Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-16 · Byla Nr. N-62-2275-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-10-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-12-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
N-62-2275-11
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00375-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Administracinė byla Nr. N62-2275/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00375-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 44 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu R. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. birželio 16 d., nuo 6.30 val. iki 7 val. R. B. vokiečių aviganių veislės šuo, laikomas Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) g. 14-ojo namo kieme, garsiai lojo. R. B. neužtikrino tinkamo šuns laikymo, dėl ko buvo sutrikdyta žmonių ramybė ir viešoji rimtis. Tuo pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 408 (toliau – ir Taisyklės), 37 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

R. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Komisijos nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog teismas netinkamai ir tendencingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kuriuos jų be pagrindo atmetė ir nepripažino tinkamais. Atkreipia dėmesį, kad pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstyti teiginiai niekuo neparemti. Pranešimas surašytas tą pačią dieną, kai byla buvo antrą kartą siunčiama Komisijai 2010 m. rugpjūčio 11 d., todėl vargu, ar aplinkui gyvenantys kaimynai būtų atsiminę 2010 m. birželio 16 d. įvykius. Pabrėžia, kad teismas į posėdį kaimynų nekvietė, nors pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos jų pavardės, adresai. Be to, pareigūnas nesiaiškino, kodėl A. P. ir G. V. paaiškinimai surašyti vieno asmens, šių piliečių neapklausė, liudytojai neįspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Atkreipia dėmesį, kad santykiai su kaimynais P. yra konfliktiški, todėl jų paaiškinimai vertintini kritiškai, o skundus dėl šuns rašo tik jie. Taip pat apeliantė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) g. namų Nr. 2 ir 4, kurie yra atokiai nuo jų namo, gyventojų galimybės nustatyti, jog loja būtent pareiškėjos šuo, yra ribotos. Faktas, kad jos sutuoktinis yra buvęs patrauktas atsakomybėn dėl šuns registravimo taisyklių nesilaikymo ir šuns keliamo triukšmo, nėra susijęs su nagrinėjama byla. Mano, kad teismas nepagrįstai nepripažino jos filmuotos medžiagos įrodymu, nors joje užfiksuotas būtent protokole nurodytas laikas. Šis vaizdo įrašas patvirtina, kad tuo metu jos šuo miegojo, o ne lojo. Tuo tarpu liudytojos V. K. paaiškinimai susiję su kita nei protokole nurodyta data, todėl nėra reikšmingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 110 straipsnio 1 numatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 litų. Taisyklių 37 punkte (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nustatyta, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja.

Apeliantės teiginiai dėl papildomų liudytojų apklausos atmestini, kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad R. B. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo apklausti artimiausias kaimynas ir policijos pareigūnas, tiesiogiai bendravęs su kitais gretimų namų gyventojais (b. l. 107-110), jų paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs, visiškai atitinka kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Nei posėdyje apklaustiems, nei raštu paaiškinimus davusiems asmenims nekilo abejonių, kad lojo būtent R. B. šuo. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių objektyvių duomenų, jog minėti asmenys būtų suinteresuoti pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, byloje nėra. Tuo tarpu apeliantės samprotavimai, kad kaimynai P. siekia jai pakenkti, laikytini subjektyviu R. B. požiūriu ir nėra privalomi bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pažymėtina, kad prašymų apklausti kitus liudytojus apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl teismas, surinkęs pakankamai įrodymų buvusiai situacijai nustatyti, nebeprivalėjo rinkti dar daugiau įrodymų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pateikto vaizdo įrašo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kokiu prietaisu buvo užfiksuotas šis įrašas, ar naudota įranga buvo techniškai tvarkinga, ar joje nustatyti laiko ir kiti parametrai vaizdo fiksavimo metu atitiko realų laiką ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nesirėmė R. B. pateiktu įrašu.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, R. B. kaltė, padarius ATPK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas