Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-1894-633/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-11
Bylos Nr.: 2-1894-633/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00521-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Algis Vieraitis
Ieškovas: R. G., S. G.
Atsakovas: V. P., A. P., V. Ž.
Advokatai: Mantas Šriupša, Kęstutis Žiemys

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas

Civilinė byla Nr. 2-1894-633/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00521-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei R. G., jos ir ieškovo S. G. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, atsakovams V. P., A. P., atsakovės V. Ž. atstovui advokatui Mantui Šriupšai, išvadą teikiančios valstybės institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) įgaliotam atstovui Dariui Prasauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. G. ir S. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. Ž., V. P. ir A. P. dėl atlyginimo už kelio servitutą nustatymo ir nuostolių atlyginimo bei periodinės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

1. Ieškovai R. G. ir S. G. patikslintu ieškiniu prašo teismą : a) nustatyti atlyginimą už NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45 bei 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748 nustatytą užimantį 0,0783 ha plotą 4 m. pločio kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį) (toliau ir – ginčo servitutą), 1,6708 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnaujančiame daikte, sklype), nuo 2014 m. sausio 6 d. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ieškovams, b) priteisti iš atsakovės V. Ž. (toliau ir – atsakovės (I), nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvusios žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – viešpataujančio daikto, sklypo), savininke, 762,44 Eur dydžio nuostolių dėl ginčo servituto nustatymo atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2020 m. vasario 26 d. bei 5 proc. metines kompensacines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki šios dalies teismo sprendimo visiško įvykdymo, c) priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir A. P. (toliau ir – atsakovų (II), nuo 2020 m. vasario 26 d. esančių viešpataujančio daikto savininkais bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu, periodinę 108,75 Eur kas mėnesį kompensaciją dėl ginčo servituto nustatymo nuo 2020 m. vasario 26 d. iki servituto panaikinimo.

2. Atsakovė I ir atsakovai (II) priešinių reikalavimų byloje (ieškovams) nepareiškė.

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

3. Patikslintame ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovai paaiškino, kad jie būdami santuokoje, iš valstybės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą (tarnaujantį daiktą), kurį suformuojant iki pardavimo jiems, administraciniu aktu jame buvo nustatytas ir jiems žinomas ginčo servitutas, dėl kurio iki pastarosios bylos teisme iškėlimo nei jie, nei viešpataujančio sklypo savininkė (atsakovė (I) ginčų nekėlė. Ieškovai pripažįstantys, jog tarnaujančio sklypo pardavimo jiems kaina buvo nustatyta individualiai ir sumažinta dėl apsunkinimo ginčo servitutu, tačiau ieškovų tvirtinimu kaina ženkliau nesiskyrė nuo kitų jų pirktų sklypų ir, jų įsitikinimu, nebuvo sumažinta tiek, kad kompensuotų visam ar kokiam tai ribotam laikui dėl servituto nustatymo jų, kaip sklypo savininkų, patiriamus nuosavybės teisės įgyvendinimo suvaržymus ir praradimus. Savąjį tarnaujantįjį sklypą jie visą ginčo laikotarpį (nuo įsigijimo 2014 m. sausio 6 d.) naudojo ir naudoja pagal jo tikslinę paskirtį – žemės ūkio veiklai (gano galvijus). Sklypo žemės našumo balas yra vidutinis, todėl sklypą, įskaitant ir servitutu užimtą jo dalį, buvo ir yra galima naudoti ir kt. pobūdžio pelningesnei nei galvijų ganymas žemės ūkio veiklai – auginti daržoves (bulves ar kt.), sėti javus, sodinti šilauoges, įveisti mišką ar kt., ieškovui teigimu, jeigu nebūtų ginčo servituto, jie savo sklypą naudotų būtent tokioms pelningesnėms ūkinėms veikloms (1). Kadangi galvijus ieškovai ganantys elektrinio piemens aptvaro pagalba ir negali užtverti bei ganyti tos sklypo dalies, kurioje nustatytas ginčo servitutas, jie iš šios sklypo dalies (servitutinės) negaunantys nei ekonominės, nei jokios kitokios naudos – augančią žolę nupjaunantys ir paliekantys supūti (2). Ieškovai taip pat pagal teisės aktus negali deklaruoti ūkinės veiklos ES paramai (tiesioginėms išmokoms) gauti toje sklypo dalyje (plote), kurioje nustatytas ginčo servitutas, todėl dėl ginčo servituto praranda tam tikrą dalį galimų pajamų (3). Ieškovai dėl ginčo servituto taip pat yra praradę galimybę naudoti savąjį (tarnaujantį) sklypą ūkinei veiklai kaip vientisą plotą - ginčo servitutas nuo pagrindinės sklypo dalies yra atskyręs ženklią 0,4045 ha dalį, kas taip pat riboja veiklos sklype pasirinkimą, o pagal dabartinį veiklos pobūdį atima galimybę aptvarą galvijams įrengti per visą sklypo plotą (4). Ieškovams, kaip kaimyninio sklypo savininkams, žinoma, kad atsakovė (I) viešpataujančiame sklype ūkinės veiklos pati faktiškai nevykdė – sklypą buvo perdavusi kitų asmenų panaudai, vėliau išnuomojo R. R., šis sklypas, kaip ir jūsiškis, visą ginčo laikotarpį taip pat buvo naudojamas galvijų ganymui (ganyklai), tačiau ieškovams dėl sklypų kaimynystės iš oficialių šaltinių taip pat yra žinoma, jog atsakovė (I) iki 2019 metų (nuomos R. R. pradžios) pati deklaravo ūkinę veiklą šiame sklype ES paramai (tiesioginėms išmokoms) gauti ir tokią paramą gaudavo. Ieškovai nėra matę, kad atsakovė (I) ir (ar) atsakovai (II) būtų realiai pasinaudoję servituto teise (važiavę, ėję, ginę galvijus ginčo servitutiniu keliu), jų žiniomis, jie patekimui į savąjį sklypą pasinaudodavo patogesniu tam kitu sklypu (per jį važiuodavo, eidavo ir pan. savininkės sutikimu), kurį šiuo metu nuomojasi atsakovai (II). Tačiau ši aplinkybė, ieškovų įsitikinimu, nepaneigia atsakovės (I) ir atsakovų (II) pareigos jiems teisingai atlyginti už atsakovų naudai nustatytą ginčo servitutą, kuriuo bet kada neišvengiamai tektų naudotis, jeigu pasibaigtų kito gretimo sklypo nuoma ar pakeistų savo valią šiuo klausimu jo savininkė, be to, tokios būtinybės grėsmė egzistavo ir ankstesniu ginčo laikotarpiu, kuomet viešpataujantis sklypas dar priklausė atsakovei (I). Ieškovai taip pat pareiškė, jog sąmoningai (tyčia) sklypo dalies, kurioje nustatytas ginčo servitutas, jie, nuo 2014 m. dalyvaudami GAA „Baltijos vilkas“ veikloje, nebuvo ir nėra užtvėrę gyvulių ganiavai, jeigu taip nustatė NŽT specialistai, - tai atsitiko tik per suklydimą, nes servituto teritorija (ribos) jų tvirtinimu nebuvo jų akivaizdoje tinkamai sklype paženklinta, todėl jie nežinoję tikslios ginčo servituto ribų padėties sklype, patys servituto ribų paženklinimo paslaugos pas matininkus nesikreipę, nes konfliktinių situacijų dėl servituto teisių įgyvendinimo galimybių lig šiol nebuvo kilę (ginčo servitutu atsakovė (I) ir atsakovai (II) faktiškai nesinaudoję). Ieškovai taip pat teigia, kad reikalaujamų priteisti nuostolių ir periodinės kompensacijos dydžius suskaičiavę pagal teismų sprendimų tokio pobūdžio bylose praktiką.

Atsiliepimas

4. Atsakovė (I) V. Ž. nurodė atsiliepime į patikslintą ieškinį bei per atstovą teisme papildomai paaiškino, jog su ieškovų jai pareikštu reikalavimu visiškai nesutinka ir ieškinį prašo atmesti, o ieškovams paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės (I) nuomone, ginčo servitutas ieškovams žinotinai buvo nustatytas neatlygintinai ir neterminuotai, jie dėl to ir pigiau įsigijo iš valstybės tarnaujantį sklypą, ginčų dėl servituto poreikio, rūšies ar turinio (apimties) nekėlė, jo pakeitimo ar panaikinimo neiniciavo, todėl negali pretenduoti į galimų nuostolių atlyginimą už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dėl servituto atlygintinumo nustatymo (1). Atsakovė (I) pripažino, jog pati ūkinės veiklos viešpataujančiame sklype nevykdė – sklypą naudoti pagal paskirtį suteikė kaimynų panaudai, vėliau 2019 m. išnuomojo R. R.. Tačiau atsakovė nurodė, jog realiai ginčo servitutu nei ji pati, nei panaudos gavėjai ar nuomininkas nesinaudojo, o į viešpataujantį sklypą patekdavo per kitą patogesnį tam kaimyninį sklypą jo savininkės sutikimu, taigi, realiai ginčo servituto teisė atsakovei (I) nebuvo reikalinga, ji ja nesinaudojo (2), tačiau kita vertus atsakovė (I) pripažino, jog ginčo dėl servituto nekėlė ir jo galimo panaikinimo ar pakeitimo neiniciavo. Kaip paaiškėjo pradėjus šį teismo procesą ir atlikus NŽT situacijos patikrinimą vietoje, ieškovai gyvulių ganymo aptvaru buvo užtvėrę dalį tos savo sklypo dalies, kuriai nustatytas ginčo servitutas, bei ir užtvarą įrengę taip (tokioje vietoje), kad į servitutinį kelią nebuvo galimybės patekti (įvažiuoti, pereiti, ginti galvijus) nuo viešojo privažiavimo (kelio) ir atitinkamai pasiekti viešąjį kelią iš viešpataujančio atsakovės (I) sklypo per ginčo servitutinį kelią, atsakovės (I) įsitikinimu tokiais veiksmais ieškovai pažeidė jos, kaip servituto turėtojo teises, ir panaikino galimybę, užtverdami servituto kelią, jai juo naudotis, jeigu jai šito būtų prireikę, be to, servitutinio kelio būklės neprižiūrėjo (NŽT konstatavo, jog dalis jo apaugusi krūmokšniais ir nėra tinkama naudoti keliui, servitutinėms teisėms įgyvendinti). Dėl šių veiksmų ieškovai pripažintini praradę teisę reikalauti galimų nuostolių atlyginimo, nes tikrovėje realių nepiniginių nuostolių (suvaržymų, apsunkinimų, nepatogumų ar pan.) nepatyrę ir tokių neįrodę – naudojosi sklypo dalimi, kuriai nustatytas ginčo servitutas, kaip ir likusia tarnaujančio sklypo dalimi pagal savo poreikius ir nuožiūrą (3).

Šalies argumentai

5. Atsakovai (II) V. P. ir A. P. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu jiems ieškovų pareikštu reikalavimu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovai (II) patvirtino, jog lig šiol į savo viešpataujantį sklypą patenkantys per kitą kaimyninį žemės sklypą, kurį nuomojasi, tačiau nuomos sutartį savininkė gali nutraukti ar nuoma pasibaigti kt. pagrindais, todėl ginčo servitutas jiems yra reikalingas ir turi likti, tačiau ir toliau neatlygintinas, nes jie manantys, jog kelio servitutas turi būti neatlygintinas visais atvejais (1). Atsakovai (II) taip pat patvirtino, kad jie savo viešpataujantį sklypą, kaip ir ieškovai savąjį tarnaujantį, naudoja tik galvijų ganymui, ieškovai tam naudoja elektrinio piemens aptvarą, kadangi jie, atsakovai (II) taip pat tiksliai nežino ginčo servituto ribų, todėl negalintys pasakyti, ar ieškovai yra užtvėrę ir kiek servitutinio kelio. Iki bylos nagrinėjimo jiems ginčo servitutu pasinaudoti realiai (faktiškai) dar nė karto neteko, servitutinėmis teisėmis realiai nesinaudoja ir ieškovų kaip savininkų teisių niekaip nevaržo, konfliktinių situacijų dėl servitutinių teisių įgyvendinimo su ieškovais ar kt. asmenimis nekilo, atsakovai (II) taip pat manantys, jog realių nuostolių, reikšmingų suvaržymų ar nepatogumų ieškovai nepatiriantys dar ir dėl to, kad tą sklypo dalį, kurioje nustatytas ginčo servitutas, jie ir toliau iš esmės gali naudoti pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio veiklai) - joje augančią žolę jie gali nusipjauti ir panaudoti gyvulių ūkiui kita forma – žaliuoju pašaru, ar nusišienauti žiemai, o to nedaro tik dėl savo pasirinkimo, už kurį jie, atsakovai (II) neturintys būti atsakingi (2). Atsakovai (II) taip pat visiškai pritaria atsakovės (I) atsikirtimui ieškiniui ta aplinkybe, kad ieškovai tarnaujantį sklypą įsigijo su jiems žinotinai jau nustatytu neatlyginu ginčo servitutu palankesne kaina, o skirtumas tarp rinkos ir faktinės (jų sumokėtos) kainos pakankamai kompensavo jiems tuomet dar būsimus ir galimus dėl servituto nustatymo suvaržymus ir nepatogumus (3).

6. Dalyvaujanti byloje išvadai duoti valstybės institucija NŽT pateikė rašytines išvadas bei per atstovą teisme papildomai patvirtino, kad tarnaujantis sklypas ieškovams valstybės buvo parduotas pagal kompetentingo tam specialisto atliktu individualiu vertinimu nustatytą kainą, kurios teisingumą savo ruožtu po to patikrino ir NŽT specialistai, ši kaina buvo paskaičiuota pagal reikalavimus Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – LRV) 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau ir – Metodikos 1), šios metodikos 31.1.3 punktas numato pataisos nuo vidutinės rinkos vertės koeficientą dėl tarnaujančių servitutų, kuris ieškovų atveju buvo pritaikytas. Tokiu būdu tarnaujantį žemės sklypą parduodant ieškovams už teisės aktų nustatytu mastu sumažintą kainą, šiuo sumažinimu, institucijos vertinimu, buvo pakankamai kompensuoti ieškovų, kaip savininkų, galintys kilti dėl iki sandorio nustatyto administraciniu aktu ginčo servituto suvaržymai, nepatogumai ar kt. nuostoliai, ieškovai nei sklypo kainai, nei ginčo servituto faktui, rūšiai, apimčiai pretenzijų neturėjo, ginčo dėl servituto neatlygintinumo ir neterminuotumo nekėlė, kadangi faktinės aplinkybės niekuo nepasikeitė, pagrindo atlyginimo už ginčo servitutą nustatymui (servituto apmokestinimui) institucija neįžvelgianti (1). Teismo pavedimu institucijai atlikus aplinkybių patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, ir užfiksuota, kad dalis ginčo servituto ploto nėra tinkama keliui, nes neprižiūrima ir apaugusi krūmokšniais ar eina šlaitu, be to, ieškovai savo tarnaujančiame sklype elektriniu piemeniu galvijams ganyti yra užtvėrę (keliose atkarpose) dalį ginčo servituto ir tuo trukdo naudotis servituto teise, o atkarpoje tarp plane pažymėtų taškų Nr. Nr. 8 ir 9 servitutinį kelią yra visiškai atitvėrę nuo viešo privažiavimo (kelio „Vištytis-Kybartai“), todėl į jį (servitutinį kelią) neįmanoma patekti nuo paminėto kelio ar išvažiuoti į jį (2). Be to, ieškovų reikalaujamų priteisti nuostolių ir periodinės kompensacijos dydžių skaičiavimai aiškiai neatitinka panašiems teisiniams santykiams (žemės servituto) taikomos „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos“, patvirtintos 2004 m. gruodžio 2 d. LRV nutarimu Nr. 1541 (toliau ir – Metodikos 2), todėl institucija daro išvadą, jog ieškovų reikalavimai neatitinka ginčo žemės teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams (3) (1 t., b. l. 24-25 (su skaitmeniniais priedais), 143-149; 2 t., b. l. 27-29).

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

7. 2004 m. vasario 24 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) atsakovė (I) V. Ž. asmeninės nuosavybės teise nusipirko viešpataujantį žemės sklypą (1 t., b. l. 11), kurį 2020 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) pardavė ir perdavė atsakovams (II) V. P. ir A. P., o šie viešpataujantį sklypą įsigijo ir perėmė bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., b. l. 126). Tiek atsakovė (I), tiek atsakovai (II) viešpataujantį sklypą atitinkamu laikotarpiu valdė ir naudojo pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio veiklai – galvijų ganymui) iki šios dienos.

8. NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45, patikslintu 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748, tarnaujančiame žemės sklype viešpataujančio sklypo naudai pagal patvirtintą ir pridėtą planą nustatė 0,0783 ha plotą užimantį 4 m. pločio kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį), įrašas dėl to viešajame nekilnojamo turto registre galioja nuo 2013 m. gruodžio 4 d., servitutas nustatytas kaip neatlygintinas ir neterminuotai (1 t., b. l. 8, 9-10; 2 t., b. l. 45-46, 47-48).

9. 2013 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš valstybės už 2100 litų nusipirko tarnaujantįjį žemės sklypą, jį valdo ir naudoja pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio veiklai – galvijų ganymui) iki šios dienos (1 t., b. l. 5-7, 8, 9-10).

10. Tarnaujantis sklypas ieškovams buvo parduotas pagal individualiai uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ober Haus“ atliktą jo vertinimą pagal Metodikos 1 reikalavimus, taigi ir pritaikius vertę (kainą) mažinantį koeficientą dėl ginčo servituto, bei taikant lyginamąjį metodą (2 t., b. l. 26). Individualiai nustatyta tarnaujančio sklypo vertė (kaina) – 2100 litų arba 608,20 Eur, o vidutinė rinkos vertė (kaina) pagal masinį vertinimą sudarė – 901 Eur (2 t., b. l. 12), verčių (kainų) skirtumas – 292,80 Eur.

11. Nuo 2014 m. iki šios dienos ieškovai, kaip tarnaujančio sklypo savininkai, valdytojai ir naudotojai dalyvauja Aplinkos ministerijos ir gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ veikloje. Dalyvaudami projekte, ieškovai 2014 m. tarnaujančiame sklype įrengė stacionarią 1,3 – 1,5 m aukščio tvorą - elektrinį aptvarą gyvuliams ganyti, užimantį maždaug 0,5 ha plotą (šalių paaiškinimai, 1 t., b. l. 24-25; 2 t., b. l. 37-42, 49-52). 2019 m. gegužės 15 d. NŽT pagal teismo pavedimą, dalyvaujant ieškovams ir atsakovei (I), atliko bylai reikšmingų aplinkybių (faktų) patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė ir vizualiai užfiksavo, jog minėtas stacionarus aptvaras atskirose ginčo servitutinio kelio atkarpose užtveria visą arba dalį jo (priedo - fotolentelės fotonuotraukos Nr. Nr. 1, 4, 7) bei atitveria servitutinį kelią nuo privažiavimo iš viešo kelio „Vištytis-Kybartai“ ir į servitutinį kelią neįmanoma patekti ar iš jo išvažiuoti į minimą viešą kelią. Be to, dalis ginčo servitutinio kelio neprižiūrima – apaugusi krūmais, todėl tapusi nebetinkamai servituto teisių įgyvendinimui, ant servitutinės ieškovų sklypo dalies nerasta požymių, kad ji būtų faktiškai naudota pagal paskirtį - keliui (1 t., b. l. 24-25; 2 t., b. l. 37-44).

12. Atsakovų (II) pareiškimais teismui, punkte 11 aprašyti NŽT 2019 m. gegužės 15 d. nustatyti ir užfiksuoti ginčo servituto pažeidimai šiuo metu yra iš esmės pašalinti – tvora iš servitutinės ieškovų sklypo dalies yra patraukta (kelias nebeužtvertas), ieškovai išpjovė servitutinį kelią ir šis gali būti naudojamas pagal paskirtį – važiuoti, eiti, ginti galvijus (ieškovų ir atsakovų (II) paaiškinimai kaip papildomo įrodinėjimo nereikalaujantys šalių pripažinti faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. 2019 m. vasario 28 d. ieškovai pareiškė raštu pretenziją atsakovei (I) dėl atlyginimo už jos naudai nustatytą ginčo servitutą bei pareikalavo iki 2019 m. kovo 8 d. sumokėti jiems 400 Eur kompensaciją (nuostolių atlyginimą) (1 t., b. l. 12, 13). Atsakovei (I) pretenzijos nepatenkinus, ieškovai 2019 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, kurį galutinai patikslino – 2020 m. balandžio 21 d. (1 t., b. l. 2-4, 129-132).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

14. Dėl ieškovų reikalavimo teisės ir tinkamų atsakovų. Teismas vertina nepagrįstais tiek atsakovės (I), tiek atsakovų (II) atsikirtimus ieškiniui aplinkybėmis, jog administraciniu aktu ginčo servitutas neterminuotai nustatytas kaip neatlygintinis, kad ieškovai, įsigydami, o vėliau ir valdydami bei naudodami tarnaujantį sklypą dėl servituto neatlygintinumo nei jį nustačiusiai institucijai, nei viešpataujančio sklypo savininkei ir (ar) jo valdytojams nereiškė, todėl neturi reikalavimo teisės į galimų nuostolių atlyginimą iki kreipimosi dėl to į teismą. Sektinoje šalies kasacinio teismo bei ir žemesnių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pagal savo prigimtį servitutas, taigi ir kelio, yra atlygintinis, civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančio daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti ir (ar) patiriami bei išliksiantys ir ateičiai netekimai, suvaržymai, nepatogumai ir pan. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių priešinių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti servituto nustatymo momentu. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius, tame tarpe ir administraciniu aktu, servitutą, įskaitant ir kelio, ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo (nenustačius atlyginimo už jį), tarnaujančio daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos net ir neįvykus jokiam esminiam su servituto įgyvendinimu susijusių aplinkybių pasikeitimui; pastaroji jo teisė gali būti įgyvendinama šalių susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tame tarpe ir priteisiant galimų tarnaujančio daikto savininko praeityje dėl servituto nustatymo jau patirtų nuostolių atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.129 straipsnį, 6.246 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 ir kt.). Šių išaiškinimų pagrindu teismas atmeta aptariamus atsakovų atsikirtimus, kad kelio servitutas bet kokiu atveju turi būti tik neatlygintinas bei kad jo atlygintinumo klausimas gali būti naujai sprendžiamas tik ateičiai (nuo tarnaujančio daikto savininko dėl to kreipimosi į teismą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 rugsėjo 12 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-408-343/2015 ir kt.). Ieškovai byloje įrodinėjamų neturtinių netekimų, kaip nuostolių ar periodinės kompensacijos ateičiai reikalauja atitinkamai iš buvusios ir esamų viešpataujančio daikto (žemės sklypo) savininkų. Atsakovai (II) yra ne tik savininkai, bet kartu ir viešpataujančio sklypo faktiniai valdytojai bei naudotojai, todėl dėl jų subjektiškumo servituto atlyginimo prievolei abejonių nekyla ir atsakovai (II) to byloje neginčija. Teismas byloje nustatė, jog atsakovė (I) pati ūkinės veiklos viešpataujančiame sklype iki nuosavybės į jį perleidimo nevykdė, tačiau savo ekonominius interesus tenkino kitokiu būdu – sklypą suteikė kt. žmonių panaudai, tačiau žemės ūkio veiklą viešpataujančiame sklype paramai (tiesioginėms išmokoms) iš struktūrinių ES fondų gauti deklaravo vykdanti pati ir iki 2019 m. tokią paramą gavo, o vėliau gavo pajamas iš sklypo nuomos. Todėl teismas sprendžia, jog tiek atsakovė (I), tiek atsakovai (II) yra tinkami atsakovai pagal nagrinėjamą ieškovų ieškinį.

15. Dėl galimų nuostolių ir periodinės kompensacijos apskaičiavimui taikytinų kriterijų. Ieškovai nagrinėjamoje kilusio ginčo faktinėje situacijoje, remdamiesi teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl servituto atlyginimo (pvz., Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019), prašo nuostolių ir kompensacijos apskaičiavimui naudoti tokią formulę – 1/12 servitutu apsunkintos tarnaujančio daikto (sklypo) dalies, nagrinėjamu atveju – 0.0783 ha, vertės (vidutinės rinkos vertės) per mėnesį, arba 1/1 tokios vertės per metus. Nagrinėjamos bylos atveju tai sudarytų (0,0783 ha (ginčo servituto plotas) x (viso tarnaujančio daikto sklypo vertė) : 1,6708 ha (viso tarnaujančio sklypo plotas) : 42,22 Eur per 2014 metus; 47,80 Eur per 2015 metus; 56,23 Eur per 2016 metus; 79,66 Eur per 2017 metus; 100,28 Eur per 2018 metus; 124,18 Eur per 2019 metus; 163,08 Eur per 2020 metus (2 t., b. l. 11-12). Teismas pirmiausiai pažymi, jog sektinoje šalies kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai formuojama ir tokia pozicija, jog kiekvienu konkrečiu teismo nagrinėjamo ginčo atveju faktinė situacija (tarnaujančio daikto savininko patiriamų netekimų, suvaržymų, nepatogumų mastas ir reikšmingumas) gali skirtis ir skirtis iš esmės, todėl ieškovų prašoma taikyti formulė nėra imperatyvas, privalomai taikytinas visų kelio servitutų atlyginimo apskaičiavimui, nustatant atlyginimą už servitutą be kita ko, gali būti atsižvelgiama kaip į vieną iš galimų kriterijų tai Metodikos 2 pagrindu apskaičiuojamą kompensaciją panašiuose žemės servituto santykiuose. Praktikoje pripažįstama, jog nurodytasis teisės aktas numato apskaičiavimą kompensacijos (nuostolių) ne už kelio, bet už žemės servitutą, be to, jis, teisės aktas, apima ne visų (dalies) tarnaujančio daikto savininko patiriamų netekimų kompensavimą, todėl kaip imperatyvas taip pat netaikytinas, tačiau teismai yra orientuojami į Metodiką 2 atsižvelgti kaip į vieną iš galimų kriterijų konkrečiai situacijai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-408-343/2015 ir kt.). Teismo pavedimu NŽT apskaičiavo pagal Metodikos 2 taisykles kompensacijos (nuostolių atlyginimo) dydį, koks jis būtų 2020 metais ir tai sudaro – 81,54 Eur (vienkartinė) (palyginimui - taikant ieškovų prašomą formulę, kaip nurodyta aukščiau, tai sudarytų - 163,08 Eur metams pagal Metodikos 2 taisykles). Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytus ieškovų, kaip tarnaujančio daikto savininkų, patiriamų netekimų, suvaržymų, nepatogumų pobūdį, jų mąstą ekonomine prasme, nustatytus pagal ieškovų paaiškinimus (punktas 5) ir nenuginčytus atsakovų: 1) iš servitutinės tarnaujančio sklypo dalies negauna ekonominės naudos, 2) dėl servituto nustatymo praranda dalį galimų pajamų (tiesioginių išmokų žemdirbiams iš struktūrinių ES fondų, kurios tektų servitutu apsunkintai tarnaujančio sklypo daliai (plotui) jeigu jo (servituto) nebūtų, 3) negali naudoti tarnaujančio sklypo kaip vientiso žemės ploto, taip pat tarnaujančio sklypo įsigijimo aplinkybes (palankesnės kainos, leidusios jiems sutaupyti maždaug 292,80 Eur, arba beveik 7 servitutinės sklypo dalies rinkos vertes sandorio metu (2014 m. tai sudarė 42,22 Eur), teismas sprendžia, jog bus teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys) galimiems ieškovų dėl servituto nustatymo nuostoliams skaičiuoti taikyti būtent ieškovų prašomą servitutinės tarnaujančio sklypo dalies rinkos vertės kriterijų, tik kompensacija šiuo atveju būtų ne mėnesinė, bet metinė ir, pavyzdžiui, už 2020 metus ir ateičiai ji sudarytų 163,08 Eur. Toks metinės kompensacijos dydis, teismo vertinimu, bus teisingas ir atitiks ginčo šalių priešinių interesų derinimo pusiausvyrą pagal šių dienų situaciją, kuomet atsakovai (II) praktiškai dėl patogumo ir kt. sumetimais nesinaudoja savo servituto teisėmis, taip pat atsvers servituto priežiūros kaštus (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Kita vertus teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad nei atsakovė (I), bei atsakovai (II) lig šiol servitutinėmis teisėmis nepasinaudojo, nors pati savaime nagrinėjamoje faktinėje situacijoje ir turinti reikšmės (mažinanti ieškovų ekonominius praradimus), visgi nepaneigia servituto atlygintinumo prezumpcijos (CK 4.129 straipsnis), todėl neatleidžia atsakovų nuo prievolės kompensuoti galimus ieškovų nuostolius, nes jiems išlieka ir privalo būti vykdoma servitutinio kelio priežiūros tinkamu servitutinių teisių įgyvendinimui pareiga, patiriami ekonominiai nuostoliai, negalint visa apimtimi įgyvendinti savininko teisių - servitutinę sklypo dalį naudoti ir tvarkyti savo nuožiūra (viešpataujančio daikto savininkas bet kuriuo momentu be kokių tai papildomų įspėjimų, pasirengimų ir pan. gali nuspręsti pasinaudoti savo servitutinėmis teisėmis), negaunant dalies galimų pajamų (ES paramos). Tokiu būdu atsakovų atsikirtimai ieškiniui aptariama aplinkybe vertinami nepagrįstais.

16. Dėl ieškovų reikalavimo teisės į atsakovę (I) vykdytinumo. Teismas byloje nustatė (punktas 11), jog 2014-2019 m. laikotarpiu ieškovai kaltai patys savo veiksmais (užtverdami ginčo servitutinį kelią stacionare tvora (elektriniu aptvaru galvijams ganyti su apsauga nuo vilkų) suvaržė atsakovės (I) teises į ginčo servitutą tokiu mastu, kad jomis nebuvo galima realiai pasinaudoti (iš viešo kelio įvažiuoti į servitutinį kelią bei ir iš pastarojo išvažiuoti į pirmąjį). Ieškovai byloje šių padidintos įrodomosios galios oficialiais rašytiniais įrodymais ir atsakovės (I) paaiškinimais (per atstovą) nustatytų aplinkybių iš esmės neginčijo ir nenuginčijo, save teisindami tikslių ginčo servituto ribų jų sklype nežinojimu. Tačiau teismas sprendžia, jog tokia aplinkybe ieškovai gintis negali, kadangi būdami tarnaujančio sklypo savininkais, vykdydami įstatymais jiems nustatytas pareigas, privalėjo patys pasirūpinti tinkamu ginčo servituto ribų nužymėjimu jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, servituto ribų nužymėjimas, teismo vertinimu, yra vienodai reikšmingas tiek servituto teisių turėtojui, tiek tarnaujančio daikto savininkui, kad jie naudodamiesi kiekvienas savo teisėmis nepažeistų kito atitinkamų teisių. Taigi, ieškovai byloje neįrodė, kad dėl atsakovės (I) servitutinių teisių pažeidimų jie nėra kalti (CK 6.248 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ginčo teisinio santykio pobūdis suponuoja išvadą, jog servituto teisių turėtojo servitutines teises veidrodiniu principu atitinka tarnaujančio daikto savininko prievolė jas gerbti ir savąsias savininko teises įgyvendinti taip, kad nepažeisti, nesuvaržyti ir juolab nepaneigti pirmojo servitutinių teisių, mat jeigu yra teisė, tai turi egzistuoti ir ją atitinkanti (proporcinga) pareiga, kaip pirmosios užtikrinimas (prievolių esmė). Taigi nagrinėjamoje ginčo dalyje nustatyta tokia faktinė situacija, kad ieškovai, atlygintino servituto prievolėje būdami kreditoriumi, reikalauja priteisti iš atsakovės (I) atlyginimą už ginčo servitutą, kaip prievolės įvykdymą natūra, patys nebūdami įvykdę savosios prievolės savininko teises įgyvendinti taip, kad nesuvaržyti skolininko servitutinių teisių jokia apimtimi ir juolab nepadarydami jų įgyvendinimo neįmanomu. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė (I) realiai servitutiniu keliu nesinaudojo ir nesiekė juo naudotis, todėl nekilo konflikto, šioje situacijoje nėra juridiškai reikšminga. Teismas sprendžia, kad nagrinėjama situacija atitinka numatytąją CK 6.46 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuomet įstatymu yra leista skolininkui sustabdyti savosios prievolės vykdymą (jos nevykdyti), jeigu nevykdo priešpriešinės prievolės kreditorius, teismo vertinimu, atsakovės (I) ir ieškovų priešinės prievolės buvo susijusios taip, kad skolininko prievolės vykdymo sustabdymas (nevykdymas) buvo pateisinamas, priešinga išvada neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys). Dėl padarytų išvadų nagrinėjamoje dalyje (atsakovės (I) atžvilgiu) ieškinys atmestinas.

17. Dėl ieškovų reikalavimo teisės į atsakovus (II) vykdytinumo. Kadangi teismas nustatė, jog šiuo metu servitutinių teisių turėtojų atsakovų (II) subjektyvinės teisės naudotis ginčo servitutu iš esmės nėra suvaržytos (punktas 12), teismo aukščiau ieškovams jau pripažinta reikalavimo teisė į dėl servituto atsiradusių nuostolių atlyginimą periodinės kompensacijos forma yra vykdytina, atsakovams (II) nuo servitutinių teisių jiems perėjimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki servituto panaikinimo nustatytina prievolė mokėti ieškovams periodinę kompensaciją už dėl ginčo servituto nustatymo patiriamus netekimus – po 163,08 Eur per metus. Teismas taip pat išaiškina atsakovams (II), jog jie turi teisę reikalauti iš ieškovų tinkamos ginčo servituto priežiūros, kad servitutinis kelias būtų nuolat tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis nustatytas, be to, reikalauti ieškovų nedelsiant pašalinti bet kokius jų servitutinių teisių pažeidimus, įskaitant atitinkamo negatorinio ieškinio pareiškimą teisme, ar inicijuoti ginčo servituto panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis taptų nebereikalingas.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

18. Bylos duomenimis ieškovai byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : 105 Eur sumokėjo valstybei žyminio mokesčio bei 960 Eur advokatei, advokato padėjėjui už ieškinio, patikslintų ieškinių parengimą ir atstovavimą teisme, viso – 1065 Eur, ir prašo jas priteisti. Atsakovė (I) byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas - 1723,50 Eur advokatui už susipažinimą su byla, procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį, patikslintus ieškinius, papildomų duomenų) parengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, taip pat prašo jas priteisti. Atsakovai (II) bylos duomenimis bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, jų nepagrindė ir tokių priteisimo nereikalavo. Kadangi ieškinys atsakovės (I) atžvilgiu visiškai atmetamas, ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės (I) nepriteistinas, tačiau priteistina iš ieškovų (solidariai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei (I) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinys atsakovų (II) atžvilgiu yra tenkinamas 12,5 proc. dalimi (163,08x100:(108,75 Eurx12 mėn.), todėl būtent į tokios dalies savųjų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovų (II) turi teisę ieškovai ir kurios apskaičiuojamos taip : 1065 Eurx0,125=133,12 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 49,11 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto). Patikslinto ieškinio reikalavimai, atsižvelgiant į jo sumą, yra patenkinami 7,89 proc. dalimi (163,08 Eur : (762,44 Eur+(108,75 Eurx12 mėn.), todėl būtent tokią dalį (3,87 Eur) aptariamų išlaidų privalėtų atlyginti atsakovai (II), tačiau kadangi ji nesiekia 5 Eur, išlaidų atlyginimas iš atsakovų (II) nepriteistinas, o likusią 92,11 proc. dalį (45,23 Eur) – ieškovai, nuo kurių mokėjimo prievolės įstatymu nėra atleisti (CPK 96 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys).

19. Teismui jai pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės 2020 m. spalio 22 d. posėdyje (CPK 251 straipsnis), ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamąjį procesinį dokumentą dėl bylos esmės, 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovės V. Ž. atstovas advokatas M. Š. pateikė prašymą prijungti prie bylos duomenis apie papildomas atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisti atsakovės naudai. Šis prašymas netenkinamas dėl dviejų priežasčių : pirma, atstovo pateikti dokumentai tikrovėje pagrindžia ankstesnes atsakovės išlaidas atstovo teisinei pagalbai byloje apmokėti, kurios teismo jau yra paskirstytos (punktas 18) ir nepagrindžia išlaidų fakto pagal pridėtą atstovo 2020 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą MS, Nr. 32-5/2020, antra, CPK 98 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo yra imperatyviai nustatyta, kad negali būti priteisiamos tokios šalies išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų faktą bei dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti atlyginimą už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45 bei 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748 nustatytą užimantį 0,0783 ha plotą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį) (duomenys neskelbtini) - periodinę kompensaciją po 163,08 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 8 ct.) per metus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją šios dalies registravimui Nekilnojamo turto registre išsiųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovams R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), periodinę kompensaciją už 2013 m. sausio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-45 ir 2013 m. lapkričio 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 19SK-(14.19.110)-748 nustatytą kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantį), ieškovams R. G. ir S. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) - po 163,08 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 8 ct.) per metus nuo 2020 m. vasario 26 d. iki servituto panaikinimo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir A. P. 133,12 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 12 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovams R. G. ir S. G..

Priteisti solidariai iš ieškovų R. G. ir S. G. 1723,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei V. Ž., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš ieškovų R. G. ir S. G. 45,23 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 23 ct.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos paskirtis – žyminis mokestis iš išlaidos, susiję su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis