Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-763-357/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
2A-763-357/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė
Atsakovas
UAB „Igmodera“
Ieškovas
S. G.
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-763-357/2013Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00015-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 14.1.;14.3.16.1.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo UAB „Igmodera“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-324-785/2013 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui UAB „Igmodera“ dėl delspinigių, kelionės išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. G. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą prašydamas iš atsakovės UAB „Igmodera“ priteisti 3960,00 Lt dienpinigių, 40,00 Lt kelionės išlaidų ir 2000,00 Lt neturtinės žalos.

Ieškovas nurodė, kad pagal skelbimą dėl darbo pasiūlymo Š., 2010-12-09 su atsakovu pasirašė darbo sutartį bei nusipirko bilietus į S.. 2010-12-12 pradėjo dirbti Š., dirbo stogdengiu renovuojamame name, griovė pastatų sienas, atliko kitus apdailos darbus. Dirbo iki 2012-12-28, kai atvyko A. B., kuris, paprašius pasirašyti komandiruotės įsakymą bei sumokėti dienpinigius, paaiškino, kad jų įmonės mokėjimo sistema kitokia, jie siekia atsiskaityti su darbuotojais mokėdami tik dienpinigius. Kadangi ieškovas nesutiko su tokiomis darbo apmokėjimo sąlygomis, jam buvo liepta vykti namo, kur su juo bus atsiskaityta. 2010-12-31 ieškovas grįžo namo, o 2011-01-03 nuvyko į UAB „Igmodera“, kur jam buvo pasiūlyta apmokėti 14 komandiruotės dienų, nors komandiruotėje ieškovas išbuvo 22 dienas. Jam nesutikus, buvo pasakyta, kad dienpinigių iš viso negaus ir buvo išmokėtas tik darbo sutartyje numatyto atlyginimo dalis t.y. 900,64 Lt. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri atlikusi tyrimą nustatė, kad nuo 2010-12-06 iki 2011-01-06 darbo žiniaraščiuose buvo žymima, jog ieškovas kasdien po 8 val. dirbo UAB „Igmodera“, o duomenų apie laiką, išbūtą komandiruotėje nefiksuota. Kadangi atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu už jo komandiruotėje išbūtą laiką, prašo priteisti iš atsakovės dienpinigių ir kelionės išlaidų, o taip pat neturtinės žalos, nes negaudamas dienpinigių, ieškovas Š. buvo priverstas gyventi iš skolintų pinigų.

Atsakovas UAB „Igmodera“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad 2010-12-09 atsakovas sudarė darbo sutartį su ieškovu, pagal kurią įdarbino ieškovą stogdengiu už 1042 Lt atlyginimą per mėnesį. Kadangi 2010 m. gruodžio, 2011 m. sausio mėnesiais darbo Š. nebuvo, ieškovas nebuvo komandiruotas į užsienį. UAB „Igmodera“ direktorius su ieškovu nebuvo susitikęs nuo 2010-12-09 iki 2011-01-06, todėl jam net nebuvo žinoma, kad ieškovas buvo užsienyje. Siųsdama darbuotojus į užsienį atsakovo įmonė pati nuperka bilietus, surašo komandiruotės įsakymus, o to šiuo atveju nebuvo, ieškovas pats nusipirko bilietus. Atsakovas siekdamas išvengti konfliktų su ieškovu, mokėjo šiam sutartyje nustatytą atlyginimą, nors faktiškai ieškovas jokio darbo tuo metu neatliko. Remiantis tuo, kas išdėstyta prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Priteisė iš atsakovo UAB „Igmodera“ ieškovui S. G.: 3960,00 Lt dienpinigių; 164,40 Lt kelionės išlaidų; 2000,00 Lt neturtinės žalos; 2256,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovo UAB „Igmodera“ 184,00 žyminio mokesčio valstybei.

Dėl S. G. komandiruotės

Teismo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo darbdavys komandiruotės įsakymo ar jam prilyginamo dokumento nesurašė, todėl ginčijo patį ieškovo komandiruotės faktą. Atsakovo teigiama, kad ieškovas dėl darbo tarėsi su A. B., kuris neturi nieko bendra su UAB „Igmodera“, todėl pretenzijas ieškovas ir turėtų reikšti A. B.. Ieškovo teigimu, apie UAB „Igmodera“ siūlomą darbą jis sužinojo iš skelbimų darbo biržoje, kuriuose kontaktiniu asmeniu buvo nurodytas A. B., todėl jis pagrįstai manė, kad tai yra UAB „Igmodera“ atstovas.

Byloje teismo nustatyta, kad 2010-10-28 ir 2010-12-09 darbo biržoje buvo užregistruota, kad UAB „Igmodera“ reikalingi - santechnikas, plataus profilio statybininkas, skardininkas, vadybininkas, elektromonteris ir kt. darbuotojai ir, kad darbuotojui, pretenduojančiam į šias laisvas darbo vietas yra numatomos komandiruotės, darbo pobūdis ­– individualių namų statyba Š., santechniko darbas statant individualius namus Š., skardininko darbas statant individualius namus Š. ir kt. Taip pat visose registracijos kortelėse kontaktiniu asmeniu nurodomas A. B., su kuriuo ir bendravo ieškovas S. G. dėl darbo ir, kuris nukreipė ieškovą darbo sutartį pasirašyti su UAB „Igmodera“. Teismas įvertinęs tėvo ir sūnaus santykius sprendė, kad A. B. ir I. B. skelbdami apie laisvas darbo vietas ir įdarbindami darbuotojus darbui Š. veikė kartu, iš anksto suderintais veiksmais. Nors A. B. ir nėra UAB „Igmodera“ darbuotojas ar akcininkas, jo veiksmai patvirtina, jog buvo veikiama UAB „Igmodera“ vardu ir šios įmonės naudai, todėl teismas laikė, kad UAB „Igmodera“ yra tinkamas atsakovas.

Teismas įvertinęs aplinkybes dėl įmonės steigimo ir vykdomos veiklos, sprendė, kad UAB „Igmodera“, nuo pat įsteigimo 2010-09-01 nevykdant jokios veiklos ir negaunant jokių pajamų, įdarbinti darbuotojus nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, nors darbai neva buvo planuojami tik 2011 m. kovo mėnesį, žymėti, kad darbuotojai faktiškai dirba ir mokėti darbuotojams darbo užmokestį, nežymint darbuotojams prastovos ar pan., būtų buvę ne tik neatsakinga, neekonomiška ir neprotinga, bet ir neįmanoma, nes įmonės įstatinio kapitalo būtų nepakakę net 2010 m. gruodžio mėnesio darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Todėl teismas laikė, kad UAB „Igmodera“ 2010 m. gruodžio mėnesį jau vykdė veiklą ir siuntė darbuotojus dirbti į Š. Remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, ieškovo ir liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, kategoriški, atsižvelgdamas į atsakovo parodymus, kurie yra prieštaringi, daugumą jų paneigia byloje esantys dokumentai, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą neabejotinai konstatavo, jog ieškovas S. G. nuo 2010-12-09 iki 2010-12-31 buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę Š. kaip UAB „Igmodera“ darbuotojas.

Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pažymėjo, jog UAB „Igmodera“ bei jos įgaliotų atstovų veiksmuose galimai yra neteisėtų veiksmų požymių.

Dėl dienpinigių ir kelionės išlaidų priteisimo

Ieškovas S. G. prašė priteisti iš atsakovės 3960,00 Lt dienpinigių ir 40 Lt kelionės išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal 1996-11-21 LR finansų ministro įsakymu patvirtintas dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normas vykstantiems į užsienio komandiruotes, galiojusias ieškovo komandiruotės metu (LR finansų ministro 2008 m. balandžio 1d. įsakymo Nr.1K-123 redakcija), dienpinigių norma Š. karalystėje buvo 180 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nustačius, kad ieškovas, įskaitant kelionės laiką į Š. ir iš Š., komandiruotėje išbuvo 22 dienas, t.y. nuo 2010-12-09 iki 2010-12-31 įskaitytinai, ieškovui priklausančių neišmokėtų dienpinigių suma sudaro 3960,00 Lt. Kadangi atsakovė nepagrįstai neišmokėjo šių ieškovui priklausančių sumų, 3960,00 Lt dienpinigių teismas priteisė ieškovui S. G. iš atsakovės UAB „Igmodera“ teismine tvarka.

Nustačius, jog ieškovas prašė priteisti 40 Lt kelionės išlaidų, o byloje yra dokumentai, patvirtinantys 164,40 Lt ieškovo kelionės išlaidų, teismas naudodamasis savo teise viršyti pareikštus reikalavimus sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovui S. G. iš atsakovės UAB „Igmodera“ 164,40 Lt kelionės išlaidų.

Dėl neturtinės žalos

Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo grindė tuo, kad būdamas Š. ir negaudamas jam priklausančių dienpinigių buvo priverstas gyventi iš skolintų pinigų.

Nagrinėjamu atveju teismo nustatyta, kad ieškovui ne tik nebuvo surašytas komandiruotės įsakymas, bet ir nebuvo išmokėti dienpinigiai nei avansu, kaip numatyta aukščiau nurodytoje teisės normoje, nei ieškovui grįžus iš komandiruotės. Teismo nustatyta, kad S. G. vyko į Š. savo lėšomis, Š. už gyvenamą būstą mokėti nereikėjo, tačiau maisto produktus ir kt. prekes reikėjo pirkti pačiam, per visą komandiruotėje išbūtą laikotarpį S. G. atlyginimas ir dienpinigiai nebuvo mokami, todėl reikėjo gyventi iš skolintų pinigų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės, šiai pagal teisės aktus nemokant ieškovui priklausančių dienpinigių, patyrė nepatogumų, nes būdamas užsienio valstybėje neturėjo jokių lėšų pragyvenimui, patyrė netikrumą santykiuose su darbdaviu, kuris pradžioje žadėjęs pasirašyti komandiruotės įsakymą, vėliau atsisakė tai padaryti, ieškovas buvo priverstas skolintis pinigų pragyvenimui ir net savarankiškai ieškoti būdų sugrįžti į Lietuvą, teismas sprendė, jog ieškovas patyrė rūpesčių, nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, kurie peržengia įprastai komandiruotėse patiriamų išgyvenimų ribas, todėl laikė, kad yra pagrindas priteisti ieškovo prašomą 2000 Lt neturtinę žalą. Tenkinus ieškinį teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Igmodera“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimus, netinkamai jas pritaikė ir aiškino, bei neatsižvelgė į keletą svarbių bylos faktinių aplinkybių, todėl byla buvo išspręsta neteisingai.

2. Apelianto įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas nesitarė dėl vienos iš būtinųjų darbo sąlygų - darbovietės, kurioje ieškovas bus įdarbintas. Laiko, kad ieškovas susitarė su A. B., kad jis bus įdarbintas Š., be to, A. B. pažadėjo ieškovui pateikti komandiruotės įsakymą bei sumokėti avansą už komandiruotę tada, kai jis nuvyks į Š.

3. UAB „Igmodera“ 2010 m. lapkričio - gruodžio mėnesį priiminėjo į darbą įvairius statybinius darbus sugebančius atlikti darbuotojus, planavo nuo kitų metų pradžios pradėti vykdyti statybos darbus užsienyje, tad buvo pasiruošusi priimti į darbą ne keletą darbuotojų.

4. Apelianats atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui nekilo abejonių dėl to, kad A. B. dėl darbo su ieškovu pirmiausia susitiko laiptinėje, o dėl būsimų darbo sąlygų tarėsi mašinoje, antra, pasirašant darbo sutartį A. B. visiškai nedalyvavo. Be to, ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepaklausė atsakovo direktoriaus I. B., ar tikrai vadovautis A. B. nurodymu, ir iš savo lėšų įsigijus bilietą išvyko į Š. Ieškovas nepasidomėjo, kada bus paruoštas komandiruotės įsakymas, kada bus pateiktas jam susipažinti, tai yra atsakovo direktoriaus nurodymų nepaisė. Ieškovas tvirtina, kad jis A. B. nurodymu dirbo įvairius darbus, net nesulygtus su darbdaviu, t.y. su atsakovu UAB „Igmodera“, bei darbus, kurie nebuvo numatyti jo darbo sutartyje. Teismas nekreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, o būtent į tai, kad ieškovas Š. atliko visai kito pobūdžio darbus, nei buvo sulygta jo darbo sutartyje. Apelianto manymu, tai sąlygoja, kad atsakovas UAB „Igmodera“ negali būti atsakingas už tai, kad darbdavys, kurio nurodymus vykdė ieškovas, neatsiskaitė su juo už atliktą darbą.

5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei liudininkai, nei pats ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų faktą, kad A. B. ir I. B. palaikė kokius tais santykius tuo metu, kai ieškovas buvo priimtas pas atsakovą į darbą ir išvyko į užsienį. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta labai svarbaus fakto, kad I. B. kontaktavo su savo tėvu A. B.. Vien ta aplinkybė, kad I. B. buvo žinoma, kad jo tėvas A. B., prieš tris metus buvo grįžęs į L., nepatvirtina fakto, kad jie bendravo ir neva veikė kartu, iš anksto suderintais veiksmais. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovas pirmiausia darbo užmokesčio reikalavo iš A. B., kurį jis įvardija kaip darbdavį.

6. Atsakovas niekada nesiregistravo internetiniame tinklalapyje ir registracijos kortelių nepildė, tad jam nėra žinoma, kas užpildė elektroninėje erdvėje UAB „Igmodera“ vardu registracijos korteles apie laisvas darbo vietas. Į šią svarbią aplinkybę teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė, priešingai – neištirtas faktas buvo panaudotas kaip patenkinti ieškovo ieškinį. Atsakovas neneigė fakto, kad 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje darbuotojai buvo išsiųsti į komandiruotę, tačiau tai neįrodo aplinkybės, kad UAB „Igmodera“ išsiuntė į komandiruotę ieškovą. Be to, remiantis norminiais aktais, komandiruotės raidė „K“ nebuvo žymima ir kitiems darbuotojams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Laikoma, kad teismas padarė teisingą išvadą, kad UAB „Igmodera“ nuo pat įsteigimo 2010-09-01 vykdė veiklą. Teismas vadovavosi tuo, kad patikrinus 2010 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštį matyti, kad UAB „Igmodera“ tuo metu dirbo 26 darbuotojai, kuriems vien per gruodžio mėnesį išmokėta 18354,68 Lt darbo užmokesčio. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad jeigu UAB „Igmodera“ nuo pat įsteigimo 2010-09-01 būtų nevykdžiusi jokios veiklos ir negavusi jokių pajamų, nes neva darbai buvo planuojami tik 2011 m. kovo mėnesį, padarė teisingą išvadą, kad žiniaraštyje žymėti, kad darbuotojai faktiškai dirba ir mokėti darbuotojams darbo užmokestį, nežymint darbuotojams prastovos ar pan. būtų buvę ne tik neatsakinga, neekonomiška ir neprotinga, bet ir neįmanoma, nes įmonės įstatinio kapitalo būtų nepakakę net 2010 m. gruodžio mėnesio darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Igmodera“ 2010 m. gruodžio mėnesį jau vykdė veiklą ir ieškovas S. G. pas atsakovą dirbo.

Taip pat atkreipia dėmesį į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytus duomenis, t. y. G. Ž., kuris 2010-12-20 komandiruotės įsakymu nuo 2010-12-27 buvo komandiruotas į Š., iki 2010-12-28 joks darbas, prastova, nemokamos atostogos ar pan. nebuvo žymimos, nors remiantis loginiu mąstymu 2010-12-20 priimant komandiruotės įsakymą šis asmuo turėjo būti įdarbintas UAB „Igmodera“. Taip pat nuo 2010-12-27 jam išvykus į komandiruotę darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turėjo būti žymima komandiruotė pagal LR Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintą sutartinį žymėjimą, tačiau komandiruotė žymima nebuvo. Ieškovui S. G. buvo žymimas faktiškai išdirbtas laikas nuo 2010-12-09 iki 2011-01-06, o komandiruotė taip pat nebuvo žymima. Visa tai rodo, kad atsakovas nėra sąžiningas ir jo duoti parodymai teisme, bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, tėra tik noras išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį tenkino pilna apimtimi. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Dėl darbdavio tinkamumo

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. spalio 28 d. – 2010 m. gruodžio 9 dienomis Lietuvos darbo biržos svetainėje adresu http://www.ldb.lt atsakovas UAB „Igmodera“ skelbė apie laisvas darbo vietas, nurodydamas, kad darbuotojai reikalingi dirbti Š., tuo pačiu skelbime nurodant, kad reikalingas santechnikas, plataus profilio statybininkas, skardininkas, vadybininkas, elektromonteris ir kt. darbuotojai. Pažymėtina, kad kontaktiniu asmeniu viešai skelbiamoje informacijoje nurodytas būtent A. B.. Plungės teritorinės darbo biržos Mažeikių skyrius 2013-03-27 rašte Nr. (1.22) SM-58, nurodyta, kad minėtu laikotarpiu Lietuvos darbo biržos svetainėje laisvas darbo vietas UAB „Igmodera“ vardu registravo I. B.. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti šiuo oficialiu įrodymu, be to, atsakovas UAB „Igmodera“ jo nepaneigė (CPK 185 str., 197 str. 2 d.).

Apelianto įsitikinimu, ieškovas nesitarė dėl vienos iš būtinųjų darbo sąlygų – darbovietės, kurioje ieškovas bus įdarbintas. Laiko, kad ieškovas susitarė su A. B., kad jis bus įdarbintas Š., be to, A. B. pažadėjo ieškovui pateikti komandiruotės įsakymą bei sumokėti avansą už komandiruotę tada, kai jis nuvyks į Š.

Apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas S. G. dėl darbo Š. tarėsi ne su darbdaviu UAB „Igmodera“, o su privačiu asmeniu A. B., kuris neturėjo jokių įgaliojimų veikti UAB „Igmodera“ vardu, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateikta ieškovo S. G. ir atsakovo UAB „Igmodera“ 2010 m. gruodžio 9 d. pasirašyta darbo sutartis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sudaręs darbo sutartį su A. B.. Antra, pasirašant ieškovui ir atsakovui darbo sutartį A. B. nedalyvavo. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo UAB „Igmodera“ direktorius I. B. susijęs giminystės ryšiu su A. B. ir to neginčija.

Apeliantas neigdamas aplinkybę, kad jokių ryšių su savo tėvu A. B. nepalaiko, apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas asmuo, nepaklausė atsakovo direktoriaus I. B., ar tikrai vadovautis A. B. nurodymu, ir iš savo lėšų įsigijus bilietą išvyko į Š. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie paties apelianto nurodomi teiginiai leidžia spręsti, kad atsakovo UAB „Igmodera“ direktorius ir darbdavys I. B. su A. B. bendravo, nes būtent jų abiejų veiksmais buvo organizuojamas ir vykdomas darbas Š. Tai, kad ieškovui nekilo abejonių dėl to, kad A. B. dėl darbo su ieškovu pirmiausia susitiko laiptinėje, o dėl būsimų darbo sąlygų tarėsi mašinoje, nepaneigia darbo sutarties tarp šalių sudarymo. Be to, atsakovo UAB „Igmodera“ direktorius I. B. neneigia, jog įdarbino ieškovą, todėl tai, kad prieš pasirašant darbo sutartį su darbdaviu UAB „Igmodera“, dėl darbo sąlygų Š. tarėsi A. B., nepaneigia šalių darbo sutarties sudarymo fakto. Teisingai pirmosios instancijos teismo pastebėta, kad visose registracijos kortelėse kontaktiniu asmeniu nurodomas A. B., su kuriuo ir bendravo ieškovas S. G. dėl darbo ir, kuris nukreipė ieškovą darbo sutartį pasirašyti su UAB „Igmodera“. Be to, pats A. B. liepė ieškovui nuvykti pasirašyti darbo sutartį į UAB „Igmodera“ adresu (duomenys neskelbtini). Nelogiška būtų manyti tai, jog darbdaviui, nieko nežinant apie A. B. bendradarbiavimą įmonės interesams, ieškovas S. G. ir I. B. būtų sudarę darbo sutartį dėl darbo Š. Todėl už netinkamą darbo sutarties sąlygų vykdymą, šiuo konkrečiu atveju, privalo atsakyti darbdavys UAB „Igmodera“, o ne A. B..

Pažymėtina ir tai, kad ne tik ieškovas S. G., bet ir jo parodymus patvirtinęs liudytojas M. R., kuris kartu su ieškovu vyko dirbti į Š., apklaustas teismo posėdžio metu ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad su darbdaviu I. B. kalbėjo mažai, pasakė, kad viską reikia aptarti su A. B. (117 b. l.). Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad nei liudininkai, nei pats ieškovas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų faktą, kad A. B. ir I. B. palaikė santykius tuo metu, kai ieškovas buvo priimtas pas atsakovą į darbą ir išvyko į užsienį.

Teisingos ir atsakovo UAB „Igmodera“ nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors A. B. nėra UAB „Igmodera“ darbuotojas, akcininkas ar dalyvis, tačiau jo veiksmai patvirtina, jog buvo veikiama UAB „Igmodera“ vardu ir šios įmonės interesais, todėl pripažintina, kad UAB „Igmodera“ yra tinkamas atsakovas. Remiantis išdėstytu, atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas UAB „Igmodera“ negali būti atsakingas už tai, kad darbdavys, kurio nurodymus vykdė ieškovas, neatsiskaitė su juo už atliktą darbą.

Dėl ieškovo komandiruotės ir apmokėjimo už ją vertinimo

Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į svarbią aplinkybę, o būtent į tai, kad ieškovas Š. atliko visai kito pobūdžio darbus, nei buvo sulygta jo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje.

Byloje nustačius, kad ieškovas dėl darbo sutarties sąlygų, o tuo pačiu ir dėl to, kad darbinės funkcijos bus atliekamos Š., tarėsi su A. B., kuris pripažintas UAB „Igmodera“ interesus atstovaujančiu asmeniu, teisėjų kolegijos konstatuotina, kad minėtu laikotarpiu ieškovas buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę į Š. kaip UAB „Igmodera“ darbuotojas. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas S. G. nuo 2010-12-09 iki 2010-12-31 buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę Š., yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėtinai ir tai, kad atsakovas nepaneigė ieškovo duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, kad S. G. būtent Š. atliko stogo dengimo darbus. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas Š. atliko visai kitokio pobūdžio darbus nei numatyta darbo sutartyje. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad, neva, ieškovas S. G. savavališkai išvyko į Š., nes nebuvo darbdavio UAB „Igmodera“ įsakymo dėl ieškovo komandiruotės. Tai, kad darbdavys nebuvo priėmęs įsakymo dėl ieškovo komandiruotės, taip pat tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymima, kad ieškovas S. G. dirba, nežymint žymos „K“ (komandiruotė), tik patvirtina atsakovo aplaidumą ir siekį išvengti atsakomybės, tai yra ieškovui priklausančių mokėjimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytus duomenis, t.y. G. Ž., kuris 2010-12-20 komandiruotės įsakymu nuo 2010-12-27 buvo komandiruotas į Š., iki 2010-12-28 joks darbas, prastova, nemokamos atostogos ar pan. nebuvo žymimos, nes ieškovui S. G. buvo žymimas faktiškai išdirbtas laikas nuo 2010-12-09 iki 2011-01-06, o komandiruotė taip pat nebuvo žymima. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas, būdamas teisėtu ieškovo darbdaviu, turėjo pareigą ieškovui mokėti ne tik darbo užmokestį, bet ir dienpinigius, taip pat turi būti kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 141 str., 186 str., 220 str.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymėti, kad darbuotojas faktiškai dirba ir mokėti darbuotojui darbo užmokestį, nežymint darbuotojo prastovos ar pan., būtų buvę ne tik neatsakinga, neekonomiška ir neprotinga, bet ir neįmanoma, taip pat ir įmonės įstatinio kapitalo būtų nepakakę.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, iš kokių lėšų atsakovo darbuotojams buvo mokami atlyginimai, nors faktiškai jie nedirbo, tačiau apeliantas ne tik pirmosios instancijos teismui, bet ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog, nevykdydamas veiklos, buvo finansiškai pajėgus mokėti ne tik darbo užmokestį bet ir su tuo susijusius mokesčius (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija priteistų kelionės išlaidų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžių, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Ieškovas S. G. nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus apeliacinį skundą jos iš apelianto nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusVilija Valantienė