- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-5279-419/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00496-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- R. F., D. S., M. S., A. F., E. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo; suinteresuoti asmenys E. T., D. S., M. S., A. F., R. F..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas valstybės įmonė Turto bankas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą nurodė, kad į šį butą nepretenduoja, jame negyvena, savo gyvenamąją vietą deklaruoja kitu adresu.
Suinteresuoti asmenys D. S., M. S., A. F., R. F. atsiliepime į valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą prašė jį tenkinti, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Suinteresuoti asmenys E. T., D. S., M. S., A. F. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, E. T. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitų suinteresuotų asmenų interesams atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas D. Sauliūnas, todėl byla išnagrinėta nurodytiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjo valstybės įmonės Turto bankas pareiškime nurodyta ir pareiškėjo atstovas Remigijus Ilevičius teismo posėdyje paaiškino, kad valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) gavo suinteresuoto asmens pranešimą dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau-Butas), kurio nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Turto bankas, siekdamas nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Butas, surinko informaciją bei dokumentus ir nustatė, kad kitas butas šiame name privatizuotas pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, dėl Buto privatizavimo dokumentai iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro, VĮ Valstybinių miškų urėdijos negauti. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2024-02-15 raštu informavo, kad Bute savo gyvenamąją vietą deklaruoja E. T., gim. (duomenys neskelbtini) (telefonu patikslinta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) darbuotojo sūnus), tačiau faktiškai negyvena. Butas buvo (duomenys neskelbtini) tarnybinis butas. 2024-02-28 E. T. telefonu susisiekęs su Turto banku patvirtino, kad Butas nebuvo privatizuotas, jame skirtingais laikotarpiais gyveno keli (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe. Butas taip pat nebuvo perduotas savivaldybei. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nagrinėjamu atveju yra visos aukščiau minėtos įstatymo reikalaujamos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. F. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo butas yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis pastatas yra žemės sklype, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso D. S., M. S., A. F. ir R. F.. Be to, šiame pastate yra D. S., M. S., A. F. ir R. F. nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Ginčo butas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini) žinioje, jame gyveno (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Šiuo metu ginčo bute jau seniai niekas negyvena ir ji su kitais suinteresuotais asmenimis norėtų šį butą išsipirkti. Todėl sutinka, kad būtų pripažinta, jog šis butas yra valstybės nuosavybė, nes nustačius buto savininką galima bus pradėti pirkimo-pardavimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daiktinės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (b. l. 35).
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad neturi dokumentų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo (b. l. 38).
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021-07-28 rašte Nr. SDR-29 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose nėra duomenų apie butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantys butai buvo (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir dokumentų apie turto perdavimą seniūnija neturi (b. l. 37).
(duomenys neskelbtini) nurodė, kad nekilnojamojo turto dokumentų kopijų nebeturi ir negali jų pateikti (b. l. 18).
Vilniaus regioninis valstybės archyvas pateikė Šalčininkų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto rajono architekto 1972 m. visuomeninių ir gyvenamųjų namų priėmimo eksploatacijai aktą, iš kurio matyti, kad 1972-06-20 eksploatacijai buvo perduotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-24).
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl civilinio kodekso patvirtinimo (toliau – 1964 m. CK) 97 straipsnyje buvo numatyta, kad valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė (1 dalis). Valstybinį turtą, priskirtą valstybinėms organizacijoms, operatyviai tvarko šios organizacijos, įgyvendinančios įstatymo nustatytose ribose, sutinkamai su savo veiklos tikslais, planinėmis užduotimis ir turto paskirtimi, teises turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (2 dalis).
Valstybės nuosavybė, yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, gamyklos, fabrikai, kasyklos, rūdynai, elektrinės, geležinkelių, vandens, oro ir automobilių transportas, bankai, ryšių priemonės, valstybės suorganizuotos žemės ūkio, prekybos, komunalinės ir kitokios įmonės, taip pat pagrindinis butų fondas miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Valstybės nuosavybė gali būti ir bet kuris kitoks turtas (1964 m. CK 98 straipsnio 1 dalis).
Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose galėjo tapti fizinių asmenų nuosavybe. Valstybės nuosavybės (gyvenamųjų patalpų) perleidimas fiziniams asmenims privačion nuosavybėn buvo vykdomas pagal 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo nustatytą tvarką.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė. Butu naudojosi ir jame gyveno (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau atsiradus galimybei privatizuoti butą, jis privatizuotas nebuvo. Suinteresuotas asmuo R. F. patvirtino, kad ginčo bute seniai niekas nebegyvena, buto niekas neprižiūri. Anksčiau ginčo bute gyvenęs suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad šiame bute negyvena, savo gyvenamosios vietos nedeklaruoja ir į šį butą nepretenduoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Taigi atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir bylai aktualią teismo praktiką, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant pareiškimą pagrįstą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Juridinio fakto nustatymas reikalingas daiktinės teisės įregistravimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.