- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- T-79-1017/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00546-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Nuteistasis
- R. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 59-262 nutarta siūlyti teismui taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Nutarime nurodoma, kad nuteistajam R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. liepos 26 d., nustatyta bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 24 d., pusę bausmės jis bus atlikęs 2019 m. liepos 24 d.; neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 13 d. sudarė 2 metus 7 mėnesius 11 dienų. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 69 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, požiūris į save yra gana adekvatus, stebima emocinė būsena stabili, pozityvi, streso ar nerimo požymių nėra, pasižymi gerais socialiniais tarpasmeniniais įgūdžiais, bausmės atlikimo metu savitvardos praradimo atvejai nestebimi, geba atpažinti savo problemines sritis – bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, sunki finansinė padėtis bei sieti jas su savo paties padarytais nusikaltimais, nuostatas - tiek savo paties padarytą, tiek nusikaltimus bendrai vertina neigiamai, supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi glaudžius socialinius ryšius, turi vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi staliaus specialybės, be finansinių įsipareigojimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sutinka su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo metu.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. sausio 14 d. nuteistasis R. Ž. papildomai pateikė MB „S.“ preliminarią darbo sutartį ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymą dėl nuteistojo paskatinimo – papildomo ilgalaikio pasimatymo suteikimo.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018).
Iš Komisijos, kurioje buvo pirmą kartą svarstytas nuteistojo R. Ž. prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, 2018 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. 58-48 matyti, kad komisijos posėdis buvo teisėtas, jame dalyvavo dauguma komisijos narių (septyni iš devynių), sprendimui taikyti lygtinį paleidimą pritarė 6 komisijos nariai, prieš taikymą pasisakė 3 komisijos nariai.
Iš R. Ž. asmens bylos duomenų nustatyta, jog R. Ž. nuteistas ir bausmę atlieka pagal Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį (pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu), kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą paskirta bausme, 4 metams laisvės atėmimo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. Ž. bus atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2019 m. liepos 24 d., šiuo metu yra likę mažiau nei 9 mėnesiai iki privalomosios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo, taigi yra galimybė svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra (BVK 157 str. 3 d.). Bylos duomenimis, R. Ž. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2018 m. gruodžio 13 d. buvo 2 metai 7 mėnesiai 11 dienų.
Nustatyta, jog nuteistasis R. Ž., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sportuoja; dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, „Įžanginėje grupėje“, kassavaitiniuose psichokorekcinius „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, Nardų varžybose, baigė „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ programą; nebaustas, skatintas vieną kartą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; mokosi, bendrauja su savo žmona, gyvenančia Prancūzijoje, mama, t. y. palaiko socialinius ryšius, paliestas iš pataisos įstaigos, turėtų nuolatinę gyvenamąją darbą, taip pat turi realią galimybę įsidarbinti; sutinka su intensyvia priežiūra lygtinio paleidimo metu; savo elgesį praeityje vertina neigiamai, nori būti pilnavertis visuomenės narys. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo tam tikrus jo elgesio pozityvius pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir spręsti, kad nuteistojo elgesio koregavimas yra pakankamas.
Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, esminę reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nepaisant aukščiau išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tokios R. Ž. pažangos nenustatė, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš pateiktos Socialinio tyrimo išvados (2018 m. gruodžio 6 d. Nr. 57-217) matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 69 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 45 balai, dinaminiai veiksniai – 24 balai, t. y. nuteistojo elgesį dar yra galimybė koreguoti ir jo elgesio korekcija turi būti tęsiama izoliavus asmenį nuo visuomenės. Nustatyti net trys nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: ankstesni nusikalstami veiksmai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus Lietuvoje, be to, jis yra teistas ir skirtingose užsienio valstybėse, jam net keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis R. Ž. išvadų iš ankstesnių teistumų, paskirtų bausmių bei teismo parodyto pasitikėjimo juo nepadarė, nevykdė teismo paskirtų pareigų, pažeidinėjo probacijos sąlygas ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu jis atlieka bausmę už nesunkų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimai sunkėja, nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. R. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę perduotas atlikti pagal Europos arešto orderį, t. y. jis vengė baudžiamosios atsakomybės ir slėpėsi nuo teismo; be to, nuteistasis ne tik slėpėsi nuo teismo, bet ir tuo pačiu metu vykdė naujas nusikalstamas veikas Prancūzijos Respublikoje, dėl ko taip pat atliko laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.
Nors nuteistasis nebaustas, pažymėtina, jog laikytis pataisos įstaigos vidaus taisyklių yra nuteistojo pareiga, todėl vien tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. Ž. nėra baustas, nėra jį ypatingai teigiamai charakterizuojantis aplinkybė. Be to, pateikta išvada, kad nuteistasis ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą, kartoja tas pačias klaidas, ne visada randa tinkamus problemų sprendimo būdus, jam būdinga agresija, smurtinis elgesys savitvardos praradimo atveju. Tai įrodo ir jo praeityje įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis bei gausa. Minėta, jog nuteistajam ne kartą buvo suteiktas pasitikėjimas, sudaryta galimybė įrodyti, jog jis gali gyventi laisvėje, laikydamasis įstatymų, tačiau R. Ž. vieną po kitos vykdė nusikalstamas veikas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pastebėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų Drausmės komisija 2018 m. lapkričio 28 d., svarstydama R. Ž. prašymą dėl darbo už pataisos namų ribų be sargybos ir palydos nutarė nepritarti tokiam prašymui. Tai taip pat rodo, jog nuteistasis nėra dar pasiruošęs savarankiškai gyventi visuomenėje net ir trumpą laikotarpį (t. y. darbo metu). Taigi dar per anksti daryti išvadą apie nuteistojo akivaizdų teigiamą elgesio pakeitimą bei jo galimybes pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką.
Nors teismui papildomai į bylą buvo pateikta MB „S.“ preliminarioji darbo sutartis, kurioje nurodyta, jog nuteistąjį R. Ž. planuojama priimti dirbti į šią įmonę vairuotoju, pastebėtina, jog tokie duomenys gauti ir pateikti po nuteistojo svarstymo, kai tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek ir Komisijos nutarime akcentuota, jog, paleistas į laisvę nuteistasis neaišku, kur ir kuo dirbtų. Tai sudaro pagrindo abejoti, ar nuteistasis turi realių ketinimų dirbti minėtoje įmonėje. Svarbu ir tai, jog nuteistojo R. Ž. žmona gyvena Prancūzijos Respublikoje, kurioje nuteistasis jau yra teistas bei slėpęsis nuo teisingumo įvykdymo Lietuvoje, o bylos duomenimis, nuteistasis iki šiol palaiko glaudžius ryšius su savo žmona, bendrauja su ja laiškais, ilgalaikių pasimatymų metu.
Tokiu būdu, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo elgesys ir mąstymas nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, kad jis, paliestas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas daro išvadą, jog R. Ž. šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Ž. netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
netvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 59-262 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam R. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.