- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-408-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01212-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- G. S., R. S., O. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- V.A. K., S. I. R., A. Ž., P. K.
- Trečiasis asmuo
- L. N., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų G. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-547/2014 pagal ieškovų V.A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. ieškinį atsakovams G. S., R. S., O. M. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims L. N., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl servituto panaikinimo, nelegalaus statinio nugriovimo, dėl naudojimosi servitutu nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu prašė 1) dalinai panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimus Nr. 38 dalyje dėl statinių ir kelio servitutų, esančių žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti statytoją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališką, nelegalų statinį (sandėliuką), esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3) priteisti iš atsakovų, servituto naudotojų, 1 764 Lt servituto nuostolius, žyminį mokestį ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. 1 465,10 Lt nuostoliams dėl servituto atlyginti, ieškinio reikalavimus dėl servitutų panaikinimo ir dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo – statinio nugriovimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeitė, panaikino sprendimo dalį dėl servituto nuostolių atlyginimo priteisimo ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad jiems 2005 m. kovo 18 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jų tėvo P. K. išlikusį nekilnojamąjį turtą į namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kur iki nuosavybės sugrąžinimo gyveno atsakovės O. M. šeima. Atsakovei O. M. suteiktas kitas butas. Minėtais sprendimais taip pat buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims naudotis keliu, dėl pravažiavimo į žemės sklype esančius garažus bei statinių servitutas, suteikiantis teisę statinio naudotojui naudoti statinį, esantį ieškovų sklype. Reikalaujamą priteisti dėl servituto naudojimo 1 764 Lt nuostolių atlyginimą ieškovai skaičiuoja už 3 metus, laikydami, kad atsakovai už 1 kv. m. servitutu naudojamos žemės sklypo turi mokėti po 0,7 Lt kas mėnesį. Nuostolių atlyginimą ieškovai prašė priteisti iš faktinių servituto naudotojų – atsakovų G. S. ir R. S., nes atsakovė O. M. nesinaudoja nei keliu, nei žemės sklype esančiu pastatu. Nurodė, kad servitutu yra pažeidžiama ieškovų teisė naudotis jiems priklausančia žeme, statomi automobiliai, keliamas triukšmas, teršiama aplinka, suvaržyta galimybė naudotis namų valda kaip vientisu žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsakovai G. S. ir R. S. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad servitutų būtinumas neišnyko, todėl nėra pagrindo panaikinti servitutus. Administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas suteikia teisę neatlygintinai eiti ar važiuoti keliu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovams V. A. K., S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. 1 764 Lt dėl servituto nuostoliams atlyginti; priteisė ieškovui V. A. K. iš atsakovų G. S. ir R. S. solidariai 111,39 Lt žyminiam mokesčiui apmokėti; priteisė atsakovui G. S. iš ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž., P. K. iš kiekvieno po 83,75 Lt advokato išlaidoms apmokėti; priteisė R. S. iš ieškovų V. A. K., S. I. R., A. Ž. ir P. K. iš kiekvieno po 67 Lt advokato išlaidoms apmokėti; priteisė iš kiekvieno ieškovo po 34,39 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti; priteisė iš G. S. ir iš R. S. iš kiekvieno po 25,35 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimais Nr. 38 (t. 1, b. l. 51-53) ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K. 0,025 ha žemės sklypą. Pagal 2005 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre pažymėjimo duomenis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1500 ha (toliau – žemės sklypas) nuosavybės teises įregistravę ieškovai S. I. R. ir V. A. K., kitų ieškovų daiktinės teisės į minėtą sklypą nėra registruotos. Visiems ieškovams yra įregistruotos nuosavybės teisės po 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių minėtame žemės sklype (t. 1, b. l. 5-7). Ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo abrise, kuris buvo nubraižytas 2004 m. birželio 25 d., buvo pažymėtos servitutų teritorijos, t. y. teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, servituto plotas 0,023 ha ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, plotas 0,007 ha (t.1, b. l. 58). Statinių ir kelio servitutai nustatyti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimais ir įregistruoti ir viešame nekilnojamojo turto registre. Ieškovų žemės sklype esančiais pastatais (garažais) naudojasi atsakovai G. S. ir R. S., o atsakovė O. M. naudojosi anksčiau, šiuo metu nesinaudoja. Kadangi žemės sklypo savininkai yra tik du pagal nekilnojamojo turto registro duomenis: ieškovai A. V. K. ir I. S. R., todėl, teismo nuomone, jie turi teisę pagal CK 4.129 straipsnį reikalauti dėl servituto patirtų nuostolių priteisimo. Teismas sprendė, kad pareiga atsakovams atlyginti nuostolius dėl servitutų kilo nuo ieškinio padavimo dienos. Ieškovai nurodė, kad jie savo ieškinio reikalavimo nekeičia ir prašo priteisti vienkartinę 1 764 Lt kompensaciją. Teismas rėmėsi ieškovų pozicija, nes jie išreiškė savo nuomonę dėl nuostolių dydžio, jį pagrindė, o atsakovai nepaskaičiavo jokių nuostolių, tvirtindami, kad ieškovai jokių nuostolių nepatyrė. Teismas sprendė, kad ieškovų nurodyti veiksmai, tai jog jie negali naudotis visu savo sklypu, atsakovai sklypu naudojasi netvarkingai, ne pagal paskirtį, automobiliai statomi kur papuola, neišjungiami jų varikliai, todėl nuolat girdimas variklių triukšmas ir išmetamų teršalų kvapas, daro nuostolius ieškovams. Teismas nusprendė nuostolių atlyginimą priteisti iš atsakovų G. S. ir R. S., nes tiek ieškovai, tiek atsakovai pripažino, kad atsakovė O. M. kelio ir statinių servitutu nesinaudoja jau apie 10 metų, o faktiškai servitutu naudojasi atsakovų sutuoktinių Ramunės ir G. S. šeima. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovai G. S. ir R. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš ieškovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
Alytaus apskrities viršininko įsakymu nustatyti servitutai suteikia teisę neatlygintinai eiti, važiuoti prie pastatų, juos prižiūrėti bei remontuoti. Atsakovams nėra nustatytos prievolės už naudojimąsi servitutu mokėti kompensaciją ieškovams. Kompensacijos klausimas turėjo būti išspręstas nustatant servitutą;
Šalies argumentai
2. Teismas nepagrįstai ieškovams priteisė 1 764 Lt kompensaciją už 3 metus, nurodydamas, kad jos dydis gali kisti. Ieškovai neįrodė, kad dėl servitutų nustatymo patyrė konkrečių nuostolių. Teismas nesiaiškino ir netyrė, ar ieškovai turėjo konkrečius dėl nustatyto servituto patirtus nuostolius ir ar buvo pagrindas priteisti kompensacines išmokas bei nesiaiškino ir netyrė, kokio dydžio kompensacija galima, nepareikalavo tai patvirtinančių įrodymų. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla;
3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.);
4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau - Metodika) 9.2 punktą, ieškovų atveju jiems priklausytų 203 Lt kompensacija (15 x 0,03 x 15000 x 0,03 x 1 = 202,50);
4. Teismas priteisė ieškovams vienkartinę kompensaciją, todėl ji negali transformuotis į periodinę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdami su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovai nepagrįstai mano, kad teismas iš jų priteisė piniginę kompensaciją, o ne dėl servitutų nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą. Nuostolių atsiradimo ir kompensacijos prievolės atsiranda skirtingų teisinių santykių pagrindu. Servituto naudotojui mokant kompensaciją nepriklausomai nuo to gali rastis ir prievolė dėl nuostolių atlyginimo. Servitutui nenustatyta kompensacija nepanaikina tarnaujančio daikto savininkų - šiuo atveju ieškovų - teisių į dėl servituto naudojimo atsiradusių nuostolių atlyginimą;
2. Teismas pagrįstai priteisė ne kompensaciją, o nustatytus atsiradusius nuotolius (neturtinę žalą asmenims). Dėl nustatyto servituto ieškovai patiria neturtinę žalą. Ieškovei negali, kaip norėtų, naudotis sklypo dalimi, nes atsakovai sklypu naudojasi netvarkingai, ne pagal paskirtį, automobilius stato kur papuola, kad neišjungiami jų varikliai, dėl to nuolat girdimas variklių keliamas triukšmas, jaučiamas išmetamų teršalų kvapas;
3. Priteisto nuostolių atlyginimo dydis atitinka protingumo kriterijus, nes nuostoliai buvo padaryti dvejiems asmenims per 3 metų laikotarpį.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Varėnos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo naikinti, sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir proceso teisės normų. Dėl priteisto ieškovams nuostolių atlyginimo atsakovė nepasisako, nes tai yra civiliniai santykiai, kurie nėra susiję su savivaldybės kompetencijai priskirtomis funkcijomis
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimais Nr. 38 (t. 1, b. l. 51-53) ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1500 ha. Minėtais sprendimais nustatyti statinių ir kelio servitutai. 2004 m. birželio 25 d. ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo abrise buvo pažymėtos servitutų teritorijos, t. y. teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, servituto plotas 0,023 ha ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, plotas 0,007 ha (t.1, b. l. 58). Statinių ir kelio servitutai yra įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre.
CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovų sklype nustatyti statinių ir kelio servitutai yra neatlygintiniai, nes servitutus nustatančiame administraciniame akte nebuvo aptarta dėl jų atlygintinumo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų teiginius laiko nepagrįstais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai administraciniu aktu nustatomas neatlygintinis servitutas, ši aplinkybė turi būti tiesiogiai įvardyta administraciniame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimais nustatant ieškovų žemės sklype pastatų ir kelio servitutus bei įregistruojant juos viešame registre, nebuvo išspręstas klausimas dėl jų atlygintinumo, sprendimuose nenustatyta servituto turėtojo prievolės mokėti tarnaujančiojo daikto savininkams (ieškovams). Teise reikalauti įstatyme nustatytos kompensacijos ar nuostolių atlyginimo už servitutų nustatymu atsiradusius nuosavybės teisės suvaržymus ieškovai pasinaudojo kreipdamiesi su ieškiniu šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad ieškovai negali naudotis visu jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Byloje nenustatyta aplinkybių, paneigiančių ieškovų sklype nustatytų servitutų atlygintinumo prezumpciją, todėl, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai turi prievolę mokėti ieškovams kompensaciją dėl servitutų nustatymo (CK 4.129 str.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovai neįrodė dėl servitutų nustatymo patirtų nuostolių dydžio. Kaip buvo minėta, servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 str., 6.246 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009), kad pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai prašė priteisti vienkartinę 1 764 Lt nuostolių kompensaciją už tris paskutinius metus iki ieškinio padavimo, skaičiuojant už 1 kv. m. (viso 70 kv. m.) servitutu naudojamos žemės sklypo po 0,7 Lt per mėnesį (viso 49 Lt) (t. 1, b. l. 2-4). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nustatydamas, kad ieškovai patiria nuostolius dėl to, jog negali naudotis visu savo sklypu, atsakovai jiems paskirtoje sklypo dalyje stato automobilius netvarkingai, nuolat keliamas variklių triukšmas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos kompensacijos dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl vienkartinės nuostolių kompensacijos tarnaujančio daikto savininkams (ieškovams) priteisimo už laikotarpį iki ieškinio padavimo, o ne dėl prievolės mokėti periodinę kompensaciją nustatymo. Apeliantai, nesutikdami su priteistos kompensacijos dydžiu, nurodo, kad kompensacija ieškovams turėjo būti apskaičiuojama remiantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtinta metodika, nes pagal ją apskaičiuojama kompensacija dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto. Pažymėtina, kad teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai. Teismas tokiu atveju privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovų nurodytoje metodikoje reglamentuojamas dėl žemės servituto, o ne dėl kelio servituto atsiradusių nuostolių apskaičiavimas, taip pat nustatytas ne visų rūšių nuostolių apskaičiavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas, nagrinėjamu atveju jo taikymas ar netaikymas neturėjo įtakos priimant teismo sprendimą dėl kompensacijos dydžio.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisė normas bei tinkamai išsprendė servitutų atlygintinumo bei kompensacijos už servitutus priteisimo klausimą, todėl naikinti pagrįsto ir teisėto skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.