Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. patikslintą ieškinį atsakovams H. S., S. S. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė H. S. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

2019 m. gruodžio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovui, jo atstovui ir abiem atsakovams, buvo suderinta ir nustatyta visoms šalims tinkama antro parengiamojo teismo posėdžio data. Šalys buvo informuotos, kad iš parengiamojo teismo posėdžio gali būti pereinama į bylos nagrinėjimą iš esmės. Į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2020 m. vasario 24 d., atsakovai neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Ieškovas ir jo atstovas prašė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėti atsakovams nedalyvaujant. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą išnagrinėjo atsakovams teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas papildomai paaiškino, kad į ieškovą atsakovai pirmą kartą kreipėsi abu, prašydami nustatyti automobilio gedimo priežastį, o paskui ieškovas dėl darbų ir jų kainos tarėsi su atsakovu S. S.. Ieškovas nustatė, kad automobilis turėjo variklio alkūninio veleno gedimą, su atsakovu žodžiu sutarė dėl remonto kainos – 800 Eur. Ieškovas, remontuodamas automobilį, atliko šiuos variklio kapitalinio remonto darbus: išėmė variklį, nuėmė cilindrų galvutes, išėmė stūmoklius, išėmė alkūninį veleną, išimtos detalės išvežtos šlifavimui, detalės pakeistos naujomis. Ieškovas pirko naujas detales 660 Eur sumoje, už detales atsakovas sumokėjo, dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Automobilį ieškovas taisė apie tris savaites. Automobilis buvo tinkamai sutaisytas, po remonto atsakovas pats automobiliu pavažiavo, jam viskas tiko, pažadėjo vakare ateiti su pinigais, tačiau neatėjo, o automobilį savavališkai pasiėmė naktį, pasinaudojęs atsarginiu automobilio rakteliu. Ieškovas pabrėžė, kad automobilio remontais užsiima apie 20 metų, niekada nėra buvę nusiskundimų iš klientų, o sutaisęs automobilį, visada klientams suteikia 2 metų arba 70 000 km garantiją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį pilnai jame išdėstytais motyvais, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad automobilis priklauso atsakovei, o automobiliu naudojasi atsakovas, tai yra šeimos automobilis, todėl tiek skolą, tiek procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus transporto priemonės remonto darbus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ieškovą su prašymu nustatyti automobilio (duomenys neskelbtini), v. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo savininkė yra atsakovė H. S., o valdytojas – atsakovas S. S., gedimus. Užsakant paslaugas, su ieškovu nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų nurodytas reikalingų atlikti darbų sąrašas, kaina ir kita susijusi informacija. Šalys dėl darbų apimties ir kainos tarėsi žodžiu. Už atliktus automobilio remonto darbus ieškovas (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklio remonto darbai sudarė 800 Eur, o vairo stiprintuvo remontas – 50 Eur, iš viso darbų atlikta už 850 Eur. Atsakovai nesutinka mokėti už darbus, argumentuodami tuo, kad remonto darbai atlikti nekokybiškai. Byloje taip pat nustatyta, kad vykdant automobilio remonto darbus, atsakovas sumokėjo ieškovui už automobilio detales 660 Eur, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nekilo. Atsakovas pripažino, kad automobilį po atlikto remonto pasiėmė be ieškovo žinios.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju šalys rašytinės sutarties dėl automobilio remonto sudariusios nebuvo. Tačiau ir įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma, atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad sutartį šalys sudarė žodžiu, susitarė dėl darbų apimties ir kainos. Ieškovas, vykdydamas šalių susitarimą, užsakė automobilio detales, už jas atsakovas ieškovui sumokėjo 660 Eur, prieštaravimų dėl to nepareiškė. Ieškovas nurodė, kad per tris savaites atliko automobilio variklio kapitalinį remontą: išėmė variklį, nuėmė cilindrų galvutes, išėmė stūmoklius, išėmė alkūninį veleną, išimtos detalės išvežtos šlifavimui, detalės pakeistos naujomis. Įvykdęs darbus, ieškovas (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), atsakovas šios sąskaitos nepasirašė.

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Ieškovas nurodė, kad automobilis buvo tinkamai sutaisytas, po remonto atsakovas pats automobiliu pavažiavo, pažadėjo sumokėti, tačiau automobilį savavališkai pasiėmė be ieškovo žinios, pasinaudojęs atsarginiu automobilio rakteliu. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo atlikti darbai nekokybiški, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad kreipėsi į kitą servisą, kurio darbuotojai patvirtino, kad variklis apibėgęs tepalais, o tam, kad būtų nustatyti gedimai, būtinas variklio ardymas už 1 500 Eur sumą. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas prašė jį kviesti apklausai, tačiau į antrą parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, visiškai nesidomėjo bylos eiga. Atsakovas atsiliepimu prašė duoti laiko automobilio ekspertizei po remonto darbų atlikti. Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu suteikė atsakovui laiko iki kito parengiamojo teismo posėdžio (2020 m. vasario 24 d.) pateikti teismui papildomus įrodymus ar suformuluoti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, taip pat pasiūlė atsakovams pasirūpinti teisine pagalba, tačiau atsakovai šiomis teisėmis nepasinaudojo, naujų įrodymų teismui nepateikė, nesuformulavo teismui prašymo dėl ekspertizės paskyrimo. Atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad automobilio remontas atliktas nekokybiškai, be to, dalis įrodymų pateikta ne valstybine kalba. Atsiliepime atsakovas pripažino, kad automobilį pasiėmė savavališkai, be ieškovo žinios, nurodė, kad automobilis buvo paliktas (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur už stovėjimą rašomos baudos, tačiau šios aplinkybės byloje liko neįrodytos, kadangi ieškovas teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus – fotonuotraukas, kurios paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes bei patvirtina, kad šalia ieškovo dirbtuvių ((duomenys neskelbtini)) esančio kelio stovėjimo vietos nėra apmokestintos mokesčiais, nėra ženklų, draudžiančių šalia kelio statyti automobilius. Kitos atsakovo atsiliepime dėstomos aplinkybės (esą nebuvo teiktas automobilio priėmimo aktas, atliktų darbų aktas, garantija) šiuo atveju nepaneigia atsakovų pareigos atsiskaityti pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo atlikti automobilio remonto darbai buvo nekokybiški, atsakovai nepateikė, taip pat atsakovai pretenzijų dėl atliktos paslaugos ieškovui nereiškė, suremontuotą automobilį pasiėmė savavališkai, be ieškovo žinios, taigi atsakovai netinkamai vykdė prievoles pagal rangos sutartį – nesumokėjo ieškovui už atliktus remonto darbus pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą už atliktus darbus. Remiantis aukščiau minėtomis teisės normomis, ieškinys yra pagrįstas įrodymais ir todėl tenkinamas visiškai (CPK 178 straipsnis), t. y. ieškovui priteistina solidariai iš atsakovų 850 Eur skola (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.655 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad šiuo atveju taikytina solidari atsakovų atsakomybė, kadangi automobilio savininkė yra atsakovė, o automobilio valdytojas - atsakovas, automobilis naudojamas bendriems šeimos poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju už automobilio remonto darbus atsakovai atsako solidariai (CK 6.6 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovai skolos ieškovui nesumokėjo, todėl teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, tenkintinas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 850 Eur sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį bei patyrė 400 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį pilna apimtimi, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 210 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kadangi byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (15,98 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią 5 Eur sumą, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovų teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos lygiomis dalimis valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 7,99 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (850 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,98 Eur (penkiolika eurų 98 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 7,99 Eur (septynis eurus 99 ct). Išaiškinti atsakovams, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.