Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.B., 2009 m. lapkričio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.B. skundą dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-09-29 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, nustatyta, jog V.B. laiko vilkinį šunį, kuris neregistruotas Gyvūnų registravimo cente. Nustatyta, jog gaunami kaimynų skundai, kad minėtas šuo nuolat loja – taip trikdo viešąją rimtį. Tokiu būdu V.B. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių 91 ir 37 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalį.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į skundą nepateikė. Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 35). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 42). Atsiliepimu (b.l. 40-41) prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, jog V.B. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas rašytiniais bylos įrodymais ir vaizdine medžiaga. Jam paskirta nuobauda – įspėjimas, atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl šuns registracijos procedūros nesilaikymo. Pažymi, kad šuns savininkas, siekdamas išspręsti šuns keliamo triukšmo problemą, įsigijo Luoko (kiemo) lojimo kontrolės sistemą su ultragarsiniu signalu, pritaikytą kontroliuoti šuns lojimą lauke (kieme).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijų atstovams nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl administracinio teisės pažeidimo

V.B. 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (b.l. 15) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Administracinėn atsakomybėn jis patrauktas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. Veterinarijos g. 14 namo kieme, Klaipėdoje, laikė vilkšunį, kuris nebuvo registruotas Gyvūnų registravimo centre. Šuo apie metus laiko nuolat loja ir trikdo viešąją rimtį. Tokiu būdu V.B. pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-408, 37 ir 91 punktų reikalavimas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos. Pagal šio straipsnio 3 dalį savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Taisyklių 37 punktas nustato, jog savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų. Taisyklių 91 punktas nustato pareigą gyvūnų šeimininkams identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miesto biudžetą. Surinktos lėšos turi būti skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.

Iš skundo motyvų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog jis neginčija pažeidęs šuns registracijos procedūrą, tačiau mano, jog nepažeidė Taisyklių 37 punkto reikalavimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateikė mokėjimo nurodymą (b.l. 9), patvirtinantį faktinę aplinkybę, jog jis 2009 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo mokestį už šuns laikymą. V.B. pripažino, jog šuns registracijos procedūra buvo baigta 2009 m. rugpjūčio 28 d. Administracinio teisė pažeidimo protokole nurodyta, jog 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo nustatyta, jog gyvūnas neregistruotas VšĮ Gyvūnų registravimo centre (b.l. 17). VšĮ Gyvūnų registracijos centro 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 09/388 (b.l. 23) nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nėra nei užregistruota, nei identifikuota jokių gyvūnų. Šuns registracijos baigimo procedūrą patvirtina 2009 m. rugpjūčio 28 d. registracijos, identifikacijos protokolas (b.l. 10, 27). Aukščiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog Institucija pagrįstai patraukė V.B. administracinėn atsakomybėn dėl Taisyklių 91 punkto pažeidimo.

Rašytine bylos medžiaga – 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimu (b.l. 18) nustatyta, kad kaimynas D.P. (D.P.), gyv. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į policijos komisariatą dėl šuns lojimo ir viešosios rimties trikdymo adresu (duomenys neskelbtini). D.P. nurodė, jog metus laiko kiekvieną rytą, dieną ir vakarą, o dažnai ir naktį loja vilkšunis minėtu adresu. Šuns lojimas trukdo jam ir jo besilaukiančiai žmonai ilsėtis, trikdo viešąją rimtį. Byloje esantis kaimyno R.L. 2009 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimas (b.l. 21) įrodo, jog kaimynas, gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat apie metus laiko girdi šuns, adresu (duomenys neskelbtini), lojimą. Liudytoju apklaustas R.L. parodė, kad jis gyvena maždaug 30-50 metrų atstumu nuo V.B. namų. Jam asmeniškai netrukdo šuns lojimas, tačiau kaimynai turi nusiskundimų dėl šuns. Liudytojas parodė, jog liepos mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) gatvės kaimynų susirinkimas, kuriame dalyvavo jo žmona. Susirinkimo metu buvo sprendžiama problema dėl šuns ((duomenys neskelbtini) lojimo. Susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad šuns šeimininkas turi išspręsti šuns lojimo problemą arba įvesti šunį į vidų, tačiau situacija, kaimynų teigimu, po susirinkimo nepasikeitė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jo laikomas šuo loja tiek, kiek reaguoja į aplinką, ir tas lojimas negali trukdyti kaimynams. 2009 m. rugsėjo 7 d. paaiškinime (b.l. 20) V.B. nurodė, jog laikomas vokiečių aviganis paprastai būna neramus rytais apie 7 val. ir vakare apie 19 val., kai kaimynai vedasi pavedžioti savo šunį. Naktį šuo nekaukia. Nurodė, kad spręsdamas šią problemą, jis nupirko atitolinimo prietaisą „Pet safe“ (b.l. 30). Pažymėjo, jog name (duomenys neskelbtini) vyko remonto darbai, todėl natūralu, kad šuo reaguoja į sklindančius garsus ir vaikščiojančius žmones.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu ginčija pateiktos vaizdinės medžiagos teisėtumą, mano, kad medžiaga yra sumontuota. Teismo posėdžio metu dalimis peržiūrėjus filmuotą vaizdinę medžiagą (b.l. 33) nustatyta, jog šuo (duomenys neskelbtini) dažnai loja, kai kada kaukia. Vaizdinėje medžiagoje (pateikta D.P., kuris neatvyko į teismo posėdį, pranešęs, jog yra išplaukęs į jūrą) užfiksuota kelių dienų (teismo posėdyje peržiūrėtas įrašas 2009 m. rugpjūčio 11-15 d.) šuns elgesys. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, šuo neramus, nuolat bėgioja, žvangina grandinę, garsiai loja ne tik dieną, bet ir anksti ryte (rugpjūčio 13 d. pradėjo loti 05.53 val.) bei vakare (rugpjūčio 11 d. lojo 23.03 val.). Jog šuo daugeliu atveju loja ne reaguodamas į konkretų dirgiklį, galima daryti išvadą iš lojimo pobūdžio, nes šuo loja, atsigręždamas į visas puses ir bėgiodamas apie savo būdą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra apibrėžta, kokie duomenys gali būti įrodymais, t.y. įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais. Faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Tokiu būdu pateikta vaizdinė medžiaga vertinama kaip tinkamas įrodymas ir joje pateikta filmuota situacija įrodo šuns keliamą triukšmą.

Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas arba bauda iki 200 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nustačiusi V.B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pagrįstai paskyrė švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą. Pažymėtina, jog nuobauda paskirta už Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus, t.y. tiek už šuns neregistravimą, tiek ir už viešosios rimties trikdymą šuns lojimu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, kitų V.B. lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teisinio vertinimo nekeičia faktinė aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekdamas išspręsti šuns keliamo triukšmo problemą įsigijo specialią lojimo kontrolės sistemą su ultragarsiniu signalu, pritaikytą kontroliuoti šuns lojimą lauke (kieme).

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo nepatenkinti.

2009 m. rugsėjo 29 d. Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo V.B. pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.