- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-495-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01058-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas, Artūras Driukas
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „A.R.T.V. INVESTICIJOS“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.6.16.8Žemės nuoma
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-573-232/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „A.R.T.V. INVESTICIJOS“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų, valstybės žemės nuomos sutarties panaikinimo, įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „A.R.T.V. INVESTICIJOS“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2094 „Dėl apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. 77B detaliojo plano tvirtinimo“ dalį, kuria numatyta sujungti žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0015:295) su žemės sklypu (kadastro Nr. 0101/0015:113); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. A30-1149 „Dėl siūlymo suformuoti sklypą Laisvės pr. 77B“ 1.4 punktą; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2769 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. (kadastro Nr. 0101/0015:295), Vilniuje, išnuomojimo UAB „A.R.T.V. INCESTICIJOS“ ir 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 „Dėl valstybinės žemės sklypo Laisvės 77B. Vilniuje (kadastro Nr. 0101/0015:307), dalies išnuomojimo UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/2011-27, kuria UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ ne aukciono būdu išnuomotas 4 248 kv. m. valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0015:295) Laisvės pr. 77B, Vilniuje; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1226 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0015:113, Laisvės pr. 77B, Vilniuje, bei žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0015:295, esančio Laisvės pr., Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 6) panaikinti 2012 m. rugsėjo 6 d. susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-261 „Dėl 2011 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2011-273 pakeitimo“, kuriuo buvo pakeista 2011 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-27 ir UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ išnuomota 6 257 kv. m. ploto žemės sklypo dalis 7 807 kv. m. žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0015:307); 7) įpareigoti UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti buvusio 4 248 kv. m. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0015:295) dalį, šiuo metu esančią 7 807 kv. m. žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0015:307) pagal 4 248 kv. m. buvusio valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0015:295) ribas – nusikelti arba nugriauti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, t. y. inžinierinius statinius, – aikštelę (unikalus Nr. 4400-2263-4315), kuri patenka į buvusį įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0015:295), ir sutvarkyti statybvietę, neatlyginant už nusikeltus arba nugriautus statinius, išregistruoti daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro; 8) atsakovei UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius (inžinierinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. 4400-2263-4315, kuri patenka į buvusį įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0015:295)) ir sutvarkyti statybvietę bei išregistruoti šiuos statinius, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro, suteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovės UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ lėšomis, neatlyginant už nugriautus statinius; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. spalio 14 d. nuomos sutarties Nr. NO 1/2008-161 pagrindu atsakovei UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ buvo išnuomota 3 560 kv. m. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0015:113), esančio Laisvės pr. 77b, Vilniuje, 2 009 kv. m. dalis. Ginčijamų administracinių aktų pagrindu buvo suformuotas ir ne aukciono tvarka atsakovei išnuomotas 4 248 kv. m. ploto įsiterpęs žemės sklypas (kadastrinis Nr. 0101/0015:295) šalia 3 560 kv. m. ploto žemės sklypo Laisvės pr. 77B (kadastro Nr. 0101/0015:113) komercinėms patalpoms aptarnauti (pasirašyta 2011 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-273). Žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0015:113) Laisvės pr. 77B, Vilniuje, ir žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0015:295) Laisvės pr., Vilniuje, buvo pertvarkyti sujungimo būdu. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 „Dėl valstybinės žemės sklypo Laisvės 77B, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0015:307), dalies išnuomojimo UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ pagrindu UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ išnuomota 6 257 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 7 807 kv. m. ploto pertvarkytame žemės sklype, iki 2098 m. spalio 29 d., pakeičiant prieš tai (2011 m. liepos 26 d.) sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, joje nurodant, kad nuomojama 6 257 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 7 807 kv. m. ploto pertvarkytame žemės sklype. Ieškovė nurodė, kad pertvarkytame žemės sklype yra įregistruotas komercinis gyvenamasis kompleksas (unikalus Nr. 4400-0072-6265) ir kiti inžineriniai statiniai, t. y. aikštelė (unikalus Nr. 4400-2263-4315), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“. Ginčo teritorija patenka į buvusio iki 1940 m. nacionalizacijos Fabijoniškių rėžinio kaimo teritoriją ir šiuo metu yra pretendentai, siekiantys natūra atkurti nuosavybės teises į žemę, iki nacionalizacijos turėtą šiame rėžiniame kaime. Ieškovės nuomone, suformuotas 4 248 kv. m. ploto įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje. Todėl ginčijami administraciniai aktai naikintini, o nuomos sutartis pripažintina niekine, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniu. Paaiškino, kad įsiterpęs žemės sklypas gali būti naudojamas, siekiant patenkinti pretendentų, siekiančių natūra atkurti nuosavybės teises buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje, interesus. Ieškovės įsitikinimu, sudarant nuomos sutartį, atsakovė veikė nesąžiningai, nes būdama verslo subjektu, kaip profesionalė, privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti galimas rizikas. Atsakovė sąmoningai siekė be aukciono išsinuomoti įsiterpusį žemės sklypą, kuriame yra pastatyta dalis statinio – aikštelės, nors neturėjo teisės naudotis įsiterpusiu žemės sklypu, neturėjo teisės pradėti statyti statinį, kurio dalis yra už nuomoto žemės sklypo ribų ir pateko į vėliau suprojektuoto įsiterpusio žemės sklypo plotą. Atsakovė, siekdama išsinuomoti žemės sklypą, kaip įsiterpusį, tačiau neatitinkantį teisės aktuose įsiterpusio žemės sklypo požymių, negali pasiteisinti įstatymo nežinojimu, nes visi teisės aktai yra skelbiami viešai, o atsakovei pradėjus statybas įsiterpusiame žemės sklype, valstybinės žemės sklypo dalimi buvo naudojamasi savavališkai. Dėl šių priežasčių atsakovė turi būti įpareigota atlaisvinti įsiterpusio žemės sklypo dalį, nusikeliant arba nugriaunant jame esančius jai nuosavybės teise priklausančius statinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ yra ne įstatymas ir ne įstatymų leidėjo priimtas aktas, o poįstatyminis vykdomosios valdžios aktas, skirtas įgyvendinti konkretaus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) vieną iš punktų, leidžiančių išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Teismas pažymėjo, jog ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad be aukciono išnuomojama žemė, kai ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į komercinio gyvenamojo komplekso projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad ginčo sklypas galėjo būti išnuomojamas ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip reikalingas pastatyto gyvenamojo komercinio komplekso reikmėms, jam aptarnauti skirtoms automobilių aikštelėms. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad išnuomotas ginčo žemės sklypas atitiko ir įsiterpusio sklypo sąvoką, nes dalis jo buvo laisva, o dalyje (šalia Laisvės pr.) jau komplekso projektavimo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Teismas taip pat konstatavo, kad suformuotame prijungtame sklype nebuvo galima suformuoti atskirų naujų sklypų, nes šis plotas iš dalies buvo užimtas egzistavusia aikštele ir buvo reikalingas pastatyto komplekso reikmėms.
5. Teismas nesutiko su ieškove, kad aikštelės pastatymas ginčo sklype buvo savavališkas veiksmas. Anot teismo, tiek ankstesnieji gyvenamojo komercinio komplekso statytojai, tiek savininkai, tiek atsakovė, siekdama išsinuomoti ginčo žemės sklypą, laikėsi procedūrų, be to, automobilių stovėjimo aikštelių poreikis ir sklypo dalies prijungimo galimybės buvo numatytos oficialiai išduotose statybos sąlygose ir projekte.
6. Teismas nurodė, jog ieškovės reikalavimas nugriauti atsakovei priklausančius statinius negali būti tenkinamas todėl, kad tai prieštarautų įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ dėl 2012 m. vasario 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 panaikinimo, kuria ginčas dėl šių statinių teisėtumo pasibaigė taikos sutartimi, o ieškovė, byloje dalyvaudama kaip trečiasis asmuo, patvirtino, jog taikos sutarties sąlygoms neprieštarauja. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė, nuo 2007 metų ginčo sklype valdydama komercinės paskirties pastatą, valdė atitinkamą sklypo dalį ir dalį aikštelės, taigi buvo įgijusi ginčo sklypo nuomos teisę bei perėmė GNSB statytojo teises pagal galiojusį statybos leidimą, o ieškovė apie tai buvo informuota.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčo sklypas teisėtai priskirtas komerciniam statiniui aptarnauti, šį sklypą yra pagrindas pripažinti atitinkančiu valstybės išperkamos žemės statusą, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, nėra grąžintina žemė.
8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, dėl kurių ieškovei turėtų būti atstatytas praleistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminas, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Įstatymų leidėjas numato prioritetą nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms bei žemės sklypo pardavimui aukciono būdu ir tik tada yra numatoma galimybė parduoti besiribojančio žemės sklypo savininkams atitinkamą įsiterpusį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu kilo abejonių ar tikrai Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje yra pretendentų ir ar jiems pakanka Vilniaus miesto savivaldybės perduotų 8 žemės sklypų. Ieškovė su ieškiniu teikė Fabijoniškių rėžinio kaimo kartografijos medžiagą, iš kurios matyti, kokio dydžio teritorija gali būti atkuriama pretendentams. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė taip pat teikia Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1905 „Dėl pretendentų į buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypo dalių patvirtinimo“, kuriuo inter alia buvo patvirtintas Fabijoniškių rėžinio kaimo sąrašas su 179 pretendentais. Šiuo metu pretendentams yra paskirti 11 žemės sklypų ir bendras jų plotas siekia 6,9156 ha, nors pretendentai turi teisę atkurti į daugiau nei 160 ha žemės, todėl akivaizdu, kad Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje laisvos žemės nėra pakankamai.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, pažymėta kaip „rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodomi vyraujantys šios teritorijos požymiai: mišrios didelio tankio daugiafunkcinių centrų teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla. Šioje teritorijoje galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai yra: konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose), kitos paskirties žemės galimi naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės bei bendro naudojimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo dydis neatitinka Nutarimo 2.15 punkte numatyto įsiterpusio žemės sklypo maksimalaus ploto (0,04 ha) teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1-2094 „Dėl apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės per. 77B detaliojo plano tvirtinimo“ prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas, valstybinis žemės sklypas laikomas įsiterpusiu, kai jis nesiriboja su atskiru žemės sklypu nesuformuota valstybine žeme. Šiuo atveju suformuotas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ties taškais 3-8-2 ribojasi su nesuprojektuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nėra nei kelias, nei miesto gyvenamojoje vietoje esantis miškų sklypas (plotas). Įsiterpęs žemės sklypas iš rytų pusės ribojasi su Laisvės prospektu, šiaurinėje dalyje – su J. Šeiniaus gatve, todėl šis žemės sklypas turi pakankamą jo eksploatacijai būtiną susisiekimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiterpusio žemės sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Vadinasi, ginčo žemės sklypas atsakovei buvo išnuomotas nesilaikant ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte ir Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintos tvarkos, taikytos išnuomojant valstybinę žemę be aukciono, todėl ginčijami administraciniai aktai bei nuomos sutartis pripažintini niekiniais, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu.
9.3. Pirmosios instancijos teismas supainiojo dvi teisinių santykių grupes: 1) kai valstybinė žemė parduodama esamiems statiniam eksploatuoti; 2) kai parduodama įsiterpusi valstybinė žemė gretimų žemės sklypų savininkams. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovės cituojamas teisės aktas yra ne įstatymas ir ne įstatymų leidėjo priimtas aktas, neatsižvelgė į tai, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Taigi, įstatymų leidėjas daro aiškią nuorodą, kad detali procedūros vykdymo tvarka nustatoma poįstatyminiais teisės aktais. Be to, priešingai nei nurodė teismas, joks teisės aktas nenumato, kad įsiterpęs žemės sklypas gali būti parduodamas esamam statiniui eksploatuoti, pažymi, kad ginčijamais aktais papildomas žemės sklypas buvo parduodamas kaip įsiterpęs, o ne kaip papildomai statinio eksploatacijai išskiriamas (padidinimas) žemės plotas.
9.4. Vien tai, kad aikštelės įrengimas buvo numatytas projektinėje dokumentacijoje ir oficialiai išduotose statybos sąlygose, neleidžia spręsti apie tai, kad statinys buvo įrengtas teisėtai. Apeliantės įsitikinimu, atsakovė, sudarydama ginčo nuomos sutartį, veikė nesąžiningai, nes būdama verslo subjektu, kaip profesionalė, privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir įvertinti galimas rizikas. Šiuo gi atveju atsakovė siekė be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nors jis neatitiko teisės aktuose numatytų įsiterpusio žemės sklypo požymių. Be to, atsakovė, neturėdama teisės naudotis įsiterpusiu žemės sklypu, neturėjo teisės ir pradėti statyti statinį, kurio dalis yra už nuomoto žemės sklypo ribų. Taigi, valstybinės žemės sklypo dalimi ji naudojosi savavališkai. Dėl šių priežasčių atsakovė turi būti įpareigota atlaisvinti buvusio įsiterpusio žemės sklypo dalį, nusikeliant arba nugriaunant jai nuosavybės teise priklausančius statinius, neatlyginat už statinius, išregistruoti daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius daiktus iš Nekilnojamojo turto registro.
9.5. Nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį yra taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Pažymi, kad visi iki valstybinės žemės nuomos (pardavimo) priimti administraciniai aktai realaus rezultato nesukuria, šalims teises ir pareigas sukuria būtent pasirašytas valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutartis. Taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą gali susiklostyti situacija, kad valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutarties ginčijimas apskritai neįmanomas, nes prieš jos pasirašymą jau būtų praėjęs 1 mėnesio terminas. Taigi, valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutarčiai ginčyti turi būti taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, nepaisant to, kiek laiko yra praėję nuo susijusių administracinių aktų priėmimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jai iš apeliantės 8 740,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Apeliantė netinkamai vertina įsiterpusio sklypo sąvoką, siekia suklaidinti teismą, pateikdama paaiškinimus dėl ginčo sklypo dalies prijungimo prie atsakovės valdyto sklypo iki 2002 m. detaliojo plano rengimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad dar iki ginčo detaliojo plano rengimo pradžios, ginčo teritorija jau buvo naudojama automobilių stovėjimo aikštelės statybai ir aptarnavimui. Šioje teritorijoje dar 2003 m. buvo patvirtintas atitinkamas detalusis planas, kuris suteikė teisę 792-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau – 792-oji GNSB ir GNSB) statyti atitinkamą automobilių stovėjimo aikštelę, kuri būtų skirta atitinkamiems gyvenamiesiems ir kitiems statiniams, esantiems ginčo teritorijoje (Laisvės pr. 77B, Vilniuje), aptarnauti. Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 2457V detaliojo plano sprendinius, ginčo teritorijoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo vietas. 2003 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė GNSB statybos leidimą Nr. GN/1199/03-1300, kurio pagrindu buvo numatyta gyvenamojo pastato statyba su asfaltuota aikštele. Pagal minėtą statybos leidimą gyvenamasis pastatas buvo baigtas statyti 2004 m. balandžio 29 d., kaip ir ginčo aikštelė. Taigi, poreikis suteikti atitinkamos valstybinės žemės dalį nulėmė pastatų paskirtis ir plotas. Pažymi, kad Vilniaus apskrities viršininkas palaikė ginčo teritorijos skyrimą aikštelės statybai. Pati aikštelė buvo statoma ir pastatyta dar iki ginčo detaliojo plano patvirtinimo 2011 m. balandžio 1 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju vadovavosi ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu.
10.2. Apeliantė pritarė civilinėje byloje Nr. 2-1095-808/2015, kurioje buvo ginčijamas 2012 m. vasario 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimas, sudarytai taikos sutarčiai, 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 1SS-896-(3.5) nurodydama, kad neprieštarauja statinių statybai ar jų įteisinimui pagal sudarytą taikos sutartį.
10.3. Net ir panaikinus ginčijamus įsakymus ir susitarimus detalusis planas, kuriuo suformuotas sklypas, liktų galioti tiek atsakovei, tiek ieškovei. Todėl ieškovė negalėtų įgyvendinti savo planų atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, natūra turėtoje vietoje žemė grąžinama, jei ji nėra užstatyta ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais, išvardytais įstatymo 12 straipsnyje.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantė neteisingai nurodo, kad aikštelės sklype teisėtumas nėra preziumuotinas. Toks apeliantės argumentas neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su statybos teisinių santykių reguliavimu ir pastatytų pastatų registracija. Taip pat apeliantė nepagrįstai ignoruoja taikos sutarties egzistavimą. Būtent taikos sutartimi, kuriai pritarė pati apeliantė 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 1SS-896-(3.5), buvo užbaigta statybos leidimo Nr. GN/1199/03-1300 pagrindu pastatytos aikštelės įteisinimas ir registracija. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė naudojosi ir valdė sklypą nesąžiningai ar neteisėtai.
10.5. Byloje nenustatyta, jog egzistuoja nors vienas CK 6.564 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas, kada nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą žemės nuomos sutartis. Pažymi, kad komercinio pastato eksploatacijai Laisvės pr. 77B, Vilniuje, yra būtinas 7 807 kv. m ploto žemės sklypas, nes kitu atveju tiek atsakovei, tiek kitiems komercinį statinį (jo dalis) naudojantiems asmenims nebus užtikrinta galimybė naudotis automobilių stovėjimo vietomis.
10.6. Apeliantė nurodo pagrindus dėl sandorio negaliojimo ab initio, tačiau nutyli, kad šioje byloje inter alia yra ginčijami ir atitinkami administraciniai aktai, kuriems yra numatytas procedūrinis apskundimo terminas – 1 mėnuo nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi, atsižvelgiant į šiuos motyvus, yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Ginčo sklypas neviršija Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytų įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų plotui. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra apeliantė, pritarė detaliojo plano, „kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, neviršijančio Vyriausybės nustatyto dydžio, greta 3 650 kv. m ploto žemės sklypo <...> Laisvės pr. 77B, Vilniuje, formavimas“, rengimui.
11.2. Pati apeliantė pateikė į bylą 2010 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštą Nr. A51-8911-(2.14.2.12 – MP8), kuriame nurodyta, kad Fabijoniškių buvusio rėžinio kaimo teritorijoje 2004-2009 m. laikotarpiu buvo suformuoti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui perduoti 8 sklypai ir daugiau minėtoje teritorijoje nėra laisvos žemės galimos grąžinti natūra šioje teritorijoje, todėl šioje teritorijoje nėra formuojami ir nauji sklypai, o už likusią natūra negrąžinamą žemę atlyginama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Šioje byloje teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo sklypas teisėtai priskirtas komerciniam statiniui aptarnauti, todėl jis atitinka valstybės išperkamos žemės statusą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį.
11.3. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti taikomas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas. Kadangi apeliantė praleido terminą apskųsti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1-2094 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 30-1149 ir byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą praleistą terminą atnaujinti, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo: ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas atsakovei UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius (inžinerinius statinius – aikštelę, unikalus Nr. 4400-2263-4315, kurie patenka į buvusį įsiterpusį žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0015:295)) ir sutvarkyti statybvietę bei išregistruoti šiuos statinius, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus iš Nekilnojamojo turto registro, suteikti Inspekcijai atsakovės UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ lėšomis, neatlyginant už nugriautus statinius, panaikinimo atmesti; kitą apeliacinio skundo dalį nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes bei motyvus. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba ieškinio reikalavimus nusikelti arba nugriauti statinius sieja ne su CK 4.103 straipsnio nuostatomis, bet su CK 4.105 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kuriame aptariamos teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, Inspekcija atstovauja valstybei vykdant teismų sprendimus tik pagal nustatytą kompetenciją, kai tai susiję su neteisėta statinių statyba. Inspekcijai atliekant civilinėje byloje Nr. 2-1095-808/2015 patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo patikrinimą nustatyta, kad turinčiam statytojo teisę asmeniui UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė 2015 m. spalio 1 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-151001-01011. 2016 m. sausio 4 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. LDIPA-00-160104-00002 konstatuota, kad rašytinis pritarimas, išduotas pagal Automobilių parkavimo aikštelės Laisvės pr. 77B, Vilniuje, statybos projektą Nr. UT-128/15, parengtą 2015, išduotas teisėtai. 2016 m. sausio 4 d. statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. (23.54) SPA-8 nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Atitinkamai 2016 m. sausio 6 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos / statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą / statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-46 Inspekcija konstatavo, kad teismo įpareigojimas buvo įvykdytas – parengtas automobilių parkavimo aikštelės Laisvės pr. 77B, Vilniuje, statybos projektas. Dėl šių priežasčių Inspekcija, ieškinio tenkinimo atveju, neturėtų įgaliojimų atstovauti valstybei sprendimo vykdymo procese. Atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį Inspekcijai negali būti suteikiama teisė atlikti veiksmus, kurie išimtinai įstatymu pavesti atlikti kitam subjektui. Be to, teismui priėmus sprendimą įpareigoti atsakovę nugriauti ieškinyje nurodytus statinius, tačiau tokio sprendimo nevykdant, dėl jo priverstinio vykdymo CPK nustatyta tvarka turėtų būti kreipiamasi į antstolius.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1905 „Dėl pretendentų į buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypo dalių patvirtinimo“. Nors ieškovė turėjo galimybę šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinis teismas sprendžia, jog jo prijungimas šioje byloje yra tikslingas ir būtinas, nes jis patvirtina faktą, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nepareiškė prieštaravimų šio įrodymo prijungimui. Teisėjų kolegija nenustatė, kad šio įrodymo prijungimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Dėl tokių priežasčių naujas rašytinis įrodymas priimamas ir prijungiamas prie bylos.
Bylos faktinės aplinkybės
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 2457V „Dėl sklypo Laisvės pr. 77 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 77 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius, kuriais suprojektuoti du žemės sklypai – 11 084 kv. m. ir 3 560 kv. m. ploto žemės sklypai. Buvo patvirtintas šių žemės sklypų naudojimo būdas – komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti.
16. 2002 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybė, AB „Lita“ ir 792-oji GNSB pasirašė susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, kuriuo buvo susitarta dėl žemės sklypų Laisvės pr., Pašilaičiuose, Vilniuje, suformuotų Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 2457V, aprūpinimo reikiamais energetiniais ištekliais bei transporto ir pėsčiųjų ryšių įgyvendinimo, prijungiant prie bendros miesto transporto ir susisiekimo sistemos.
17. 792-oji GNSB 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 4/2003 informavo Vilniaus miesto savivaldybės mero pirmąjį pavaduotoją, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 2457V detaliuoju planu nauja statyba vykdoma bei infrastruktūra plečiama tik 792-ajai GNSB priklausančioje sklypo dalyje ir šalia jo, ji įsipareigoja atlikti visus infrastruktūros plėtojimo darbus, numatytus susitarime dėl infrastruktūros objekto plėtojimo sąlygų, todėl prašė leisti jai vienai pasirašyti minėtą susitarimą grafoje „statytojai“.
18. 2003 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-22 „Dėl sklypo Laisvės pr. 77B ribų ir ploto nustatymo“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nustatė, kad komerciniams objektams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems statiniams statyti ir eksploatuoti Laisvės pr. 77b sklypas, kurio ribos pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-4, yra 3 560 kv. m. Šiuo įsakymu siūloma minėtą žemės sklypą parduoti arba jį išnuomoti 99 metams.
19. Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 2766-01 „Dėl žemės sklypų suformavimo ir valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. 77, 77b Vilniuje, nuomos sutarčių dalinio pakeitimo bei žemės sklypo dalies išnuomojimo juridiniams asmenims“ suformavo vietoje 14 644 kv. m. ploto ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 77, 77b, Vilniaus mieste (kadastro Nr. 0101/0015:84; reg. Nr. 01/37617), kurio 3 920 kv. m. ploto dalis išnuomota 792-ajai GNSB, o 10 724 kv. m. ploto dalis išnuomota AB „Lita“, 2 atskirus žemės sklypus: 11 083 kv. m. ploto, esantį Laisvės pr. 77, Vilniuje (sklypo ribos žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtos skaičiais 1-7); 3 560 kv. m. ploto, esantį Laisvės pr. 77b, Vilniuje (sklypo ribos žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos skaičiais 1-4). Šiuo įsakymu, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypas Laisvės pr. 77b, Vilniuje, naudojamas kitai paskirčiai –komerciniams objektams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti ir eksploatuoti.
20. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. P-02-27-811 „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės projektavimo ir įrengimo“, adresuotoje 792-ajai GNSB, nurodė, jog neprieštarauja, kad 792-oji GNSB pagal įstatymų nustatyta tvarka išduotą leidimą projektuotų, tiestų požeminius inžinerinius tinklus (vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklą, šilumos tinklus, elektros kabelį, ryšių tinklą) ir įrengtų susisiekimo komunikacijų statinį – automobilių stovėjimo aikštelę, apie 2 300 kv. m. ploto, valstybinės žemės neregistruotame sklype, iki gatvės raudonųjų linijų ribų ir nuomotame pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 378 N01/2002-25763 792-ajai GNSB sklype Laisvės pr. 77b, Vilniaus mieste.
21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2003 m. rugpjūčio 20 d. išdavė 792-ajai GNSB (nurodyta kaip statytoja) statybos leidimą Nr. GN/1199/03-1300 komerciniam gyvenamajam kompleksui statyti. Statybos rangove nurodyta UAB „VILMESTA“. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad komercinis-gyvenamasis kompleksas sklype Laisvės pr. 77b projektuojamas remiantis detaliuoju planu, patvirtintu 2002 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2457V bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2003 m. sausio mėnesį išduotu projektavimo sąlygų sąvadu. Nurodyta, kad projektuojamas objektas yra sklype Laisvės pr. ir J. Šeiniaus g. sankirtoje. Tarp sklypo ir Laisvės pr. raudonųjų linijų – esama automobilių stovėjimo aikštelė, tarp sklypo ir J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų – apie 10 m tarpas, kurį numatoma, atlikus detalųjį planą, prijungti prie minimo sklypo. Aiškinamajame rašte siūloma komercinį-gyvenamąjį kompleksą išdėstyti taip: prie Laisvės pr. (šalia esamos automobilių aikštelės) projektuoti 3 aukštų komercinę dalį; rytinėje sklypo dalyje, toliau nuo Laisvės pr. – 10 aukštų gyvenamąjį namą (pirmas ir pusė antro aukšto – taip pat komerciniai). Nurodyta, kad pagal STR kompleksui reikia 158 automobilių stovėjimo vietų: pastato alt. – 7,0 – 46 vietos garažuose; sklypo ribose įrengiamas 34 vietų automobilių stovėjimo aikštelė; tarp sklypo ir J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų esančiame valstybinės žemės ruože – 38 automobilių stovėjimo vietos. Tarp esamos aikštelės prie Laisvės pr. ir planuojamo sklypo – 42 automobilių stovėjimo vietos. Nurodyta, kad prie įstaigų, parduotuvių stovėjimo vietos naudojamos ryte, dieną, o prie butų – vakare, savaitgaliais, tad gyventojai be problemų galės naudotis norminiu įstaigoms skirtu parkavimo vietų skaičiumi ir atvirkščiai. Ruošiant detalųjį planą, kuriuo 792-ajai GNSB priklausantis sklypas buvo atskirtas nuo UAB „Lita“ priklausančio sklypo bei jam nustatyti užstatymo reglamentai su visomis derinančiomis institucijomis buvo suderintas valstybinės žemės pirkimas, padidinantis 792-ajai GNSB priklausantį sklypą ir šioje priperkamoje žemėje projektuojamos automobilių stovėjimo aikštelės. Kadangi tokiu atveju (perkant valstybės žemę) detaliojo plano organizatorius turi būti Vilniaus miesto plėtros departamentas, nutarta detalaus plano ruošimą išskaidyti į du etapus. Šiuo metu ruošiamas antras detaliojo plano etapas (organizatorius Vilniaus miesto plėtros departamentas, paraiška atiduota 2003 m. liepos 2 d.). Šiuo detaliuoju planu prie sklypo prijungiama valstybinė žemė tarp J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų ir sklypo, tarp esamos automobilių stovėjimo aikštelės Laisvės pr. pusėje ir sklypo. Šioje teritorijoje projektuojama 80 automobilių stovėjimo vietų, reikalingų projektuojamam komerciniam-gyvenamajam kompleksui. Iki pastato pridavimo eksploatavimui detalus planas bus paruoštas, patvirtintas, žemė pripirkta. Tuo metu 792-ajai GNSB priklausančiame sklype bus 160 automobilių stovėjimo vietų.
22. Iš VĮ Registrų centro duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad komercinis gyvenamasis kompleksas baigtas statyti 2004 m. ir pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. birželio 7 d. aktu Nr. (101)11.4-1528. Taip pat matyti, kad UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ iš UAB „VILMESTA“ 2007 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo komplekse esančias komercines patalpas (išvardintos UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ kartu su 2016 m. birželio 30 d. atskiruoju skundu pateiktoje 2016 m. balandžio 12 d. preliminarioje sutartyje).
23. Į bylą yra pateiktas 792-osios GNSB 2007 m. lapkričio 23 d. atsisakymas, adresuotas UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“. Šiame atsisakyme bendrija nurodė, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, atsisako teisės į įsiterpusio žemės sklypo, esančio greta žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0015:113), esančio Laisvės pr. 77b, Vilniuje, nuomą ir (ar) pardavimą ir šią teisę perleidžia žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0015:113), esančio Laisvės pr. 77B, Vilniuje, vienam iš nuomininkų, t. y. UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“.
24. 2008 m. kovo 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ iš UAB „VILMESTA“ įsigijo 23 garažus, esančius Laisvės pr. 77B, Vilniuje.
25. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 7 d. įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. 77b, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0015:113, dalies išnuomojimo UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ bei valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo“ Nr. 2.3-12844-(01) buvo nustatyta, kad savininkams (naudotojams) priklauso tokios 3 560 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. 77b, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0015:113, dalys, apskaičiuotos proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui (naudotojui) priklausančią pastatų (patalpų) dalį: UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ – 2 009 kv. m; UAB „VILMESTA“ – 131 kv. m; kitiems – 1 420 kv. m. Pripažinta, kad UAB „VILMESTA“ pagal 2002 m. rugpjūčio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2002-25763, iš dalies pakeista 2003 m. birželio 2 d. susitarimu Nr. K01/2003-27147, turėtos teisės ir pareigos į valstybinės žemės sklypo dalį pereina UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“.
26. 2008 m. spalio 14 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ buvo išnuomota 2009 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti 3 560 kv. m. ploto žemės sklype Laisvės pr. 77b, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0015:113, kaip tai buvo nustatyta aukščiau minėtame įsakyme.
27. Į bylą yra pateiktas UAB „VILMESTA“ 2010 m. balandžio 14 d. prašymas Nr. 53/2010, kuriuo bendrovė pareiškė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą nutraukti 2002 m. rugpjūčio 21 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 378 N01/2002-25763 (žemės sklypo Nr. 0101-0015-0113), nes ji žemės sklype nebeturi jokio turto.
28. UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su 2010 m. balandžio 15 d. prašymu pritarti detaliojo plano rengimui, siekiant prijungti laisvą (įsiterpusią) Valstybei priklausančią žemę prie esamo sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0015:113) Laisvės pr. 77b, Vilniuje, pagal pridedamą brėžinį, prie šio prašymo, be kita ko, pridėdama nutarties 23 punkte jau minėtą 792-osios GNSB 2007 m. lapkričio 23 d. atsisakymą.
29. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. balandžio 23 d. rašte „Dėl papildomų žemės sklypų formavimo buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje“ Nr. A51-8911-(2.14.2.12-MP8), adresuotame Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Fabijoniškių buvusio rėžinio kaimo teritorijoje laisvoje (neužstatytoje) žemėje 2004-2009 metais suformavo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui perdavė 8 sklypų patvirtintus dokumentus. Nurodė, kad daugiau laisvos žemės galimos grąžinti natūra šioje teritorijoje nėra, todėl ir nauji sklypai joje formuoti neplanuojami, o už likusią natūra negrąžinamą žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybinės išperkamai žemei, atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
30. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2010 m. gegužės 21 d. raštu „Dėl detaliojo plano rengimo“ Nr. (31)-1.2-1375-(3.31) informavo UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 m. balandžio 23 d. „Pasitarimo dėl papildomų žemės sklypų pardavimo iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose protokolą“ Nr. 28-208(1.213-T1), neprieštarauja detaliojo plano rengimui, kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, neviršijančio Vyriausybės nustatyto dydžio, greta 3 560 kv. m ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0015:113), Laisvės pr. 77b, Vilniuje, formavimas, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad šioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, kuris galėtų būti naudojamas pagal Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės paskirtį ir naudojimo būdą bei toks formavimas neprieštaraus Vyriausybės nustatytai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo tvarkai.
31. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2094 „Dėl apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. 77B detaliojo plano tvirtinimo“ nutarė: patvirtinti apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. 77B, Justiniškių seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius; pritarti prašymui parduoti (nuomoti) 4 248 kv. m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį komercinėms patalpoms aptarnauti; įpareigoti Miesto plėtros departamentą įtraukti į statinio specialiuosius architektūros reikalavimus sąlygas, susijusias su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu ir esamų ar būtinių naujų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, reikalingų suplanuotiems statiniams funkcionuoti, išplėtimo ar nutiesimo sudaryti sutartis tarp tų tinklų, komunikacijų savininko ir statytojo (detaliojo plano įgyvendintojo); pasiūlyti Miesto plėtros departamentui išduoti statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) statybą leidžiantį dokumentą pasirašius paramos socialinės infrastruktūrai plėtrai sutartį.
32. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. A30-1149 „Dėl siūlymo suformuoti sklypą Laisvės pr. 77B“ pasiūlė ieškovei: laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje Laisvės pr., Vilniuje, suformuoti įsiterpusį kitos paskirties žemės sklypą pagal nurodytus detaliojo plano sprendinius: 4 248 kv. m. ploto; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos; išnuomoti (parduoti) minėtą žemės sklypą 3 560 kv. m ploto žemės sklypo Laisvės pr. 77B (kadastro Nr. 0101/0015:113) nuomininkams (savininkams); suformuoti vietoje 3 560 kv. m ploto žemės sklypo ir 4 248 kv. m ploto formuojamo žemės sklypo, vieną žemės sklypą: 7 807 kv. m ploto; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Taip pat šiuo įsakymu, be kita ko, nustatė, kad statybos darbai atliekami nustatyta tvarka suderinus projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą.
33. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2239 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo Laisvės pr. 77B (kadastro Nr. 0101/0015:113), Vilniuje, suformavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo 4 248 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą šalia 3 560 kv. m. ploto žemės sklypo Laisvės pr. 77b, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0015:113). Minėto įsakymo pagrindu suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 0101/0015:295 (toliau — Įsiterpęs žemės sklypas), kurio ribos sklypo plane pažymėtos 1-8.
34. 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2769 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. (kadastrinis Nr. 0101/0015:295), Vilniuje, išnuomojimo UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas išnuomojo ne aukciono tvarka UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ 4 248 kv. m. ploto įsiterpusį žemės sklypą. Be kita ko, nustatė, kad suformuotas įsiterpęs žemės sklypas Laisvės pr. (kadastrinis Nr. 0101/0015:295) bus naudojamas kartu su žemės sklypu Laisvės pr. 77b (kadastrinis Nr. 0101/0015:113), Vilniuje.
35. Minėto įsakymo pagrindu buvo pasirašyta su UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ 2011 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011- 273.
36. UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ pateikė ieškovės Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymą sujungti žemės sklypus (kadastriniai Nr.: 0101/0015:295 ir 0101/0015:113) ir patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis.
37. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1226 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0015:113, Laisvės pr. 77B, Vilniuje, bei žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0015:295, esančio Laisvės pr., Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ sujungė minėtus žemės sklypus į vieną žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis. Naujai suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 0101/0015:307.
38. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 „Dėl valstybinės žemės sklypo Laisvės 77B, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0015:307), dalies išnuomojimo UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ išnuomojo ne aukciono būdu UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ 6 257 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančią 7 807 kv. m. ploto ankstesniuoju įsakymu pertvarkytame žemės sklype iki 2098 m. spalio 29 d. ir pripažino pasibaigusia ankstesnę 2008 m. spalio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NO1/2008-161.
39. 2012 m. rugsėjo 6 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-261 „Dėl 2011 07 26 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2011-273 pakeitimo“ pastaroji nuomos sutartis pakeista pakeičiant sutarties pirmą punktą ir jame nurodant, kad nuomojama 6 257 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 7 807 kv. m. ploto pertvarkytame žemės sklype.
40. 2012 m. vasario 10 d. UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ surašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad buvo užbaigti statyti kiemo statiniai (aikštelė) pagal 2003 m. rugpjūčio 20 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. GN/1199/03-1300. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad aikštelė baigta statyti 2011 metais.
Dėl ginčo esmės
41. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar buvo teisinis pagrindas ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimi aukščiau minėtą 4 248 kv. m. ploto žemės sklypą suformuoti ir išnuomoti atsakovei UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
42. ŽĮ 9 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: 1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes; 3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; 4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams; 5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijų įstatymo nustatytais atvejais; 6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatytais atvejais. ŽĮ 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
Žemesnės instancijos teismas
43. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu, kurį tikslino, ginčijamų administracinių aktų bei nuomos sutarties neteisėtumą įrodinėjo tuo, kad jų pagrindu suformuotas ir galiausiai atsakovei išnuomotas žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo atsakovei išnuomoti ginčo sklypą, vadovaujantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 4 punktu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė nesiremti minėtu Nutarimu, nurodydamas, kad tai tik poįstatyminis aktas, kuris įgyvendina vieną iš ŽĮ numatytų atvejų, leidžiančių išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad analizuojamu atveju ginčo sklypas galėjo būti išnuomojamas, remiantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kaip reikalingas pastatyto gyvenamojo komercinio komplekso reikmėms, jam aptarnauti skirtoms automobilių aikštelėms, ir dėl šios priežasties atitiko ir įsiterpusio sklypo sąvoką, nes dalis jo buvusi laisva, o dalyje (šalia Laisvės pr.) jau komplekso projektavimo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas nepateikė teisinės analizės dėl ginčo sklypo atitikties Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytiems įsiterpusiam žemės sklypui reikalavimams, tačiau pripažino, kad jis atitiko įsiterpusio sklypo sąvoką dėl to, kad dalis jo buvo laisva, o dalyje (šalia Laisvės pr.) jau komplekso projektavimo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo ginčo sklypą laikyti įsiterpusiu tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir Nutarimo 2.15 punkto prasme.
44. Nutarimo 2.15 papunktyje detalizuojama kokie laisvi valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais. Nustatyta, kad tai laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (ploto), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jei šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Nustatyta, kad įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
45. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus miesto bendruoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“. Apeliantės teigimu, šio plano sprendiniuose teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, pažymėta kaip „rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“, be to, bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodyti tokie teritorijos požymiai: mišrios didelio tankio daugiafunkcinių centrų teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji, komercinė, visuomeninė veikla; galimos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai yra: konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose), kitos paskirties žemės galimi naudojimo būdai: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės, komercinės paskirties objektų, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinės bei bendro naudojimo teritorijos. Todėl, apeliantės nuomone, ginčo žemės sklypo dydis neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatyto įsiterpusio žemės sklypo maksimalaus ploto (0,04 ha).
46. Nors apeliantė nėra pateikusi byloje minėto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių, teisėjų kolegija su šia informacija susipažino internetinėje svetainėje https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/vilniaus-miesto-bendrasis-planas/ben dras-planas-iki-2015-m/ ir sprendžia, jog yra pagrindas sutikti su apeliante, kad nagrinėjamu atveju aptariamas ginčo sklypas neatitiko Nutarimo 2.15 punkte įsiterpusio žemės sklypo sampratos. Įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų pagrindinį brėžinį bei šio brėžinio reglamentų lentelę, darytina išvada, kad ginčo sklypas nuo 2007 m. iki 2015 m. buvo priskirtas taip pat gyvenamajai teritorijai. Dėl šios priežasties jis negalėjo būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nes viršijo Nutarimo 2.15 punkte nustatytą įsiterpusio žemės sklypo, esančio teritorijoje, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, nustatytą maksimalų plotą – 0,04 ha. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ginčo sklypą sudarė siaura juosta, šlaitai ar griovos, dėl ko būtų buvę jį, kaip įsiterpusį žemės sklypą, išnuomoti didesnio nei 0,04 ha ploto. Taigi, vien remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčo sklypą laikyti ir vadinti įsiterpusiu.
47. Nors byloje pasitvirtino apeliantės teiginiai apie tai, kad nebuvo pagrindo ginčo sklypą formuoti ir išnuomoti atsakovei kaip įsiterpusį žemės sklypą, vadovaujantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad atsakovei sklypas galėjo būti išnuomotas kitu pagrindu, t. y. vadovaujantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime šį faktą ir konstatavo.
48. Bylos medžiaga įrodo, kad 792-oji GNSB nuomojosi 3 920 kv. m. ploto žemės sklypą Laisvės per. 77b, Vilniuje, kurio naudojimosi paskirtis buvo – komerciniams objektams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti ir eksploatuoti (žr. nutarties 19 punktą). 2003 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius davė 792-ajai GNSB sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę (apie 2 300 kv. m. ploto) valstybinės žemės neregistruotame sklype iki gatvės raudonųjų linijų ribų (žr. nutarties 20 punktą), t. y. ginčo sklype, kuris, kaip paaiškėjo, neatitiko įsiterpusio žemės sklypo sampratos. Tais pačiais metais rugpjūčio 20 d. bendrijai buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN/1199/03-1300 (išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas) komerciniam gyvenamajam kompleksui statyti Laisvės pr. 77b, Vilniuje (statytoja nurodyta – bendrija, rangove nurodyta UAB „VILMESTA“). Statybos leidimo aiškinamajame rašte kaip minėta, be kita ko, nurodyta, kad projektuojamas objektas yra sklype Laisvės pr. ir J. Šeiniaus g. sankirtoje. Tarp sklypo ir Laisvės pr. raudonųjų linijų – esama automobilių stovėjimo aikštelė, tarp sklypo ir J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų – apie 10 m. tarpas, kurį numatoma, atlikus detalųjį planą, prijungti prie sklypo. Nurodyta, kad suderintas valstybinės žemės pirkimas, padidinantis 792-ajai GNSB priklausantį sklypą – prijungiama valstybinė žemė tarp J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų ir sklypo, tarp esamos automobilių stovėjimo aikštelės Laisvės pr. pusėje ir sklypo. Šioje teritorijoje projektuojama 80 automobilių stovėjimo vietų (žr. nutarties 21 punktą). Komercinis gyvenamasis kompleksas baigtas statyti 2004 m. Atsakovė UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ iš UAB „VILMESTA“ 2007 m. lapkričio mėnesį įsigijo komercinių patalpų minėtame komplekse, 2008 m. kovo mėn. – garažus, esančius Laisvės pr. 77b, Vilniuje (žr. nutarties 22, 24 punktus).
49. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-7496-01 buvo pripažinta, kad GNSB prašymu visos 2002 m. rugpjūčio 21 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 378 N0/2002-25763 (patikslinta 2003 m. birželio 2 d. susitarimu Nr. K01/2003-27147) turėtos teisės ir pareigos pereina UAB „VILMESTA“ (atsiliepimo 3.6 punktas). Nors šio įsakymo atsakovė į bylą nėra pateikusi, tačiau įvertinus tai, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 7 d. įsakymu nustatė, kad savininkams (naudotojams) priklauso tokios 3 560 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. 77b, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0015:113, dalys, apskaičiuotos proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui (naudotojui) priklausančią pastatų (patalpų) dalį: UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ – 2 009 kv. m; UAB „VILMESTA“ – 131 kv. m; kitiems – 1 420 kv. m. (žr. nutarties 25 punktą); galima spręsti apie tai, kad vis dėlto valstybinės žemės nuoma buvo perleista UAB „VILMESTA“, o šiai pardavus nutarties 22, 24 punktuose nurodytą turtą Laisvės pr., Vilniuje, atsakovei – valstybinės žemės nuomos teisė perėjo ir UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“. Galiausiai 2010 m. balandžio 14 d. UAB „VILMESTA“ pareiškė Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kad nori nutraukti valstybinės žemės sklypo nuomos teisinius santykius (žr. nutarties 27 punktą).
50. Nutarties 48-49 punktuose aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“, kreipdamasi į valdžios institucijas su prašymu prijungti laisvą valstybei priklausančią žemę prie esamo (kadastrinis Nr. 0101/0015:113), turėjo tam teisinį pagrindą – t. y. kad prašomas prijungti laisvas valstybės žemės sklypas buvo reikalingas aptarnauti pastatytam gyvenamajam-komerciniam kompleksui (tai buvo numatyta ir statybos leidimo aiškinamajame rašte ir tam pritarė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius), kuriame atsakovė turėjo nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. naudotis statybos leidime numatyta esama ir ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštele. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo sklypas galėjo būti išnuomotas, vadovaujantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, yra pagrįsta. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ginčo žemės sklypo išnuomojimas atsakovei prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir kad atsakovė neturėjo teisės naudotis ginčo sklypu – statyti statinį, kurio dalis turėjo patekti į ginčo sklypą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ankstesnieji gyvenamojo komercinio komplekso statytojai ir savininkai, tiek atsakovė, siekdami išsinuomoti ginčo žemės sklypą, laikėsi visų procedūrų, reikalingų žemės sklypui suformuoti ir prijungti prie anksčiau išsinuomoto valstybinės žemės sklypo. Pažymėtina ir tai, kad automobilių stovėjimo aikštelių ir sklypo dalies prijungimo poreikis buvo numatytas dar 2003 m. oficialiai išduotose statybos sąlygose ir projekte, prieš statant gyvenamąjį-komercinį pastatą.
51. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“, kaip statytoja, 2012 m. vasario 10 d. pasirašė deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad baigti statyti kiti statiniai (kiemo statiniai), statybą leidžiančiu dokumentu nurodytas šioje nutartyje minėtas 2003 m. rugpjūčio 20 d. statybos leidimas Nr. GN/1199/03-1300. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1095-808/2015 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ dėl 2012 m. vasario 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo atlikta aikštelės (unikalus Nr. 4400-2263-4315), esančios Laisvės pr. 77b, Vilniuje, registracija, galiojimo panaikinimo. Byloje Inspekcija įrodinėjo, kad UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ įgyvendino statytojo teisę, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka suderinti aikštelės, kurios techniniai rodikliai (i) asfalto dangos plotas – 3 796,45 kv. m; (ii) betono plytelių dangos plotas - 14,78 kv. m, unikalus Nr. 4400-2263-4315, Laisvės pr. 77B, Vilniuje, statybos projektą ir pagal šį projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taikos sutartimi taip pat sutarta, kad neįvykdžius minėto įsipareigojimo, deklaracija neteks galios ir aikštelės registracija, atlikta deklaracijos pagrindu, turės būti panaikinta. Inspekcija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įvykdė, taigi, aikštelės statyba šią dieną laikoma teisėta.
53. Apeliantė pateikė kartu su apeliaciniu skundu Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1905 „Dėl pretendentų į buvusio Fabijoniškių rėžinio kaimo žemę sąrašo, jiems likusios grąžinti žemės ploto ir proporcingai tenkančių žemės sklypo dalių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Fabijoniškių rėžinio kaimo sąrašas su 179 pretendentais. Iš sąrašo matyti, kad šiuo metu pretendentams yra paskirti 11 žemės sklypų ir bendras jų plotas siekia 6 9156 ha, nors pretendentai turi teisę atkurti į daugiau nei 160 ha žemės. Apeliantė teigia, kad ginčo sklypas turėjo būti panaudotas teisių į iki 1940 metų turėtą žemės nuosavybę atkūrimui Vilniaus mieste buvusiame rėžiniame Fabijoniškių kaime ir kad atkuriant nuosavybę prioritetas turi būti teikiamas turo (žemės) grąžinimui natūra.
54. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog vertinant šiuos apeliantės argumentus yra aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto teisinis reglamentavimas. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju pasitvirtino pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei ginčo žemės sklypas buvo teisėtai išnuomotas gyvenamajam-komerciniam kompleksui aptarnauti, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad ginčo sklypas atitinka valstybės išperkamos žemės statusą pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė pateikė į bylą 2010 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštą Nr. A51-8911-(2.14.2.12 – MP8), kuriame nurodyta, kad Fabijoniškių buvusio rėžinio kaimo teritorijoje 2004-2009 m. laikotarpiu buvo suformuoti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui perduoti 8 sklypai ir daugiau minėtoje teritorijoje nėra laisvos žemės galimos grąžinti natūra šioje teritorijoje, todėl šioje teritorijoje nėra formuojami ir nauji sklypai, o už likusią natūra negrąžinamą žemę atlyginama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnį (šiame straipsnyje reglamentuojama atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą tvarka).
Dėl terminų ieškiniui pateikti
55. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pareikštu ieškiniu (kurį vėliau patikslino), be kita ko, ginčijo: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1-2094 dalį; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. A30-1149 1.4 punktą; Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-)14.49.2)-2769, 2012 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610, 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1226; 2011 m. liepos 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/2011-27; 2012 m. rugsėjo 6 d. susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-261.
56. Atsakovės UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškė, jog ieškovė administracinius aktus ginčija praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą.
57. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad: tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014); ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011); ir konstatavo, kad šioje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, dėl kurių ieškovei turėtų būti atnaujintas praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminas, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinio pareiškimą atmesti.
58. Apeliantė apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016, kurioje teismas konstatavo, kad ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį yra taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kad „ieškovės skųstas administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukūrė (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartį), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra praleistas, todėl atsakovių prašymas atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl ieškinio senaties CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismo pagrįstai netenkintas“. Atsižvelgusi į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju iki valstybinės žemės nuomos (pardavimo) priimti administraciniai aktai yra realaus rezultato nesukuriantys (tarpiniai aktai) ir tik administracinės procedūros baigtyje yra pasirašoma valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutartis, kuri sukelia šalims atitinkamas teises bei pareigas. Anot apeliantės, taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą gali susiklostyti paradoksali situacija, kai valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutarties ginčijimas apskritai neįmanomas, nes dar prieš jos pasirašymą jau būna praėjęs 1 mėnesio terminas. Taigi, valstybinės žemės nuomos (pardavimo) sutarčiai ginčyti turi būti taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas, nepaisant to, kiek laiko yra praėję nuo susijusių administracinių aktų priėmimo.
59. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesprendė klausimo, ar buvo praleistas ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiu pareikšti – nekonstatavo, kad buvo praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad tokios išvados šiuo atveju iš tiesų negalima daryti. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti ir nenustatyta faktinių aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti šį praleistą terminą. Nors teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šiuo pagrindu atmetamas pareiškimas, nedetalizuojant kokia jos dalis, tačiau atsižvelgus į teismo išdėstytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei motyvus sprendimo dalyje „Dėl ieškinio senaties taikymo“, darytina išvada, kad vis dėlto atmesta ieškinio dalis, kuria buvo reikalauta panaikinti administracinius aktus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016 pateiktiems išaiškinimams, nes nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ne CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio senaties termino, bet ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto 1 mėnesio termino administraciniam aktui ginčyti praleidimo klausimas. Kadangi apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, jog yra aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą administraciniams aktams nuginčyti, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai, formuojant ir išnuomojant atsakovei ginčo žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atmesti ir likusius ieškovės ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus.
60. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės nuomos be aukciono pagrindus ir tvarką bei administraciniams aktams ginčyti nustatytą apskundimo tvarką, padarė pagrįstas išvadas aktualiais klausimais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Atsakovė UAB „A.R.T.V. INVESTICIJOS“ apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti jai iš ieškovės 8 740,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Toks prašymas su analogiškais dokumentais buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl jo pagrįstumo – prašymo netenkino. Atsakovė šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji turėjo atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.