Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Gintarei D. T., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. S., K. S., Gintarė D. T., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir paaiškino, kad jos tėvas 1977 m. nusipirko pastatytą garažą iš K. B. ir tapo garažų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) nariu. Tėvas valdė garažą ir juo naudojosi apie 45 metus, mokėjo mokesčius. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti garažą nuosavybės teise. Garažų kompleksui statyti buvo išduotas statybos leidimas asmenų sąrašui, tarp jų – K. B., tačiau nėra duomenų apie statybos pabaigimo dokumentus ( 2016-11-17 teismo posėdžio garso įrašas 04:49 – 28:13).

Suinteresuotas asmuo G. D. T. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su pareiškimu sutiko (t. 1, b.l. 114).

Teismas 2016-04-11 nutartimi nutarė VĮ Registrų centro nelaikyti byloje suinteresuotu asmeniu.

Apie šios bylos iškėlimą paskelbus specialiame interneto tinklalapyje, per teismo nustatytą terminą kitų suinteresuotų šios bylos baigtimi asmenų į teismą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Be to, byloje pirmiausia turi būti sprendžiama, ar taikomos CK 4.69 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Pagal LR CK 4.24 str., valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 ir kt.). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Pareiškėjo pareiga yra nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą (LR CPK 178 str.).

Tiriant ir vertinant įrodymus bei sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad bylose dėl juridinio fakto nustatymo įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl juos vertinant taikoma tikėtinumo taisyklė, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie lemia didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas šioje byloje taiko tikėtinumo taisyklę, nes nėra surinkta pakankamai tiesioginių ar šalutinių įrodymų, kurių visuma teiktų pagrindą padaryti konkrečias ir neabejotinas išvadas dėl juridinio fakto buvimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja yra mirusiojo V. J. S. duktė ir jo turto paveldėtoja (t.1, b. l. 9, 11, 41). Pareiškėjos tėvas V. J. S. mirė 2015 m. vasario 4d. (t.1, b.l. 8). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos tėvas siekė būti priimtas į garažų statybos kooperatyvą, tuo tikslu 1977-09-05 buvo parašęs pareiškimą ir dėl jo darbovietės administracija bei profsąjungos komitetas 1977-09-05 kreipėsi į Kauno miesto LDT vykdomąjį komitetą (t. 1, b. l. 14, 17-20). Kauno tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro pažymėjimai, išduoti 1977-01-11, 1977-09-02, 1978-03-21 patvirtina, kad V. J. S. ir E. S. vardu nuosavybės fondo rejestre namų valda nebuvo įregistruota ir minėti pažymėjimai buvo išduoti dėl kooperatinio garažo statybos (t. 1, b. l. 22-24). Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas nuo 1977 m. buvo grupinių garažų (duomenys neskelbtini) narys, tačiau teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta, jog toks garažų statybos kooperatyvas egzistavo. Kaip matyti iš liudytojo R. J. parodymų (2016-11-17 teismo posėdžio garso įrašas 48:10 – 1:04:24), VĮ Registrų centro 2015-08-26 sprendimo (t. 1, b. l. 25-26), garažų kooperatyvas – (duomenys neskelbtini) nebuvo sukurtas ir įregistruotas kaip juridinis asmuo, o veikė tik neoficialiai asmenų tarpusavio laisvanoriško susitarimo pagrindu. Sprendžiama, jog nėra įrodyta, kad pareiškėjos tėvas buvo garažų kooperatyvo narys, dėl ko būtų turėjęs teisę į garažo boksą ir pajų kooperatyve.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1977-09-08 pareiškėjos tėvas V. J. S. ir K. B. sudarė sutartį, kurioje nurodė, kad K. B. parduoda, o V.J. S. perka K. B. priklausantį asmeninį garažą, esantį V. J. g., pastatytą pagal 1968 m. lapkričio 29 d. išduotą leidimą Nr. 186-C, boksas 7, už 2500 rublių pagal tarpusavio susitarimu atliktą parduodamo turto vertinimą. Dokumente taip pat nurodyta, kad K. B. perduoda V. J. S. dokumentus apie statybinių medžiagų įsigijimą. Šioje šalių pasirašytoje sutartyje pažymėta, kad pinigai 2500 rublių buvo perduoti. Sutarties sudaryme, kaip nurodyta tekste, dalyvavo liudininkas R. J.. K. B. parašą sutartyje patvirtino savo parašu ir atspaudu Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo vietos komiteto pirmininkas K. V. (t. 1, b.l. 15). Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto kito rašytinio dokumento, 1977-09-22 pareiškėjos tėvas V. J. S. ir jam garažą pardavęs K. B. susitarė, kad šiame garaže K. B. atliks papildomus darbus už 5000 rublių (t. 1, b.l. 16). Nei sutartyje, nei kitame dokumente nėra atžymų, jog sutartis buvo patvirtinta notaro, pareiškėja taip pat nurodė, jog susitariančios šalys dėl sutarties patvirtinimo pas notarą nesikreipė. Civilinio kodekso 255 str. (1964 m.) nustatė, jog gyvenamojo namo ar jo dalies (šiuo atveju – garažo) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai. Teismas vertina, jog byloje esanti 1977-09-08 sutartis neatitinka įstatymo reikalaujamos formos, todėl neįrodo nekilnojamojo turto objekto – garažo nuosavybės teisės perleidimo.

Iš VĮ Registrų centro 2015-08-26 sprendimo Nr. 9341461 matyti, kad suinteresuotas asmuo E. S. buvo pateikusi prašymą įrašyti garažo (bokso) Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į jį. Išnagrinėjus šį prašymą buvo nuspręsta jo netenkinti. Sprendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 167,17 kv. m bendro ploto garažas 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra devyni garažai (boksai), kadastro duomenų nustatymo data – 1992-08-27, tačiau buvo prašoma įregistruoti V. J. S. nuosavybės teises į šiame pastate esantį garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime taip pat pažymėta, kad patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, nustatyta, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) šiame registre nėra įregistruotas (t. 1, b.l. 25-26).

Nustatyta, kad negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre iki šiol neįregistruotos. Tai patvirtina oficialus rašytinis įrodymas - 2016-04-18 VĮ Registrų centro pateikta teismui informacija (t. 2, b.l. 49).

Minėti įrodymai duoda pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad K. B., turėdamas statybos leidimą (t.2, b.l. 130-136), pardavė nebaigtą statyti garažą, t. y. perleido statybines medžiagas ir teisę statyti garažą pareiškėjos tėvui. Statybos darbus pabaigęs atlikti statytojas turėjo pareigą įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl statinio priėmimo eksploatuoti tam, kad statyba būtų įteisinta. Pasikeitus įstatymo reglamentuojamai statybos pabaigos teisėtumą nustatančiai tvarkai, pareiškėja, kaip mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja, turi teisę pasinaudoti šia tvarka šiuo metu. Pažymėtina, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Prašant nustatyti nuosavybės teisę į VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre neregistruotus statinius, pareiškėja į bylą pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopiją (t.1, b l. 27-35), tačiau to nepakanka konstatuoti, kad statinys pastatytas teisėtai. Neteisėtas nekilnojamojo daikto sukūrimas pareiškėjai negali sukelti nuosavybės teisių į jį, nes statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką tokie statiniai vertintini kaip turto objektai, turintys vertę (pvz. statybinės medžiagos ir pan.). Būtent į medžiagas, pareiškėjos tėvo panaudotas šiam objektui pastatyti, gali būti nustatyta nuosavybės teisė. Pareiškėja tokio reikalavimo nepareiškė, o prašo nustatyti nuosavybės teisę į daiktą, kaip nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nuostatos aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras.

Taigi šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai, pvz. žr. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-582-198/2015, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1368-264/2015 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, kad nekilnojamas daiktas - garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl spręstina, kad šis daiktas nėra privačios nuosavybės teisės objektas bei jis neatitinka CK 4.69 str. 1 d. reikalavimų, atitinkamai konstatuotina, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Pareiškėjos pareiškimas atmestinas (CPK 178 str., 185 str., CK 4.68 str., 4.69 str.).

2012-12-14 ir 2015-08-24 pažymos (t.1, b.l. 12, 13), pasirašytos R. J. kaip grupinių garažų (duomenys neskelbtini) pirmininko, neturi įrodomosios reikšmės, nes yra nustatyta, kad tokio juridinio asmens kaip grupiniai garažai (duomenys neskelbtini) neegzistavo, dėl to teismas nevertina šiose pažymose išdėstytų faktų. Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Pareiškėja dėl ginčo statinio įteisinimo gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras, taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip ginti savo teises (CK 1.138 str. 1 p.).

Iš pareiškėjos priteistina 7,64 Eur dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 str. 3 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos tėvas V .J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,64 Eur (septynis eurus 64 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. (Mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.