Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. V. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, požymių;

pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Išspręsti daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Šioje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis N. V.. Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti. Neneigdamas fakto, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu nurodytų psichotropinių medžiagų, teigia jas neteisėtai laikęs savo reikmėms, neturėdamas tikslo jas platinti. Nurodo, jog byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad šią medžiagą jis ketino kam nors parduoti ar kitaip platinti, todėl ši jo veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo gynėja advokatė nurodė tikslinanti tokį ginamojo prašymą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir prašo perkvalifikuoti N. V. veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, pripažinti nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe ta, kad jis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei skirti jam kuo švelnesnę bausmę.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).

10. Tiek BK 259 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 260 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Tačiau BK 260 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu ir yra esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-131-719/2022). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022).

13. Pažymėtina, jog kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti) tokias medžiagas. Nustačius tokias aplinkybes, svarbu nustatyti ir tai, kokia dalis neteisėtai disponuotų medžiagų buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia – parduoti ar kitaip platinti, kadangi tai turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nuo to priklauso nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Tokiu atveju kaltininko veiksmai paprastai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (atliktos prieš du mėnesius iki kratos pas N. V., kurios metu rasta psichotropinė medžiaga – amfetaminas) duomenys, nei liudytojo D. B. parodymai apie psichotropinės medžiagos įsigijimą iš N. V. 2021 m. rugpjūčio 28 d., dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kaip ir duomenys apie N. V. teistumus iki minėtos nusikalstamos veikos padarymo ir netrukus po jos, tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje visgi nesuteikia pagrindo neginčijamai išvadai N. V. ir šįkart psichotropines medžiagas laikius turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei nepaneigia nuteistojo parodymų byloje amfetamino likučius likus po šios psichotropinės medžiagos naudojimo savo reikmėm. Pažymėtina, jog apie tikslo parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas buvimą kaltininko veikoje sprendžiama ne iš pavienių faktų, o kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje surinktų įrodymų visumą. Tuo tarpu šioje byloje N. V. niekada neneigė vartojęs įvairias psichotropines ir narkotines medžiagas pats, ką patvirtina ir byloje esantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti 2022 m. kovo 25 d. aktas, kuriuo nustatyta, jog tądien jis taip pat buvo vartojęs amfetamino ir marihuanos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog N. V. rūsyje turėjo priemones, reikalingas narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pasverti, paruošti ir supakuoti, t. y. smulkintuvą, folijos skiautes, korteles, peilį, elektronines svarstykles, ant kurių paviršių rasta amfetamino pėdsakų, kurių turėjimas esą patvirtina tikslo platinti buvimą. Tačiau šių daiktų ir priemonių turėjimas, pastebėtina, būdingas kaip platinimo, taip ir vartojimo savo poreikiams atveju. Vis tik, kolegijos vertinimu, šiuo atveju rastos psichotropinės medžiagos kiekis – 0,0018 g amfetamino, nesant pakankamai kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas buvimą, o pačiam nuteistajam tvirtinant jas turėjus savo reikmėms, yra esminis. Kaip minėta, kratos metu 2022 m. kovo 25 d. N. V. gyvenamosios vietos rūsyje rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis yra itin mažas – 0,0018 g. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 64 punktą, nedidelis šios medžiagos kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Taigi, kratos metu pas N. V. rastas 0,0018 g amfetamino kiekis yra 111 kartų mažesnis už įstatymu nustatytą šios medžiagos nedidelio kiekio maksimalią ribą. Ne ką mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad šis amfetamino kiekis rastas ne kaip nors supakuotas ir paruoštas vartoti ar platinti, o surinktas kaip medžiagos likučiai nuo kratos metu rastų kelių objektų (nuo veidrodėlio – 0,0014 g, nuo metalinės plokštelės paviršių– 0,0004 g). Byloje nenustatyta ir jokių faktų, patvirtinančių, kad šias bute rastas psichotropines medžiagas N. V. buvo susitaręs išplatinti ar jas kam nors platino betarpiškai prieš kratos atlikimą, šios psichotropinės medžiagos nebuvo ir slepiamos – nelaikytos slėptuvėse, neįprastose vietose – jos paimtos nuo daiktų, rastų rūsyje ant virtuvės spintelės.

16. Paminėtina, kad tokių nusikalstamų veikų atvejais teisingam bylos išsprendimui svarbu nustatyti tai, kokia dalis neteisėtai disponuotų medžiagų buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia – parduoti ar kitaip platinti. O toks nedidelis kiekis draudžiamų medžiagų, kaip nustatyta ir nagrinėjamu atveju, pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką kvalifikuojamas būtent pagal BK 259 straipsnį. Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-366/2020, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendis, kuriuo asmuo nuteistas, be kita ko, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – už 0,0023 gramo metamfetamino laikymą namuose be tikslo jį platinti, nors tuo pačiu nuosprendžiu už didesnės dalies šios medžiagos – 0,933 gramo metamfetamino pardavimą tą pačią dieną, jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kitoje – Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-484-928/2023 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paliktas nepakeistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendis dalyje, kuria asmuo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už vienos vienkartinės dozės, savo sudėtyje turinčios 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikymą ir gabenimą, nors tą pačią dieną neteisėtai išplatino parduodamas 7 vienkartines dozes amfetamino, už ką nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apylinkės teismas vis tik neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo tikslą, nesivadovaudamas teismų praktikoje suformuluotais kriterijais (11 p.). Kaip minėta, psichotropinė medžiaga – amfetaminas apelianto gyvenamosios vietos rūsyje nebuvo slepiama – rasta tiesiog ant daiktų paviršiaus, buvusių ant virtuvinės spintelės, paruoštų vartoti dozių iš viso nebuvo, kaip ir susitarimo su kitu vartotoju dėl platinimo. Nei elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, nei liudytojo D. B. parodymai ar apelianto teistumai, nors ir patvirtinantys nusikalstamą nuteistojo elgesį, tačiau ne bylai aktualiu laikotarpiu, nepaneigia nuteistojo versijos kratos metu rastus amfetamino likučius likus po jo asmeninio vartojimo. Tuo tarpu itin mažas rastos medžiagos kiekis – 0,0018 g ir jo paėmimo aplinkybės – nuo kelių daiktų paviršių paimti šių medžiagų likučiai, bei nustatyta faktinė aplinkybė, jog pats nuteistasis vartoja uždraustas medžiagas savo reikmėms, jų vartojo ir kratos atlikimo dieną, neleidžia daryti neabejotinos išvados šiomis psichotropinėmis medžiagomis apeliantą šį kartą disponavus turint tikslą platinti.

18. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis šioje byloje priimtas esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, o N. V. veiksmai kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, vadovaujantis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos byloje nepašalintos abejonės vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog N. V. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis – 0,0018 g amfetamino, turėdamas tikslą jas platinti.

19. Byloje nenustačius, kad N. V. psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas platinti, nėra pagrindo nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, D. V. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

20. Pripažinus, kad N. V. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2022 m. kovo 25 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje laikė 0,0018 g, t. y. nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, be tikslo jas platinti, jo veika perkvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

21. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintinos įrodytomis šios N. V. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės:

21.1. N. V. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose – rūsyje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį – 0,0018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino iki tol, kol šią psichotropinę medžiagą 2022 m. kovo 25 d., nuo 09.00 val. iki 12.07 val., atliktos kratos metu surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Dėl bausmės

22. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas kaltininkui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

23. Perkvalifikavus nuteistojo N. V. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, bausmė už šią veiką jam skiriama atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus ir motyvus, papildomai įvertinus naujas aplinkybes. Nuteistojo N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). N. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veika baigta. Nors jauno amžiaus, tačiau šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką N. V. padarė būdamas 11 kartų teistas, šiuo metu – jau 14 kartų už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, iš kurių dominuoja nusikaltimai nuosavybei bei nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Už analogiškus šioje byloje nustatytam baudžiamuosius nusižengimus N. V. anksčiau teistas 5 kartus, o taip pat ir sunkesnes nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje (du kartus). Baudžiamoji atsakomybė jam taikyta ir užsienyje. Nors ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skirtos įvairios tiek savo rūšimi, tiek ir griežtumu bausmės (bauda, areštas, laisvės atėmimas), bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaskart jis nusikalsdavo vos atlikęs jam paskirtas bausmes. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką N. V. padarė teistumui neišnykus, bei neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Nuteistasis daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (susijusius su viešąja tvarka, valdymo tvarka, transportu), be kita ko, ir už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Paskirtų baudų nemoka, dalis administracinių nuobaudų galioja. Šios aplinkybės N. V. neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir patvirtina, kad teigiamų išvadų iš savo elgesio jis nedaro, jam būdingas neteisėto elgesio modelis, kuris neretai susijęs ir su alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes N. V. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi arešto bausmė, kurios dydis nustatomas didesnis už vidurkį.

24. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gegužės 10 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05171 už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam N. V.. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš jo priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 214,58 Eur.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

26. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, siekiant sušvelninti jo teisinę padėtį. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai iš dalies pasitvirtino – nuteistasis nėra išteisinamas, jo nusikalstama veika perkvalifikuojama, todėl galima tvirtinti, kad procesas apeliacinės instancijos teisme nuteistojo buvo inicijuotas pagrįstai. Be to, būtinybė šioje byloje skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, nustatančio, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, o taip pat įvertinusi tai, kad N. V. šiuo metu atlieka 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, registruoto turto neturi, jo turtinė padėtis vertintina kaip bloga, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistojo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendį:

N. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį ir skirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo N. V. išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už jo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.