Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn R. B., jos atstovui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiajam D. P. (D. P.), Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovei Larisai Kolinko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.B. skundą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities VPK 1-ajam policijos komisariatui, institucijai priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinei komisijai prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2010 m. rugpjūčio 24 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šuo yra laikomas specialiai jam įrengtame voljere, tinkamai prižiūrimas ir dresuojamas, todėl netrikdo gyventojų ramybės ir rimties, kaip teigiama gyventojų kolektyviniame skunde. Šuns lojimas, kaip trumpalaikė reakcija į praeivius nėra viešosios tvarkos pažeidimas. Tame gyvenamųjų namų kvartale yra laikoma daug šunų, kurie taip pat kelia ne mažesnį triukšmą. Ji ne kartą matė, kaip P. vaikščiojo pas kaimynus ir į netoliese esančius daugiabučius namus bei įkalbinėjo žmones pasirašyti skundą. Taip pat paaiškino, kad kaimynai P. pastoviai reiškia pretenzijas būtent tik dėl jų šuns lojimo ir yra sakę, kad tik tada nebebus problemos kai nebebus šuns. Kad P. ir kiti asmenys pasirašę skunde juos apkalba, patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame fiksuota, kad įvardijamu nutarime metu šuo ramiausiai miegojo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.B. atstovas advokatas Edvardas Staponkus palaiko skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu ir prašo skundą tenkinti.

Nukentėjusysis D. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nesutarimai su kaimynais prasidėjo tada, kai atsirado prie jų namų šuo, kuris nuolat lodavo, trikdydavo ramybę. Pradžioje geranoriškai sakė kaimynams, kad šuo lodamas kelia triukšmą ir trukdo ilsėtis, net buvo kaimynų susirinkimas, tačiau į pastabas nebuvo reaguojama. Jis ne kartą rašė skundus dėl šuns keliamo triukšmo policijai, tačiau skundai buvo atmetami. Tik tada kai netekę kantrybės surašė kolektyvinį skundą, kuri pasirašė 15 žmonių, buvo imtasi priemonių. Teigia, kad nėra priešiškai nusiteikęs prieš kaimynus B., tačiau nori, kad jo šeima, kurioje auga mažametis vaikas gyventų ramiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

R.B. 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinėn atsakomybėn R.B. patraukta už tai, kad 2010 m. birželio 16 d. nuo 06:30 val. iki 07:00 val. jai priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, laikomas (duomenys neskalbtini) namo kieme, garsiai lojo. Pagal Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. R.B. neužtikrino tinkamo šuns laikymo, dėl ko buvo sutrikdyta žmonių ramybė ir viešoji rimtis. Tuo pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 408, IV skyriaus 37 punkto reikalavimus.

R.B. ginčija jai inkriminuojamą veiką, teigia, kad jai inkriminuojamos veikos neįvykdė, todėl analizuotina ar surinkti faktiniai duomenys buvo pakankami nurodytos veikos inkriminavimui.

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi ATPK 110 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė nukreipianti į kitas teisės normas, kurios reglamentuoja gyvūnų laikymą gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje.

2004 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-408 patvirtino Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles (toliau – ir Taisyklės) (žr. www.klaipeda.lt). Pagal šių Taisyklių 1 punktą jos galioja Klaipėdos mieste ir jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklių 3 punkte apibrėžiama gyvūno savininko sąvoka – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Šios bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl šuns savininko nėra, tai patvirtina ir teismui pateikti duomenys apie savininką (b.l.52). R.B. yra kaltinama, kad būdama vokiečių aviganio veislės šuns savininke, kuris yra laikomas (duomenys neskalbtini) namo kieme įrengtame voljere, nesilaikė Taisyklių 37 punkto reikalavimų, numatančių jog gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų (taisyklių tekstas žr. ir prijungtos administracinės bylos Nr. II-57-162/2009m. b.l.46).

Pagal protokole ir nutarime nurodomą kaltinimo apimtį R.B. yra kaltinama jog neužtikrino to, kad jos laikomas šuo netrikdytų kitų asmenų ramybės, viešosios rimties ir tuo pažeidė kitų asmenų teises ir interesus. Vertinant šias aplinkybes būtina įvertinti kokie faktiniai duomenys gali patvirtinti ar paneigti inkriminuojamos veikos buvimą ar nebuvimą. Kadangi yra keliamas klausimas dėl šuns lojimu keliamo triukšmo ir tuo pasireiškiančios rimties trikdymo, būtina nustatyti kokiomis įrodinėjimo priemonėmis šios aplinkybes gali būti grindžiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl viešosios rimties trikdymo įrodinėjimo yra konstatavęs, kad viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodymas galimas remiantis liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija, Nr. 57, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis s administracinėse bylose Nr.N575-109-2008; Nr. N63 – 612/2008), todėl analogiškos nuostatos taikytinos ir šios bylos nagrinėjimo kontekste.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta gavus 2010 m. birželio 14 d. kolektyvinį Klaipėdos miesto, (duomenys neskalbtini) gyventojų skundą (b.l.44), kuriuo buvo teigiama, kad (duomenys neskalbtini), Klaipėda labai dažnai ir labai garsiai loja vilkšunis, tai tęsiasi virš metų. 2010 m. birželio 16 d. A.P. papildomai paaiškinimu (b.l.48) nurodė, kad patikslina savo rašytą pareiškimą nurodydama, kad 2010 m. birželio 16 d. apie 06.30 kaimynų šuo(duomenys neskalbtini), lojo apie 30 min. Taip pat šuo loja vakarais, paskutinį kartą vakar 20:00 val. taip neleisdamas ramiai ilsėtis, trukdo viešąją rimtį. Šias aplinkybes savo pareiškime taip pat nurodė ir G.V. (b.l.49).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo PK VTS tyrėjas V.S. nurodė, kad jam buvo perduotas gautų pareiškimų tyrimas. Pareiškimas buvo gautas 2010 m. birželio 16 d., viršininko rezoliucija nukreipus jam tirti pareiškimas įregistruotas 2010 m. birželio 17 d. ir perduotas jam. Įvertinęs surinktą medžiagą, asmenų paaiškinimus, R.B. surašė teisės pažeidimo protokolą būtent pagal konkretų faktą, kada šuo garsiai lodamas trikdė ramybę. Administracinių ginčų komisijai grąžinus medžiagą papildymui bendravo su R.B. kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, kurie taip pat patvirtino, kad šuo garsiai lojo 2010 m. birželio 16 nuo 06:30 iki 07:00 ir trikdė ramybę. Tačiau jie atsisakė tai patvirtinti raštiška forma, nurodydami, kad bijo šuns savininkų keršto. Šias aplinkybes tyrėjas V.S. nurodė ir 2010 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime.

Nukentėjusysis D.P. nurodė, kad jie yra arčiausiai gyvenantys kaimynai ir būtent jie buvo kolektyvinio pareiškimo iniciatoriai, kadangi keliamas triukšmas juos labiausiai trikdo, nes augina mažametį vaiką, kuriam dėl šuns lojimo yra sutrikęs ir maitinimosi režimas, nepailsi žmona. Pareiškimas yra pateiktas neapsikentus šuns lojimo kelto triukšmo, šiam kreipimuisi be jokio įkalbinėjimo ir prievartos pritarė visi jame pasirašę asmenys, kuriuos vargina šuns lojimo keliamas triukšmas. 2010 m. birželio 16 d. nuo 06:30 iki 07:00 šuo ištisai lojo ir eilinį kartą trikdė poilsį ir ramybę. Net ir tie kaimynai, kurie nepasirašė skundo taip pat kenčia dėl triukšmo, tačiau jie nesikreipia dėl to, kad bijo keršto, nenori veltis į konfliktą.

Nukentėjusiojo išdėstytas aplinkybes patvirtina ir 2010m. birželio 16 d. nukentėjusiosios A.P. paaiškinimas (b.l.48), G.V. paaiškinimas. Dėl asmenų, kurie pateikė skundą ir paaiškinimus veiksmų teisėtumo, V.B. ir R.B. pateiktais prašymas (b.l.14-25) prašė atlikti tyrimus ir patraukti administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Atlikus tyrimą priimti nutarimai, kuriais atsisakyta pradėti ikiteismini tyrimą, o taip pat administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną minimų asmenų atžvilgiu, konstatavus, kad jų veiksmuose nėra nei nusikaltimo sudėties, nei administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (b.l.26-36). Kaip matyti iš šių nutarimų turinio visi tyrimo metu apklausti asmenys nurodė, kad (duomenys neskalbtini) namo kieme laikomas šuo garsiai loja, trikdo ramybę. 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarime (b.l.31) taip pat konstatuota, kad nenustatyta jokių nusikalstamos veikos ar teisės pažeidimo sudėties požymių G.V. teikiant paaiškinimą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kad 2010 m. birželio 16 d. nuo 06:30 iki 07:00 val. (duomenys neskalbtini) namo kieme esantis šuo ištisai lojo ir tuo trikdė ramybę.

Išanalizavus pareiškimuose, paaiškinimuose, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, išstudijavus kitą administracinės bylos medžiagą, apklausus liudytoju įvykį tyrusį pareigūną, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad liudytojui V.S., nukentėjusiajam D.P. ar kitiems asmenims būtų pagrindas ir motyvas apkalbėti R.B., todėl teismas jų parodymų neturi teisinio pagrindo nevertinti kaip R.B. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Kaip matyti iš teismo prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-537-162/2009 m. medžiagos dėl šio šuns registravimo taisyklių nesilaikymo ir šuns keliamo triukšmo ir trikdomos rimties administracinėn atsakomybėn jau buvo patrauktas R.B. sutuoktinis V.B. Nutarimas šioje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad asmenų nusiskundimai dėl įvardijamo šuns keliamo triukšmo, nėra be pagrindo.

R.B. kaip įrodymą, paneigiantį jai inkriminuojamą veiką, teisminio nagrinėjimo metu pateikė peržiūrai laikmeną su įrašu, kuriame jos teigimu fiksuotas tas laiko periodas, kuriuo kaip teigiama jos šuo lojo be perstojo apie 30 min. Teismo posėdžio metu liudytoju taip pat apklaustas R.B. sutuoktinis V.B., kuris nurodė, kad jie yra apkalbami be jokio pagrindo D.P. sukurstytų asmenų. Protokole ir nutarime įvardijamu metu šuo kuo ramiausiai gulėjo ir tai patvirtina sutuoktinės padarytas fotoaparatu vaizdo įrašas.

Įvertinus peržiūrėtą vaizdo medžiagą teismas konstatuoja, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas šuo ir jo elgsena, yra fiksuotas laikas 2010 m. birželio 16 d. nuo 06:27 iki 07:25 val. Pirmiausia, R.B. 2010 m. liepos 1 d. teikdama paaiškinimą dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo, kuriuo buvo nurodomas konkretus pažeidimo įvykdymo laikas, nenurodė ir neteikė jokių duomenų apie tai, kad jos šuo ir jo elgesys yra fiksuotas vaizdą įrašančia technika (b.l.45-48). Teiginiai apie esantį vaizdo įrašą minimi tik 2010 m. liepos 27 d. Administracinei komisijai nagrinėjant bylą. Antra, teismui pateikta laikmena su dviem esančiais joje vaizdo įrašų failais, kurių pavadinimai – 1 įrašas „06-16 nuo 06:27 iki 07:25“ yra sukurtas 2010 m. liepos 4 d. 12:52:30, o 2 įrašas „100_4437“ sukurtas 2010 m. birželio 16 d. 07:25:52. Abiejų įrašų trukmė vienoda 00:59:59 ir jo turinys identiškas. 1 įrašo, sukurto 2010 m. liepos 4 d. 13:52:30 vaizdo medžiagoje įrašas prasideda nuo titro dešiniajame viršutiniame kampe –„ 06-16 nuo 06.27 iki 07.25 MOV“. Šie užrašai yra ne automatinis vaizdo įrašančios technikos vaizdo medžiagos trukmės fiksavimas o jie sukuriami naudojant kompiuterines programas redaguojant jau nufilmuotą medžiagą (pvz. Move maker 4.3, HT Video Edition 6.0 ir kt.). Tai, kad filmuota medžiaga buvo redaguojama patvirtina ir ta aplinkybė jog vaizdo medžiagos trukmė šiame įraše neatitinka nurodomos. Įrašo trukmė yra 00:59:59, todėl įrašo trukmė nurodoma vaizdo medžiagoje negali būti 06:27 iki 27:25, nes įrašas 1.59 min. ilgesnis nei nurodoma. Be to iš pateiktos laikmenos duomenų nustatyta, kad įrašų sukūrimo laikas ir data yra nurodomas, kada jie sukurti kompiuterinėje laikmenoje. Teismo posėdžio metu nurodyta, kad šis vaizdo įrašas yra padarytas naudojant fotoaparato filmavimo funkciją, todėl fotoaparatu fiksuotą vaizdą reikia perkelti į kompiuterio duomenų bazę, todėl failo sukūrimo duomenys fotoaparate gali būti kitokie nei fiksuoti įrašo sukūrimo duomenys. Tai patvirtina ir teismui pateikta laikmena, kurioje tas pats įrašas pateiktas su skirtinga įrašo sukūrimo data - vienu atveju įrašo sukūrimo data 2010 m. liepos 4 d. 13:52:30, kitu atveju 2010 m. birželio 16 07:25:52. Taigi įrašo sukūrimo data gali būti pakeista, ką iliustruoja pateikti du įrašai su jų duomenimis. Dėl šių aplinkybių teismas pateiktos vaizdo medžiagos negali pripažinti įrodymu, kuris pagrįstų R.B. teiginius ir paneigtų jai inkriminuojamą pažeidimą.

R.B. kelia abejonę dėl 2010 m. birželio 14 d. skundo surašymo aplinkybių, teikdama, kad 2010 m. birželio 14 d. pareiškimas yra prieštaringas dėl teiginių, kad jos šuo lojo apie 30 min. 2010 m. birželio 16 d. nuo 06:30 iki 07:00 val., t.y. pareiškimas surašytas dvi dienos iki įvykio. Kaip nustatyta iš cituojamo skundo, jis policijos įstaigoje gautas 2010 m. birželio 16 d. ir vizavus viršininkui rezoliucija vykdyti V.S. įregistruotas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK ir perduotas tirti V.S. Tokias pareiškimo registravimo aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nurodė apklaustas V.S. 2010 m. birželio 14 d. skundas buvo bendro pobūdžio faktinių aplinkybių išdėstymas, kuriame nenurodomas konkretus laikas. 2010 m. birželio 16 d. A.P. savo paaiškinime nurodo, kad patikslina savo rašytą pareiškimą, nurodydama, kad šuo lojo 2010 m. birželio 16 d. 06:30 iki 07:00 val. Šias aplinkybes savo 2010 m. birželio 16 d. paaiškinime nurodė ir G.V., o taip pat teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir D.P. Todėl pagal gautą faktinę informaciją tyrėjui nebuvo kliūčių tyrimui pradėti, o įvertinus visumą faktinių aplinkybių pagal savo vidinį įsitikinimą sprendžiant, kad galimai yra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties požymių, R.B. 2010 m. liepos 1 d. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l.43).

Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį gali kilti už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. 2004 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-408 patvirtino Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles. Šių Taisyklių 37 punktas numatė reikalavimą jog gyvūno savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų. Taigi patvirtintos Taisyklės, kurių teisinis reguliavimas aptartas šioje nutartyje, numatė, kad šuns savininkas privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės, nekenktų žmonių sveikatai, gyvybei ir nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nustatyta, kad R.B. laikydama šunį neužtikrino, kad šuo nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės ir rimties ir tokiais savo veiksmais nesilaikė Taisyklių 37 punkto reikalavimų, todėl pagrįstai jos veika kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Būtent tokios teisminės praktikos dėl veikos kvalifikavimo požymių yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-520/2010).

Dėl procesinių pažeidimų.

R.B. savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais.

ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Skunde nurodoma, kad R.B. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą 2010 m. rugpjūčio 24 d. 15:45 val. nebuvo informuota, nes pašto siunta, kuria buvo siunčiamas pranešimas jai buvo įteikta tik 2010 m. rugpjūčio 27 d. Šias aplinkybes patvirtina AB Lietuvos pašto Klaipėdos regiono pateiktas raštas (b.l.13), šių aplinkybių neginčija ir Administracinės komisijos atstovė.

ATPK 272 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba ir t.t. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti nagrinėjama tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos narinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Kadangi R.B. nebuvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą ji pagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos jos teisės, kadangi ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali realiai pasinaudoti tik tada, kai jam yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą.

Tačiau nurodytieji procesiniai pažeidimai nėra besąlyginis pagrindas ginčijamo nutarimo panaikinimui, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje (žr.: 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.), kuria nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

R.B. ir jos atstovas teisminiame bylos nagrinėjime dalyvavo, pateikė prašymus, paaiškinimus, susipažino su bylos medžiaga, todėl akivaizdu, kad jei ir buvo padaryta procesinių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo stadijoje, jie yra pašalinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo advokato dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leido pašalinti visas klaidas, kurios padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tokia praktika nuosekliai yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose (žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-438-1130/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ADK1-388 palikti nepakeistu ir R. B. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.