Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. K.,

atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams UAB „A.R.T.V. investicijos“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų, sutarties panaikinimo, įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO ARGUMENTAI

Ginčas byloje yra kilęs dėl administracinių aktų ir procedūrų, kurių pasėkoje prie atsakovo nuomojamo valstybinės žemės sklypo buvo prijungta ir išnuomota įsiterpusi valstybinės žemės dalis, teisėtumo ir atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms. Iš byloje pateiktų administracinių aktų kopijų kitų rašytinių bylos duomenų nustatyta toliau įvardijama ginčijamų aktų ir procedūrų bei sandorių chronologinė seka. 2002 11 18 Regioninio plėtros departamento direktorius patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. 404, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracija patikrinusi AB „Lita“ organizuotą ir projektavimo įmonės parengtą sklypo Laisvės pr. 77 detalųjį planą, rekomendavo jį patvirtinti. 2002-12-19 Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 2457V „Dėl sklypo Laisvės pr. 77 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 77, Vilniaus mieste, nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinius, kuriais savo ruožtu patvirtino 11 084 kv. m. ploto žemės sklypo Nr.1 plotą ir ribas, žemės naudojimo būdą – komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti ir 3 560 kv. m žemės sklypo Nr. 2 plotą ir ribas, žemės naudojimo būdą – komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Taip pat įgaliojo savivaldybės mero pirmąjį pavaduotoją pasirašyti su sklypų naudotojais ir statytojais susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, kuris buvo pasirašytas taip pat 2002 12 19 tarp Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens ir statytojų AB „Lita“ ir 792 GNSB. Susitarimo 2-5 punktais statytojai įsipareigojo savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti visus reikiamus inžinerinės infrastruktūros objektus, nutiesti iki savo sklypų ribų visas komunikacijas, reikalingas pastatui funkcionuoti ir eksploatuoti pagal išduotas sąlygas, savo lėšomis suprojektuoti ir iki žemės sklypų ribų nutiesti visus aptarnaujančius kelius ir gatves, nustatytus 2012 12 19 savivaldybės tarybos patvirtintame detaliajame plane, kurie ne vėliau kaip iki objekto perdavimo naudoti dienos turėjo būti perduoti savivaldybės arba jos nurodytų organizacijų nuosavybėn. Suderinę su Miesto Ūkio skyriumi statytojai savo lėšoms įsipareigojo suprojektuoti pėsčiųjų valdomą šviesoforą ties perėja per Laisvės prospektą, ties savo sklypo riba suprojektuoti ir įrengti I.Šeiniaus gatvės praplatėjimą ir darbus baigti ne vėliau kaip iki paskutinio statinio perdavimo dienos. Pagal sprendimu Nr. 2457V patvirtinto detaliojo plano sprendinius, ginčo teritorijoje (pažymėta raudona linija) numatyta įrengti automobilių stovėjimo vietas.2003 02 18 raštu 792 GNSB kreipėsi į savivaldybės mero pirmąjį pavaduotoją ir nurodė, kad 2002 12 19 susitarimo įsipareigojimus vykdo ir naują statybą bei infrastruktūrą sklype Nr. 2 (arba sklypas Laisvės per. 77B) plečia viena GNSB ir įsipareigojo viena atlikti visus minėtame susitarime nurodytus darbus ir prašė leisti jai vienai pasirašyti susitarimą kaip statytojui. 2003-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įsakymu Nr. 01A-66- V-22 „Dėl sklypo Laisvės pr. 77B ribų ir ploto nustatymo“ vadovaudamasis valdybos sprendimu bei Vyriausybės 2002 10 15 nutarimu Nr. 1628, po atliktų sklypo matavimo darbų nustatė 3560 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 77B, skirto komerciniams objektams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems statiniams statyti ribas, pridedame miesto plano ištraukoje pažymėtas skaičiais 1-4 ir pasiūlė sklypą išnuomoti.2003-05-30 Vilniaus apskrities viršininkas, įsakymu Nr. - 2766-01 „Dėl žemės sklypų suformavimo ir valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. 77, 77B Vilniuje, nuomos sutarčių dalinio pakeitimo bei žemės sklypo dalies išnuomojimo juridiniams asmenims“ vietoje 14 644 kv. m ploto ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0015:84), esančio Laisvės pr. 77, Vilniuje, suformavo du atskirus žemės sklypus: 11 083 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0015:112), esantį Laisvės pr. 77, Vilniuje, kurio paskirtis nustatyta kita (komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti ir 3 560 kv. m ploto žemės sklypą (kadastro Nr. 0101/0015:113), esantį Laisvės pr. 77B, Vilniuje, kurio paskirtis, komerciniams objektams ir daugiaaukščiams pastatams statyti bei įpareigojo sudaryti papildomą susitarimą su 792 –a GNSB.2003 08 20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 792 –ai GNSB išdavė statybos leidimą, statyti komercinį gyvenamąjį kompleksą pagal P.I. „A.Vyšniausko architektų dirbtuvės“ projektą (rangovas UAB „Vilmesta“), projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog komercinis gyvenamasis kompleksas sklype Laisvės 777 B projektuojamas remiantis 2002 12 19 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 2457 V, bei Miesto plėtros departamento 2003 01 išduotu projektavimo sąlygų sąvadu. Nurodyta, jog projektuojamas objektas yra sklype Laisvės pr. ir J. Šeiniaus g. sankirtoje. Tarp sklypo ir Laisvės prospekto raudonųjų linijų yra automobilių stovėjimo aikštelė, tarp sklypo ir J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų – apie 10 metrų pločio ruožas, kurį numatoma atlikus detalųjį planą prijungti prie minimo sklypo. Pagal aiškinamąjį raštą Prie Laisvės prospekto turėjo būti statoma 3 aukštų komercinė pastato dalis, o rytinėje sklypo dalyje 10 aukštų gyvenamasis namas (pirma ir pusė antro aukšto taip pat komerciniai). Aiškinamajame rašte, remiantis STR2. 06.01 : 1999, taip pat buvo nurodyti atskiroms komplekso dalims reikalingi automobilių stovėjimo vietų kiekiai, visam kompleksui reikalingas stovėjimo vietų kiekis -158. Tame tarpe garažuose po pastato cokoliniu aukštu numatytos 46 vietos; sklypo ribose 34 vietų automobilių stovėjimo aikštelė; tarp sklypo ir J. Šeiniaus gatvės raudonųjų linijų esančiame ruože 38 vietų automobilių stovėjimo aikštelė; tarp esamos aikštelės prie Laisvės prospekto ir planuojamo sklypo 42 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. 2007 11 23 792 – oji GNSB pateikė atsakovui rašytinį atsisakymą , kuriuo patvirtino, jog atsisako teisės į įsiterpusio žemės sklypo esančio greta Laisvės pr. 77B sklypo, Vilniuje nuomą ir (ar) pardavimą ir šią teisę perleidžia atsakovui, kaip sklypo Laisvės 77B vienam iš nuomininkų. 2008 03 03 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Vilmesta“ ir atsakovas sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vilmesta“ pardavė atsakovui garažus Nr. 1-23 esančius adresu Laisvės 77B, Vilniuje. 2008-10-07 Vilniaus apskrities administracijos viršininkas įsakymu Nr. 2.3-12844-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. 77 B, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0015:113, dalies išnuomojimo UAB „A. R. T. V. investicijos“ bei valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo“, atsižvelgdamas priklausančias pastatų (patalpų) dalis. nustatė sklypo naudotojams tenkančias dalis: atsakovei UAB „A.R.T.V. investicijos“ - 2 009 kv. m, UAB „Vilmesta“ –131 kv.m., kitiems 1420. 2008 10 14 remiantis pastaruoju įsakymu Vilniaus apskrities administracija sudarė su atsakovu žemės sklypo 2 009 kv. m ploto dalies nuomos sutartį Nr. N01/2008-161.2010 04 14 UAB „Vilmesta“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyrių su prašymu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, nurodė jog šiame sklype nebeturi jokio turto. 2010-04-15 prašymu atsakovas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu pritarti detaliojo plano rengimui, kurio tikslas - prie esamo Žemės sklypo prijungti laisvą, valstybei priklausančią žemę, pagal pridedamą brėžinį. Prie prašymo pridėjo 2007 11 22 792 GNSB atsisakymą adresuotą atsakovui, kuriuo 792 GNSB patvirtino, jog vadovaudamasi Vyriausybės 199 06 02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu 792 GNSB atsisako teisės į įsiterpusio greta sklypo Laisvės 77B nuomą ir (ar) pardavimą ir šia teisę perleidžia atsakovui.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išnagrinėjęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus prašymą dėl papildomų sklypų formavimo gražinimui natūra piliečiams bendrosios dalinės nuosavybė teise, buvusio kartografuotoje Fabijoniškių rėžinio kaimo teritorijoje, 2010 04 23 raštu Nr. A51-8911-(2.14.212-MP8) informavo Vilniaus žemėtvarkos skyrių, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija šio rėžinio kaimo teritorijoje laisvoje (neužstatytoje) žemėje 2004 - 2009 metais suformavo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui perdavė 8 sklypų patvirtintus dokumentus. Nurodė, jog daugiau laisvos žemės, galimos gražinti natūra šioje teritorijoje nėra, todėl ir nauji sklypai joje formuoti neplanuojami. 2010-05-21 raštu atsakovui Nr. (31)-1.2-1375-(3.31.) „Dėl detaliojo plano rengimo“ Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės mero 2010 04 23 Pasitarimo dėl papildomų žemės sklypų pardavimo ir nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose protokolą Nr. 28-208(1.213-T1) neprieštarauja detaliojo plano rengimui, kurio tikslas įsiterpusio žemės sklypo, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, greta 3 560 kv. m ploto žemės sklypo formavimas, Vilniaus miesto savivaldybei nustačius, kad šioje teritorijoje nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo, kuris galėtų būti naudojamas pagal Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės paskirtį ir naudojimo būdą bei, kad toks formavimas neprieštaraus Vyriausybės nustatytai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo tvarkai.2011 01 05 Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija suderino 0,88 ka teritorijos ties Laisvės per. 77B planą (2011 01 05 -06, protokolas Nr.1-2-21). 2011 02 28 teritorinio planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1 – 356 pasiūlyta 0,88 ha teritorijos prie Laisvės pr. 77B detaliojo plano projektą tvirtinti. 2011-04-06 sprendimu Nr. 1-2094 „Dėl apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. 77B detaliojo plano tvirtinimo“ Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 201011 24 sprendimu Nr. 1-823 „Dėl paramos socialinės infrastruktūros plėtrai dydžių ir Paramos socialinės infrastruktūros plėtrai teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo patvirtino apie 0,88 ha teritorijos ties Laisvės pr. 77B detalųjį planą ir jo sprendinius. Šio įsakymo antru punktu Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė prašymui parduoti (nuomoti) 4248 kv.m. ploto valstybinio žemės sklypo dalį komercinėms patalpoms aptarnauti. 3 punktu įpareigojo Miesto plėtros departamentą įtraukti į statinio specialiuosius architektūros reikalavimus sąlygas, susijusias su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu ir esamų ar būtinių naujų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, reikalingų suplanuotiems statiniams funkcionuoti, išplėtimo ar nutiesimo sudaryti sutartis tarp tų tinklų, komunikacijų savininko ir statytojo (detaliojo plano įgyvendintojo). 4 punktu pasiūlė Miesto plėtros departamentui išduoti statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) statybą leidžiantį dokumentą pasirašius paramos socialinės infrastruktūrai plėtrai sutartį. 2011-05-03 įsakymu Nr. A30-1149 „Dėl siūlymo suformuoti sklypą Laisvės pr. 77B“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pasiūlė ieškovui laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje Laisvės pr., Vilniuje, suformuoti įsiterpusį kitos paskirties žemės sklypą pagal nurodytus detaliojo plano sprendinius Naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos. Išnuomoti (parduoti) minėtą žemės sklypą 3 560 kv. m ploto Žemės sklypo Laisvės per. 77B nuomininkams (savininkams), suformuoti vietoje 3 560 kv, m ploto Žemės sklypo ir 4 248 kv. m ploto formuojamo žemės sklypo, vieną žemės sklypą. 2011-06-17 ieškovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2239 „Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo Laisvės pr. 77B (kadastro Nr. 0101/0015:113), Vilniuje, suformavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo 4 248 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypą šalia 3 560 kv. m ploto Žemės sklypo ir nustatė suformuoto žemės sklypo kadastro duomenis. Minėto įsakymo pagrindu suformuotas žemės sklypas, esantis Laisvės pr., Vilniuje, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 0101/0015:295 (toliau — Įsiterpęs žemės sklypas), kurio ribos sklypo plane pažymėtos 1-8.2011-07-15 ieškovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2769 „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo Laisvės pr. (kadastrinis Nr. 0101/0015:295), Vilniuje, išnuomojimo UAB „A.R.T.V. investicijos“ išnuomojo ne aukciono tvarka UAB „A.R.T.V. investicijos“ 4 248 kv. m ploto įsiterpusį žemės sklypą. 2011 07 26, Minėto įsakymo pagrindu ieškovo įgaliotas asmuo ieškovo Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėja, ieškovo (nuomotojo) vardu sudarė su atsakovu (nuomininku) valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N49/2011- 273, kuria išnuomojo atsakovui 4 248 kv. m ploto Įsiterpusį žemės sklypą.2012-08-03 atsakovas pateikė ieškovo Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui prašymą sujungti Žemės sklypus ir patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis.2012-08-10 Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1226 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0015:113, Laisvės pr. 77B, Vilniuje, bei žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0015:295, esančio Laisvės pr., Vilniuje, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė Žemės sklypą ir Įsiterpusį žemės sklypą sujungimo būdu į vieną žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis. Naujai suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. 0101/0015:307 (toliau - Pertvarkytas žemės sklypas).2012-09-06 Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1610 „Dėl valstybinės žemės sklypo Laisvės 77B, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0015:307), dalies išnuomojimo UAB „A.R.T.V. investicijos“ išnuomojo ne aukciono būdu UAB „A.R.T.V. investicijos“ 6 257 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 7 807 kv. m ploto ankstesniuoju įsakymu pertvarkytame žemės sklype iki 2098 10 29 ir pripažino pasibaigusia ankstesnę 2008 10 14 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NO1/2008-161.2012 09 06 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-261 „Dėl 2011 07 26 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N49/2011-273 pakeitimo“ pastaroji nuomos sutartis pakeista pakeičiant minėtos sutarties pirmą punktą ir jame nurodant, kad nuomojama 6 257 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 7 807 kv. m ploto pertvarkytame žemės sklype.Pagal nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklype yra įregistruotas pastatas - komercinis gyvenamasis kompleksas (unikalus Nr. 4400- 0072-6265) ir kiti inžineriniai statiniai - aikštelė (unikalus Nr. 4400-2263-4315), statybos pradžios metai - 2003, statybos pabaigos metai - 2010, kuri nuosavybės teise priklauso UAB „A.R.T.V. investicijos“.Ieškovas ieškinį remia CK 80 straipsnio 1 dalimi, teigia jog su atsakovu sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, taip pat remiasi Žemės įstatymo (toliau tekste ŽĮ) 1 straipsnio 2 dalimi 5 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, išnuomojami ne aukciono būdu šių sklypų savininkams.ŽĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. ŽĮ 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. ŽĮ 9 straipsnis nustato valstybei priklausančios žemės išnuomojimo tvarką, o šio straipsnio 6 dalyje įvardijami atvejai kai valstybei priklausanti žemė gali būti išnuomojama ne aukciono tvarka, tame tarpe 4punkte numatyta, jog ne aukciono tvarka išnuomojami Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai, kurie yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;Įsiterpusių valstybinės žemės sklypų sąvoka pateikiama Vyriausybės 1999 06 02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau tekste nutarimas 2.15 papunktyje. Ginčui spręsti aktuali šio nutarimo redakcija (galiojusi nuo 2011-03-27 iki 2014-03-27) nustatė, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“Ieškovas remdamasis šia nutarimo nuostata mano, kad žemės sklypą be aukciono turi teisę įgyti (išsinuomoti) besiribojančių žemės sklypų savininkai, kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvi valstybinės žemės plotai, 2) juose nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) Šie valstybinės žemės plotai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas tuo atveju, jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Ieškovas teigia kad šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymų leidėjas galimybę kaip įsiterpusį sklypą parduoti ar išnuomoti Nutarimo 2.15 punkte išdėstytų kriterijų neatitinkantį žemės plotą numato tik tuo atveju, jei įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.Su tokia pozicija negalima sutikti. Ieškovo cituojamas teisės aktas yra ne įstatymas ir ne įstatymų leidėjo priimtas aktas, o poįstatyminis vykdomosios valdžios aktas skirtas įgyvendinti konkretaus įstatymo ŽĮ vieną iš punktų leidžiančių išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Tuo tarpu ŽĮ 9 straipsnio 6 dalyje numatyta keletas atvejų kai žemė gali būti išnuomojama be aukciono tame tarpe pagal ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomojama žemė kai ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš šioje byloje pateiktų cituotų duomenų matyti, kad jau komercinio gyvenamojo komplekso projekto aiškinamajame rašte buvo numatyta, jog projektuojamas komercinis gyvenamasis kompleksas yra sklype Laisvės pr. ir J. Šeiniaus g. sankirtoje. Tarp sklypo ir Laisvės prospekto raudonųjų linijų yra automobilių stovėjimo aikštelė, tarp sklypo ir J. Šeiniaus g. raudonųjų linijų – apie 10 metrų pločio ruožas, kurį numatoma atlikus detalųjį planą prijungti prie minimo sklypo. Aiškinamajame rašte, remiantis STR2. 06.01 : 1999, taip pat nurodytas kompleksui reikalingas stovėjimo vietų kiekis -158. Tame tarpe garažuose po pastato cokoliniu aukštu numatytos 46 vietos; sklypo ribose 34 vietų automobilių stovėjimo aikštelė; tarp sklypo ir J. Šeiniaus gatvės raudonųjų linijų esančiame ruože 38 vietų automobilių stovėjimo aikštelė; tarp esamos aikštelės prie Laisvės prospekto ir planuojamo sklypo 42 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.Taigi, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog: pirma: ginčo sklypas galėjo būti išnuomojamas remiantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, kaip reikalingas pastatyto gyvenamojo komercinio komplekso reikmėms, jam aptarnauti skirtoms automobilių aikštelėms ir tuo pačiu dėl šios priežasties atitiko ir įsiterpusio sklypo sąvoką, nes dalis jo buvo laisva, o dalyje (šalia Laisvės pr.) jau komplekso projektavimo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl naujai suformuotame prijungtame sklype nebuvo galima suformuoti atskirų naujų sklypų, nes šis plotas iš dalies buvo užimtas egzistavusia aikštele ir buvo reikalingas pastatyto komplekso reikmėms.Reikalavimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo ieškovas rėmė CK 4.105 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurias teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko ar dėl pastarojo kaltės. Nustačius, kad administracinių aktų naikinti remiantis ieškovo įvardijamais faktais ir teisės aktais nėra pagrindo, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Tačiau pažymi, jog šiuo atveju ieškovas neįrodė ir atsakovo nesąžiningumo. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas ) praktika (2006 05 16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006) ieškovas teigė, jog administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar priešingus teisei veiksmus, bet asmens nesąžiningumas turi būti siejamas ir su jo žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis, asmens pareiga domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai ir kad atsakovas būdamas verslo subjektu turėjo žinoti skelbiamus viešai teisės aktus o, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgėsi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežinojo įstatymų ar juos netinkamai suprato ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes. Teismas su šiais teiginiais nesutinka nei ankstesnieji gyvenamojo komercinio komplekso statytojai ir savininkai, nei atsakovas siekdamas išsinuomoti ginčo žemės sklypą, kuriame yra pastatyta dalis statinio – aikštelės bei inicijuodamas žemės sklypo formavimo procedūrą, laikėsi procedūrų, automobilių stovėjimo aikštelių poreikis ir sklypo dalies prijungimo galimybės buvo numatytos oficialiai išduotose statybos sąlygose ir projekte. Todėl priešingai nei teigia ieškovas statinio pastatymas ginčo sklype nebuvo savavališkas veiksmas.Dėl ieškovo reikalavimo nugriauti atsakovui priklausančius statinius teismas pažymi, jog šis reikalavimas negali būti tenkinamas pirmiausia dėl vienos priežasties, kad tai prieštarautų įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuri prilyginama įsiteisėjusiam teismo sprendimui byloje, kurioje ginčas dėl šių statinių teisėtumo yra pasibaigęs taikos sutartimi, o ieškovas minėtoje byloje būdamas įtrauktas trečiuoju asmeniu yra patvirtinęs, jog taikos sutarties sąlygoms neprieštarauja. Minėta 2015 05 27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis priimta civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „A.R.T.V. investicijos“ dėl 2012-02-10 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 panaikinimo, trečiaisiais asmenimis byloje dalyvavo Nacionalinė žemės tarnyba, BUAB „Andova“ ir VĮ „Registrų centras“. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties, įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka suderinti aikštelės, kurios techniniai rodikliai (i) asfalto dangos plotas - 3796,45 kv. m; (ii) betono plytelių dangos plotas - 14,78 kv. m, unikalus Nr. 4400-2263-4315, Laisvės pr. 77B, Vilniuje statybos projektą ir pagal šį projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas nuo 2007 metų ginčo sklype valdydamas komercinės pastatą valdė atitinkamą sklypo dalį ir dalį aikštelės. Taigi buvo įgijęs ginčo sklypo nuomos teisę bei perėmęs GNSB statytojo teises, pagal galiojusį statybos leidimą. Ieškovas apie tai buvo informuotas.Ieškovas ieškinį remia dar ir ta aplinkybe, jog ginčo sklypas turėjo būti panaudotas teisių į iki 1940 metų turėtą žemės nuosavybę atkūrimui Vilniaus mieste buvusiame rėžiniame Fabijoniškių kaime ir kad atkuriant nuosavybę prioritetas turi būti teikiamas turto (žemės) gražinimui natūra. Ginčui spręsti aktualios Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numatė, kad iki 1995 06 01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, jog, žemė iš piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas jeigu ji iki 1995 06 01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti. Nustačius, kad ginčo sklypas atlikus visas numatytas procedūras ir suderinus su pačiu ieškovu ir ankstesniuoju jo teisių ir pareigų turėtoju detaliajame plane teisėtai priskirtas komerciniam statiniui aptarnauti laikytina, jog šis sklypas atitinka valstybės išperkamos žemės statusą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovai nurodė, jog visi ginčijami administraciniai aktai, tame tarpe paties atsakovo įsakymai bei detalusis planas ieškiniu ginčijami praėjus daugiau kaip 4 metams nuo jų priėmimo ir įsigaliojimo. Per visą šį laiką Ieškovas turėjo visas galimybes stabdyti tariamai neteisėtų dokumentų priėmimą, tačiau visiškai teisėtai ir pagrįstai to nedarė. Tik 2016 m. Ieškovas pateikė ieškinį, pažeisdamas ieškinio senaties terminus. Nurodė, kad minėti įsakymai buvo priimti paties atsakovo ir galėjo būti ginčijami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos ir šioje byloje ir prašė taikyti ieškinio senatį.CK 1.124 nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį, atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2014 06 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (LAT 2014 06 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (LAT 2011 11 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs (LAT 2016 12 23 nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-527- 695/2016), jog spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo. Šioje byloje nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių ieškovui turėtų būti atstatytas praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminas, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio pareiškimą atmesti.

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, teismas prieina išvados, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jis atmetamas.

Ieškinį atmetus remiantis CPK 93 straipsniu atsakovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas UAB A.R.T.V. INVESTICIJOS į bylą (prie atskirojo skundo) yra pateikęs jo su advokatų kontora M&A Motieka Audzevičius dar 2013 08 06 pasirašytą atstovavimo sutartį, kuria atsakovas pavedė advokatų kontorai atstovauti jo interesus visose administracinėse, civilinėse ir baudžiamosiose bylose susijusiose su ginčais dėl žemės sklypo ir statinių adresu Laisvės per. 77B, Vilniuje. Taip pat į bylą yra pateikęs visą eilę šios advokatų kontoros laikotarpyje nuo 2016 08 31 iki 2017 05 24 išrašytų sąskaitų faktūrų bendrai 8 740 Eur sumai, bei advokatų kontoros patvirtinimą jog minėtos sąskaitos yra apmokėtos. Tačiau minėti dokumentai nesudaro pagrindo tekinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirma nepateikti sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys buhalteriniai dokumentai, kurie leistų teigti jog išlaidos realiai buvo patirtos. Antra pateiktų sąskaitų faktūrų kopijų turinys nesudaro pagrindo spręsti jog visos paslaugos buvo suteiktos būtent šioje byloje ir pagal byloje pateiktą atstovavimo sutartį. Pvz. sąskaitoje faktūrose Nr. 5579, Nr.5714, Nr. 6280 nurodyta, jog teisinė pagalba suteikta pagal kitą 2012 12 03 teisinės pagalbos sutartį, kuri į šią bylą nepateikta. Todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais

NUSPRENDĖ:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.