingvistiškai, tačiau ir atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus bei bendruosius teisės principus. Galiojantis teisinis reguliavimas nenustato būdo, kaip turi būti atkurta pažeidus teisės aktų (ABĮ nuostatas) nustatytus kapitalo tvarkymo reikalavimus susiklosčiusi situacija, todėl nagrinėjamu atveju būtina rasti būdą ištaisyti susidariusią padėtį, o kartu užtikrinti sklandų finansinių priemonių rinkų veikimą bei prisidėti prie vienodos ABĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo atliekant notarinius veiksmus praktikos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2997-415/2019 (naujas bylos Nr.eA-713-415/2020), nagrinėjamoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas, 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi jis buvo atnaujintas (el. b. t. I, psl. 146-150, 161-162).

Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl skundo esmės.

Byloje keliamas klausimas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams ir patvirtinti faktą, kad pakeistus įstatus ir duomenis registruoti galima. Notaras atsisakė atlikti minėtą notarinį veiksmą, motyvuodamas tuo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pasirinktas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas (klaidų ištaisymas) siejamas su AB „(duomenys neskelbtini)“ perkainojimo rezervo panaudojimu ir jų (klaidų) nurodymu Lietuvos banko 2018 m. sausio 29 d. sprendime Nr. 241-19, o tokių kompleksinių neatitikimų teisės normoms taisymas ABĮ 52 str. 2 d. 4 p. pagrindu, anot jo, nėra galimas.

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Lietuvos bankas su tokia notaro pozicija nesutinka, laikydami, jog Sprendimu konstatuoti pareiškėjos pažeidimai gali būti ištaisyti, t.y. susiklosčiusi situacija gali būti atkurta, tik taikant ABĮ 52 str. 2 d. 4 p., ir kad kitos galimybės tam nei yra padaryta nėra. Su tokia pozicija sutiktina.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konstatuoti 3 teisės aktų pažeidimai: 1) AB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Lietuvos banko duoto privalomo vykdyti nurodymo - Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. sprendime Nr. 241-15 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyto įpareigojimo rengiant 2016 m. finansines ataskaitas jas ištaisyti, kad atitiktų 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ 63 straipsnio reikalavimus, ir įvertinti finansines ataskaitas pagal 1 TAS 25 ir 26 straipsnių reikalavimus; 2) sudarydama 2016 m. finansines ataskaitas, kurios buvo paskelbtos 2017 m. balandžio 26 d., Bendrovė nesilaikė 16 TAS 41 straipsnio reikalavimų, nes sukauptiems nuostoliams padengti neleistinai panaudojo perkainojimo rezervo dalį (3,17 mln. Eur), todėl pažeidė VPĮ 22 str. nustatytus reikalavimus. 3) Bendrovės valdymo organų nariai nesilaikė AB „NASDAQ OMX Vilnius“ listinguojamų bendrovių valdymo kodekso nustatytų principų ir standartų, todėl Bendrovė 2017 m. balandžio 26 d. paskelbtoje 2016 m. metinėje informacijoje netinkamai viešai atskleidė informaciją apie tai, kaip 2016 m. buvo laikomasi Kodekso principų ir standartų, ir pažeidė VPĮ 22 straipsnio reikalavimus (el. b. t. 1., psl. 6-22).

Sprendimo 2 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas ištaisyti finansines ataskaitas taip, kad jos atitiktų 1 Tarptautinį apskaitos standartą (TAS) „Finansinių ataskaitų pateikimas“, 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 39 TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ reikalavimus. Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 241-217 „Dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimo buvo pakeistas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018 m. sausio 29 sprendimo Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ rezoliucinės dalies 2 punktas ir išdėstytas taip: „2. Įpareigoti AB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 15 d. užtikrinti, kad būtų laikomasi 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ reikalavimų.“ (el. b. t. 1., psl. 24).

2018 m. spalio 1 d. buvo sušauktas AB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinas neeilinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas – dėl susidariusios padėties Bendrovėje ištaisymo bei įstatinio kapitalo mažinimo; 1.2 punktu nuspręsta priimti nutarimą sumažinti Bendrovės įstatinį kapitalą pagal ABĮ 52 str. 2 d. 4 p. nuo 11 886 718,50 Eur iki 8 320 702,95 Eur, t.y. 3 566 015,55 Eur, mažinant Bendrovės anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę 0,09 Eur, t.y. nuo 0,30 Eur iki 0,21 Eur tam, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo metu ar didinimo metu padarytos klaidos, susijusios su Bendrovės perkainavimo rezervo panaudojimu ir nurodytos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018-01-29 sprendime Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 1., psl. 26-27).

2019-01-22 pareiškėjas kreipėsi į notarą S. S., prašydamas atlikti notarinius veiksmus, susijusius su AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų 2018-10-01 priimtu sprendimu sumažinti įstatinį kapitalą, t.y. patvirtinti AB „(duomenys neskelbtini)“ pakeistus steigimo dokumentus (įstatus) dėl įstatinio kapitalo mažinimo (el. b. t. 1., psl. 28).

Notaras S. S. 2019-02-19 raštu Nr. 15 „Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą“ atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą notarinį veiksmą, nurodė, jog ABĮ nėra papildomai reglamentuojamas Bendrovės akcininkų pasirinktas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas „kad būtų ištaisytas įstatinio kapitalo sudarymo ir didinimo metu padarytos klaidos“ (el. b. t. 1., psl. 73-74). Notaras, palyginęs pareiškėjo kapitalo mažinimo tikslus ir jų reglamentavimą įstatyme, Atsisakyme padarė išvadą, jog įstatymų leidėjas klaidų ištaisymo atvejį numatė tokioms situacijoms, kai, ištaisius klaidą (pvz. aritmetinę ar pan.), jokių papildomų veiksmų su mažinama kapitalo suma daryti nereikia, todėl tai papildomai ir nereglamentuoja. Notaras nurodė, jog Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo tikslas (klaidų ištaisymas) siejamas su Bendrovės perkainojimo rezervo panaudojimu ir jų (klaidų) nurodymu Lietuvos banko sprendime, todėl tokių kompleksinių neatitikimų teisės normoms taisymas ABĮ 52 str. 2 d. 4 p. pagrindu prieštarauja šios ABĮ normos paskirčiai.

Pagal ABĮ 52 straipsnio (įstatinio kapitalo mažinimas) 1 dalį, įstatinis kapitalas gali būti mažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu arba šio įstatymo nustatytais atvejais – teismo sprendimu. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime sumažinti įstatinį kapitalą turi būti nurodomas įstatinio kapitalo mažinimo tikslas. Vadovaujantis ABĮ 52 straipsnio 2 dalimi, įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiems tikslams: 1) vien tam, kad būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai; 2) siekiant anuliuoti bendrovės įsigytas akcijas; 3) siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 4) kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos. Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais: 1) sumažinant akcijų nominalias vertes; 2) anuliuojant akcijas (ABĮ 52 straipsnio 3 dalis). Taigi ABĮ nustato baigtinį įstatinio kapitalo mažinimo sąrašą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2018-10-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų sprendimu įstatinis kapitalas sumažintas tam, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo metu ar didinimo metu padarytos klaidos, susijusios su Bendrovės perkainavimo rezervo panaudojimu ir nurodytos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018-01-29 sprendime Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 1., psl. 26-27). Šiame sprendime buvo tiesiogiai įvardytas įstatinio kapitalo mažinimo teisinis pagrindas (ABĮ 52 str. 2 d. 4 p.) bei tikslas, t.y. ištaisyti įstatinio kapitalo sudarymo metu ar didinimo metu padarytas klaidas, susijusias su Bendrovės perkainavimo rezervo panaudojimu ir nurodytos Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2018-01-29 sprendime Nr. 241-19 „Dėl poveikio priemonės taikymo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Pats Lietuvos bankas, kaip matyti iš jo atsiliepimo teiginių, tokiam klaidos taisymo faktui ir pareiškėjo atliktam veiksmui neprieštarauja ir nemano, kad pareiškėjas pasielgė ydingai, netinkamai ar neteisėtai.

Minėta, ABĮ 52 str. 2 d. 4 p. numatyta galimybė sumažinti įstatinį kapitalą tuo tikslu, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja, sudarydama 2016 m. finansines ataskaitas, kurios buvo paskelbtos 2017-04-26, nesilaikė 16 TAS 41 straipsnio reikalavimų, todėl pažeidė Lietuvos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Teismo vertinimu, Sprendime nustatyti pareiškėjos pažeidimai byloja, kad pareiškėja, sudarydama 2016 m. finansines ataskaitas, klaidingai pritaikė teisės aktų reikalavimus, nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų, galimai neteisingai juos suprato. Šiuo atveju ši klaida buvo nustatyta įvertinus pareiškėjos paskelbtas 2016 m. metines konsoliduotąsias ir patronuojančios bendrovės finansines ataskaitas, pateiktus paaiškinimus ir papildomą informaciją, išnagrinėjus surinktą medžiagą. Pažymėtina, jog pati pareiškėja, vertindama susiklosčiusią faktinę situaciją bei teisinį reglamentavimą bei manydama, jog priežiūros institucija netinkamai išaiškino ABĮ bei Europos parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/34/ES nuostatas, Sprendimo dalį skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinių bylų teisenos tvarka. Taigi, matyti, jog tuo metu pareiškėjos ir Lietuvos banko pozicijos išsiskyrė dėl skirtingo teisės aktų turinio ir tikslų aiškinimo, dėl to tarp šalių kilo ginčas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-10-08 sprendime administracinėje byloje Nr. I-2094-1063/2018 konstatavo, jog pareiškėja nuostoliams padengti panaudojo perkainojimo rezervą, kuris sudarytas nesilaikant ABĮ ir 16 TAS nuostatų, teismas atmetė pareiškėjos skundą, sprendimas įsiteisėjo 2020-04-01 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus jį nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-713-415/2020 pažymėjo, kad siekiant įvertinti, ar įvykdytas VPĮ nurodytas pažeidimas, priežiūros institucija turi nagrinėti ir nustatyti, ar Bendrovės atlikti veiksmai yra tinkamai atspindėti jos finansinėje atskaitomybėje, todėl turi įvertinti, kaip Bendrovė laikosi nustatytų teisės aktų reikalavimų. Tai, kad nagrinėjamos bylos atveju priežiūros institucija vertino Bendrovės veiksmų atitiktį tiek TAS, tiek ir ABĮ reikalavimams, lemia konkreti situacija, nes perkainojimo rezervo sudarymas, jame esančių lėšų apskaitymas, jų panaudojimas ir draudimai šias lėšas naudoti nustatyti abiejuose teisės aktuose, kurių nuostatos, vertinant ar įvykdytas pažeidimas, turi būti aiškinamos ir taikomos kartu (Nutarties 30 ir 37 punktai).

Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos faktinius duomenis, teismas laiko, jog Sprendime konstatuoti pareiškėjos pažeidimai laikytini suklydimu, todėl sutiktina su suinteresuoto asmens Lietuvos banko argumentais, jog ABĮ vartojama formuluotė „įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos“ turėtų būti vertinama kaip apimanti ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų padidinto įstatinio kapitalo atvejus. Tuo tarpu ABĮ nenustato klaidos sampratos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ABĮ aptariama nuostata skirta tik nereikšmingų klaidų (aritmetinės, gramatinės, rašymo apsirikimo ar pan.) ištaisymui.

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad 2018-10-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ VAS sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos banko priežiūros tarnybos įpareigojimu, kuris yra privalomas pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, jog ABĮ nustato baigtinį įstatinio kapitalo mažinimo sąrašą, o pareiškėja priežiūros institucijos yra įpareigota atstatyti iki teisės pažeidimo buvusią situaciją, pareiškėja siekia tai padaryti, galiojantis teisinis reguliavimas nenustato būdo, kaip turi būti atkurta pažeidus ABĮ nustatytus kapitalo tvarkymo reikalavimus susiklosčiusi situacija, todėl sutiktina su Lietuvos banko išsakyta pozicija, jog ši susiklosčiusi situacija gali būti išspręsta, t.y. atkurta iki teisės pažeidimo buvusi situacija, būtent taikant ABĮ 52 str. 2 d. 4 p..

Teismo vertinimu, toks aiškinimas atitiktų teisinio reguliavimo tikslus bei bendruosius teisės principus, užtikrintų sklandų finansinių priemonių rinkų veikimą. Visiškai sutiktina su suinteresuoto asmens Lietuvos banko argumentais, jog priešingu atveju būtų užkirstas kelias Bendrovei įvykdyti priežiūros institucijos duotus privalomus nurodymus, o susiklosčiusi situacija pažeistų investuotojų interesus ir lūkesčius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad notaras, būdamas valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydamas jam Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, susijusį su AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų 2018-10-01 priimtu sprendimu sumažinti įstatinį kapitalą, t.y. patvirtinti Bendrovės įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams ir patvirtinti faktą, kad pakeistus įstatus ir duomenis registruoti galima.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bylos dėl notarinių veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

AB „(duomenys neskelbtini)“ ir suinteresuoto asmens notaro S. S. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas – pareiškėja siekė panaikinti Vilniaus miesto 31 - ojo notarų biuro notaro S. S. 2019 m. vasario 19 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti notarinį veiksmą, o suinteresuotas asmuo notaras S. S. prašė skundą atmesti, todėl spręstinas klausimas dėl šių byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismui patenkinus pareiškėjos skundą ir nustačius, jog tarp pareiškėjos AB „(duomenys neskelbtini)“ ir suinteresuoto asmens notaro S. S. yra priešingas interesas, pareiškėja faktiškai įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

Pareiškėja teigia, jog šioje byloje patyrė 5372,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. I, psl. 173-175), iš kurių 38 Eur yra byloje sumokėtas žyminis mokestis, iki bylos nagrinėjimo iš esmės rašytinio proceso tvarka pabaigos pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. I, psl. 176-179, 180). Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra akivaizdžiai per dielės ir neadekvačios nagrinėjamai bylai. Tokia teismo išvada atitinka aukščiau nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013), taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1332-464/2019). Atsižvelgiant į nesudėtingą bylos pobūdį ir nedidelę bylos apimtį, į advokato padėjėjos, o ne advokato, joje atliktus procesinius veiksmus, faktiškai susijusius tik su skundo teismui parengimu, kuris, be to, nėra didelės apimties, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos pagalbai ir žyminiam mokesčiui sumokėti šioje byloje mažintinos iki 1000 Eur ir yra priteistinos iš suinteresuoto asmens notaro S. S. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 511, 513 straipsniais

nutaria:

patenkinti pareiškėjos AB „(duomenys neskelbtini)“ skundą.

Panaikinti notaro S. S. 2019 m. vasario 19 d. atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti notarinį veiksmą.

Įpareigoti notarą S. S. atlikti notarinius veiksmus, nurodytus pareiškėjos AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 22 d. prašyme – patvirtintinti AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams ir patvirtinti faktą, kad pakeistus įstatus ir duomenis registruoti galima.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos AB „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.