- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-2089-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06974-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos kinas“
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, dalyvaujant apelianto UAB „Lietuvos kinas“ atstovei adv. Jurgitai Bieliūnienei, ieškovo S. S. atstovei adv. Viktorijai Čivilytei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo ir 2012 m. sausio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos kinas“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: panaikinti 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 jam skirtą drausminę nuobaudą – pastabą; pripažinti jo 2011-03-29 atleidimą iš UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus pavaduotojo kino menui pareigų pagal DK 136 str.1d. 1p. neteisėtu; pripažinti, kad sudaryta su atsakovu darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu pagal LR DK 297 str. 4 d.; priteisti 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat 10 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, jog nuo 2010-03-17 dirbo pas atsakovą UAB „Lietuvos kinas“ ir per visą darbo laiką darbdavys neturėjo esminių pastabų dėl jo vykdomų pareigų, jam nebuvo skirtos nuobaudos. Nuo 2011 m. vasario mėn. darbdavys pradėjo reikšti nuolatines pretenzijas dėl netinkamų darbo rezultatų, darbo tvarkos taisyklių pažeidimo ir pan. 2011-02-21 ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie tai, kad nuo 2011-03-21 ieškovui bus 60 procentų sumažintas atlyginimas. Ieškovui nepateikus sutikimo dirbti esant sumažintam darbo užmokesčiui, atsakovas turėjo atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 129 str. nuostatas, tačiau to nepadarė. Po šio įvykio padažnėjo ieškovo persekiojimo ir spaudimo išeiti iš darbo atvejai. Nepaisant ieškovo pasiaiškinimų, atsakovas 2011-03-24 skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – pastabą, o 2011-03-28 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovo teigimu, drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, nes ieškovas tinkamai vykdė savo pareigas ir jis pagrįstai nevykdė funkcijų, kurių nenumato jo pareiginiai nuostatai. Nurodė, kad dėl nepagrįstų atsakovo veiksmų ieškovui 2011-03-28 pablogėjo sveikata, o 2011-03-29 susirgo, jam buvo skirtas gulimas režimas. 2011-04-05 ieškovas išsiuntė atsakovui prašymą dėl darbo ginčų komisijos sudarymo, tačiau atsakovas į tai nesureagavo. Apie darbo santykių nutraukimą ieškovas sužinojo iš Sodros pažymos, tačiau tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2011-03-29, jam esant laikinai nedarbingam, yra dar vienas atsakovo pažeidimas. Nurodė, kad dėl nepagrįsto ieškovo atleidimo iš darbo jis patyrė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos kinas“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas padarė ne vieną darbo drausmės pažeidimą, nesilaikė savo pareigybės nuostatų reikalavimų, nebuvo kompetentingas vykdyti jam pavestas funkcijas. Ieškovas galimai sąmoningai susirgo po to, kai jam paaiškėjo, jog jis yra atleistas iš darbo. Atsakovas raštu atsakė į ieškovo prašymą sudaryti darbo ginčų komisiją, informuodamas, kad tokia negali būti sudaryta, nes ieškovas jau yra atleistas iš darbo. Pažymėjo, kad su ieškovu nebuvo laiku atsiskaityta, nes buvo laukiama iš VSDFV Vilniaus skyriaus atsakymo dėl nedarbingumo pažymėjimo ieškovui išdavimo pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 skirtą generalinio direktoriaus pavaduotojui S. S. drausminę nuobaudą – pastabą; pripažino neteisėtu UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus pavaduotojo S. S. atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. ir panaikino UAB „Lietuvos kinas“ generalinio direktoriaus 2011-03-28 įsakymą Nr. V-13; ieškovo S. S. darbo sutartį su UAB „Lietuvos kinas“ laikė nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo datos; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 6 310,58 Lt išeitinę išmoką, 26 274,19 vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Spręsdamas ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas įvertino šalių teismo posėdžiu metu duotus paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, kurių pagrindu atitinkamai darė išvadą, kad ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos nepilnai atitinka joms skirti nustatytą tvarką, o atleidimas iš darbo drausminės nuobaudos skyrimo tvarka - protingumo, teisingumo, proporcingumo principų. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad drausminių nuobaudų ieškovui taikymas sutapo su tuo, kai atsakovas 2011-02-21 įsakymu Nr. V1-07 nutarė 60 procentų sumažinti darbo užmokesčio dydį ieškovui, o tos pačios dienos, t.y. 2011-02-21 raštu pranešė ieškovui apie darbo sąlygų pakeitimą – atlyginimo sumažinimą nuo 2011-03-21. Ieškovas nepritarė 2011-02-21 UAB „Lietuvos kinas“ įgaliotų administracijos ir bendrovės darbuotojų susirinkimo nutarimui sumažinti darbuotojų darbo užmokesčio dydį, tuo tarpu be R. V. byloje įrodymų apie atlyginimų sumažinimą kitiems darbuotojams nepateikta. Teismas pripažino, kad ieškovas tinkamai paaiškino pavėlavimo 2011-03-02 į darbą priežastis ir nepaneigta tai, kad ieškovas tuo metu vykdė darbines funkcijas, todėl drausminės nuobaudos skyrimas už darbinių pareigų vykdymą pripažintinas nepagrįstu. Vertindamas kitas 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 ieškovui skirtos drausminės nuobaudos aplinkybes, teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22 sirgo ir negalėjo reikiamai paaiškinti dėl generalinio direktoriaus 2011-02-25 raštu Nr. V3-24 ieškovui paskirtos užduoties vykdymo. Teismas pastebėjo, kad pagal atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių 8.3 p. bendrovėje numatytas rinkodaros ir projektų padalinys, todėl keltas klausimas, kodėl su rinkodara susijusį veiklos planą nebuvo pavesta parengti minėtam padaliniui ar kitam darbuotojui pagal kompetenciją. Atsižvelgdamas į tai bei aplinkybes, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo anksčiau raštu nustatęs ieškovui tokią pačią užduotį, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad tokios užduoties tinkamam atlikimui ieškovui galėjo pritrūkti žinių. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Lietuvos kinas“ 2010-09-15 darbo pasitarime ieškovas pasiūlė didinti seansų skaičių Ozo kino salėje, o 2010-11-09 darbo pasitarime atsakovo vadovas pripažino suaktyvėjusią Ozo kino salės veiklą, o kartu padidėjusias bendrovės pajamas, todėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas netinkamai atliko savo pareigas arba dėl savo aplaidumo jų nevykdė. Nenustatęs konkrečių pažeidimo objektyviosios pusės elementų, teismas darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą panaikinti. Spręsdamas dėl 2011-03-28 įsakymu Nr. V1-13 paskirtos kitos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, teismas atsižvelgė į liudytojos A. V. paaiškinimus apie tai, kad bendrovėje ilgą laiką nebuvo kreipiama dėmesio į tai, ar rodomi filmai turi galiojančias licencijas. Be to, atsakovo pateiktuose 2010 m. rudens darbo pasitarimuose nebuvo keliamas klausimas dėl nelicencinių filmų rodymo. Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei į tai, kad sutartys dėl 2011 m. vasario mėn. numatytų rodyti filmų buvo pasirašytos iš anksto, todėl teismas pripažino, kad ieškovas savo iniciatyva neturėjo pakankamos kompetencijos nutraukti tokias sutartis. Teismo vertinimu, sutarčių nutraukimas galėjo padaryti atsakovui ne mažesnę žalą, nei 2011-01-24 valdybos nutarimo nevykdymas. Tuo tarpu atsakovas, konstatavęs, kad 2011 m. vasario mėn. buvo nuomojami (rodymui) filmai be galiojančių licencijų, dėl ko bendrovė galėjo patirti žalą, nenurodė tokios žalos dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo generalinis direktorius Kino programų vadovei A. V. už šį pažeidimą pareiškė žodinę pastabą, o ieškovas už tai buvo atleistas iš darbo. Taigi nors ieškovo, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojo, atsakomybė yra didesnė, tačiau, teismo nuomone, už pažeidimą, galimai padarytą kelių asmenų, vienam iš jų taikymas gerokai griežtesnės nuobaudos pažeidžia proporcingumo, o kartu ir sąžiningumo bei teisingumo principus. Vertindamas ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, teismas atsižvelgė ir į darbo sutarties su ieškovu nutraukimo netikslumus, t.y. nors ieškovo darbo sutartyje nurodyta darbo sutarties nutraukimo data yra 2011-03-28, tačiau Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodyta, jog ieškovas atleidžiamas nuo 2011-03-29. Tokiu būdu ieškovas, gavęs tokio įsakymo kopiją, galėjo pagrįstai manyti, kad yra atleidžiamas iš darbo 2011-03-29, nes kitų įsakymų, tikslinančių nurodytą įsakymą, atsakovas teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad pats atsakovas pripažino, kad ieškovo atleidimo iš darbo data buvo 2011-03-29, tuo tarpu su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta 2011-04-08, todėl šių aplinkybių kontekste daryta išvada, kad atsakovas be pateisinamos priežasties pažeidė DK 141 str. 1d. reikalavimą visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną, o kartu ir darbo sutarties nutraukimo įforminimo tvarką, nes, esant prieštaravimų dėl atleidimo iš darbo datos darbo sutarties nutraukimo dokumentuose, laikytina, kad darbo sutarties nutraukimo data turėjo būti nukelta po ieškovo laikino nedarbingumo pasibaigimo, t.y. po 2011-04-11. Teismo vertinimu, atsakovas nesilaikė LR DK 238 str. reikalavimų, skiriant drausminę nuobaudą, o tai sudaro teisinį pagrindą paskirtą nuobaudą panaikinti, laikant darbo sutartį su ieškovu nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas konstatavo, kad jam turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo laikino nedarbingumo pabaigos (2011-04-12) iki teismo sprendimo dienos. Teismas nurodė, kad ieškovo priverstinės pravaikštos laikotarpis sudaro 7 mėnesiai ir 28 darbo dienos, todėl atsižvelgiant į ieškovo vidutinį 3 155,29 Lt mėnesio ir 149,54 Lt vienos dienos darbo užmokestį jam priteistina 26 274,19 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Nutraukiant darbo sutartį su ieškovu teismo sprendimo pagrindu, ieškovui turi būti išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirbo atsakovo bendrovėje daugiau kaip 12 mėnesių (DK 140 str.1d.2 p.). Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad pagal nustatytas aplinkybes atsakovas turėjo pretenzijų ieškovui dėl jo vykdomų funkcijų ir ne visada pats ieškovės dėjo pakankamas pastangas surasti kompromisinius elgesio variantus darbdavio atžvilgiu.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 1 250,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. S. naudai. Teismas nurodė, kad 2011-12-09 (iki sprendimo priėmimo) teisme buvo gautas ieškovo S. S. atstovės prašymas priteisti iš atsakovo patirtas 2 500,00 Lt išlaidas advokatės teisinei pagalbai. Aplinkybę, kad minėtos išlaidos buvo patirtos, patvirtina 2011-06-14 advokatų kontoros pinigų priėmimo kvitas Nr. 367093. Ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo klausimas teismo sprendimu nebuvo išspręstas. Įvertindamas aplinkybes, kad ieškovas rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė pavėluotai, tačiau ieškinyje bei patikslintame ieškinyje buvo jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jei tokių bus, todėl teismas pripažino, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas laiku. Vienok, teismas pažymėjo, kad ieškovas S. S. yra atstovaujamas advokatės, turinčios pakankamai teisinių žinių, todėl sprendė, kad jis turėjo galimybę laiku pateikti teismui įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, tačiau, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, tai negali būti laikoma pagrindu visiškai nepriteisti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl nurodytų priežasčių bei įvertindamas ieškovo atmestų reikalavimų dalį, teismas sprendė esant pagrindui prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti per pusę.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lietuvos kinas“ prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei priimti teismui teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas, panaikindamas ieškovui skirtas drausmines nuobaudas bei priteisdamas išeitinę išmoką ir 26.274,19 Lt sumą už priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai taikė LR Darbo kodekso ir LR Civilinio proceso kodekso normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Per visą darbo pas atsakovą laikotarpį S. S. netinkamai atliko pareiginiuose nuostatuose numatytas darbo funkcijas, nepakluso tiesioginio vadovo - generalinio direktoriaus darbo pasitarimų metu duotiems nurodymams, neatliko pavestų darbų, tiesioginių funkcijų, neįgyvendino kino projektų, kurių įgyvendinimas buvo jo kompetencijos ribose. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktos suvestinės: „Kultūros ministerijai pateikti projektai ir jų finansavimo eiga (2009, 2010 m.)“ bei „Užduotys ir jų vykdymo rezultatai (2010, 2011 m.)“. Kadangi nuo pat įdarbinimo pradžios ieškovas netinkamai atliko savo darbo funkcijas, todėl būtent dėl šios priežasties buvo nuspręsta imtis griežtesnių Darbo kodekse numatytų priemonių - už darbo funkcijų, vadovo nurodymu neatlikimą skirti atitinkamą drausminę nuobaudą. Pažymėjo, kad tas pačias aplinkybes apeliantas paaiškino pirmos instancijos teismui, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
2. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kad ieškovas nesutiko su darbo užmokesčio mažinimu. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės neturi įtakos drausminių nuobaudų skyrimui. Pasiūlymas sumažinti darbo užmokestį darbuotojui buvo sąlygotas atsakovo finansinių sunkumų, kurių patyrė ir iki šiol patiria UAB „Lietuvos kinas“.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas tinkamai paaiškino pavėlavimo 2011-03-02 į darbą priežastis. Teismui teikiami darbuotojų susirinkimo protokolas ir žurnalo išrašas už laikotarpį nuo 2011-02-07 iki 2011-03-25 patvirtina, kad 2011-03-02 ieškovas pavėluotai į darbo vietą atvyko be pateisinamos priežasties, t.y. minėtame žurnale 2011-03-02 nėra jokio įrašo apie susitikimą su A. M.. Atkreipė dėmesį, kad kitomis dienomis ieškovas žurnale padaręs įrašus, nurodančius nebuvimo darbo vietoje priežastis. Taigi ieškovui apie minėtą žurnalą buvo žinoma, nustatytos tvarkos ieškovas, kaip ir kiti apelianto darbuotojai, laikėsi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į žurnalą neįrašė 2011-03-02 susitikimo su A. M., konstatuotina, kad į darbo vietą ieškovas atvyko pavėluotai ne dėl darbo funkcijų vykdymo, todėl vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių 45 p. bei 121 p. ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris iš dalies sąlygojo drausminės nuobaudos - pastabos skyrimą ieškovui.
4. Vertindamas generalinio direktoriaus 2011-02-25 raštu Nr. V3-24 ieškovui nustatytus įpareigojimus, susijusius su projekto „Kino mokymai“ dokumentacijos parengimu, teismas netinkami išanalizavo byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė į darbo tvarkos taisyklėse bei pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas normas, pažeidė Darbo kodekso 35 str. bei 228 str. Taigi 2011-02-23 pats ieškovas pateikė apeliantui tarnybinį raštą, kuriame paprašė leidimo vykdyti projektą „Kino mokymai“ nuo 2011-03-04. Atsižvelgiant į tokį prašymą, ieškovas buvo įpareigotas parengti ir pateikti kino mokymo projekto ekonominį ir finansinį veiklos planus, kino mokymo projekto rinkodaros veiklos planą, rimtą, naują, inovatyvų, pagrįstą rinkos analize kino mokymo planą. Apeliantas pareikalavo ieškovo pateikti su projektu susijusią dokumentaciją iki pradedant projektą vykdyti, o ieškovas su reikalavimu susipažino pasirašytinai, pretenzijų apeliantui neišreiškė, taip pat nenurodė, kad nesugebės parengti jo paties organizuojamo projekto naudingumą bei perspektyvumą pagrindžiančių dokumentų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieškovo pareigines nuostatas ieškovo pareiga generuoti naujus projektus [8.2.p.] bei vykdyti kitus generalinio direktoriaus nurodymus, pavedimus, projektus [8.12. p.], todėl darytina išvada, kad ieškovas turėjo pareigą vykdyti generalinio direktoriaus 2011-02-25 įpareigojimą parengti ir pateikti su ieškovo vykdomu projektu susijusią dokumentaciją. Be to, vadovaujantis ieškovo pareiginių nuostatų 6 p., 9.2.p. direktoriaus pavaduotojas turėjo visas galimybes pasinaudoti savo teisėmis. Manydamas, kad jam trūksta kompetencijos parengti rinkodaros ar finansinį projektų planus, galėjo kreiptis į pavaldžius darbuotojus, kitų padalinių specialistus pagalbos, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Kadangi ieškovas neįvykdė teisėtų darbdavio nurodymų ir tokiu būdu pažeidė nustatytą darbo drausmę, todėl už padarytą darbo drausmės pažeidimą jam teisėtai buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba. Tokiais savo veiksmais ieškovas sukėlė žalingas pasekmes darbdaviui - darbdavys patyrė žalą, sumokėdamas darbuotojui darbo užmokestį už faktiškai neatliktą darbą, o projekto „Kino mokymai“ neįvykdymas taip pat pakenkė apelianto turtiniams interesams - negauta tokio projekto įvykdymo finansinė nauda.
5. Priešingai nei teismas konstatavo, apeliantas, skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą -pastabą, atsižvelgė į DK 35 str. nustatytus bendruosius darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimus. Drausminė nuobauda skirta atsižvelgiant į DK 238 str. nurodytus kriterijus, taip pat laikantis DK 240 str. nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Aplinkybė, kad darbuotojas paaiškinimus pateikė tik dėl pavėlavimo atvykti į darbą, neturi įtakos drausminės nuobaudos skyrimui, nes pagal LR DK 240 str. 1 d. jei darbuotojas nepateikia paaiškinimo, drausminė nuobauda gali būti skirta ir be jo.
6. Po 2011-01-21 įvykusio UAB „Lietuvos kinas“ valdybos susirinkimo 2011-01-24 buvo priimtas generalinio direktoriaus įsakymas Nr. V1-01, kuriuo kino programų vadovė A. V. buvo įpareigota laikytis 2011-01-21 valdybos nutarimo, o ieškovas buvo įpareigotas vykdyti valdybos nutarimo vykdymo kontrolę. Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai, todėl pirmos instancijos teismo argumentas, kad nėra aišku, kodėl už licencijų kontrolę turėjo būti atsakingas vien tik ieškovas, yra nepagrįsti bei prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovas, vadovaudamasis pareiginių nuostatų 8.12 p. ir LR DK 228 str., privalėjo vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, apie kuriuos jam buvo tinkamai pranešta, tačiau to nedarė. Pats ieškovas pripažįsta, kad darbo funkcijos, susijusios su filmų licencijų kontrole, yra teisėtai priskirtos jam, nes ieškinyje nurodo, jog kovo mėnesio filmų repertuaras buvo pakoreguotas ir išbraukti visi licencijų neturintys filmai. Atitinkamai darytina išvada, kad vasario mėn. filmų sąrašą ieškovas taip pat turėjo pareigą kontroliuoti bei išbraukti filmus, kurių licencijomis UAB „Lietuvos kinas“ nedisponavo.
7. Sprendime nurodomos aplinkybės, kad ieškovas savo iniciatyva neturėjo teisės nutraukti sutarčių, yra nepagrįstos, nes pats ieškovas pripažino, kad filmų sąrašai už 2011 m. kovo mėnesį buvo pakoreguoti, o tam nereikėjo nei generalinio direktoriaus leidimų, nei sutarčių keitimo. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog A. V. buvo pritaikyta švelnesnė nuobauda, pažeidžia proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Nurodė, kad, atsižvelgiant į A. V. paaiškinimus bei aplinkybes, kad ši darbuotoja per visą darbo pas apeliantą laikotarpį neturėjo drausminių nuobaudų, taip pat į ilgalaikį ir nepriekaištingą darbuotojos darbą, jai buvo paskirta žodinė pastaba. Svarbi ir ta aplinkybė, kad A. V. tiesioginis vadovas buvo ieškovas, kuriam, kaip generalinio direktoriaus pavaduotojui, taikomi žymiai didesni profesionalumo bei atsakomybės standartai.
8. Vertindamas padaryto drausmės pažeidimo sunkumą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas be aukščiau nurodytų pažeidimų pažeidė LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, o tai leidžia ieškovo elgesį pripažinti neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Priešingai nei konstatavo teismas, darytina išvada, kad 2011-03-28 įsakymu Nr. V1-13 ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo atitiko LR DK 35 str., 238 str. reikalavimus ir buvo laikytasi LR DK 240 str. nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t.y. darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, raštu pareikalavo darbuotojo pasiaiškinti dėl padarytų drausmės pažeidimų. Kadangi darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui per paskutinius 12 mėnesių jau buvo skirta drausminė nuobauda ir ta drausminė nuobauda yra galiojanti, atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu laikytinas teisėtu.
10. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad tinkamai darbo sutartis nebuvo įforminta dėl ieškovo kaltės, dėl piktnaudžiavimo jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Pažymėjo, kas darbuotojo atleidimo data yra 2011-03-28 ir būtent ši data nurodyta darbo sutartyje. Ieškovas, nors ir žinodamas, kad nuo 2011-03-28 yra atleistas, tačiau pasinaudodamas tuo, kad darbdavys dar nespėjo informuoti VSDFV apie socialinio draudimo pabaigą ir taip piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis, išsiėmė nedarbingumo pažymėjimą. Visgi teismui nusprendus, jog nepakanka įrodymų, kad 2011-03-28 būtų laikoma darbo santykių tarp apelianto ir ieškovo pasibaigimo diena, tokia diena turėtų būti 2011-04-11, t.y. ieškovo nedarbingumo pabaigos diena.
11. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką yra neproporcingai didelė, todėl turi būti sumažinta. Atsakovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, o šias aplinkybes patvirtina teikiamos pinigų srautų ataskaitos už 2011 metų gruodžio mėnesį bei 2012 sausio 1-18 d. UAB „Lietuvos kinas“ mėnesinis darbo užmokesčio fondas sudaro 46 345 Lt, bendrovėje dirba 20 darbuotojų. Tuo atveju, jei ieškovui būtų priteista ir išmokėta pirmos instancijos teismo priteista išmoka už priverstinės pravaikštos laiką, neabejotinai nukentėtų ne tik atsakovo kreditorių, bet ir kitų darbuotojų interesai.
Atsilipime į apeliacinį skundą ieškovas S. S. nurodė, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo. Atsakovo elgesys, apeliacinės instancijos teismui teikiant naujus įrodymus, kai visi rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, laikytinas nesąžiningu. Ieškovo teigimu, pateikti rašytiniai įrodymai net nėra tiesiogiai susiję su ginčo objektu. Atsakovas, remdamasis pavėluotai teikiamais įrodymais, įrodinėja, kad ieškovas nebuvo susitikęs su A. M.. Taigi jei tokie įrodymai būtų pateikti savalaikiai, ieškovas būtų prašęs apklausti teisme liudytoju A. M., kuris, be jokios abejonės, būtų patvirtinęs susitikimo faktą. Apeliantas nutyli, kad įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra nurodoma, jog ieškovas atleidžiamas iš darbo būtent kovo 29 d. Galbūt atsakovas ir būtų forminęs atleidimą nuo savo paties įsakyme nurodytos datos, tačiau ieškovas, patyręs stresą, kovo 29 d. susirgo ir apie tai informavo darbdavį. Atskirsdamas į kitus apelianto argumentus, ieškovas nurodė, kad jis nebuvo atsakovo rinkodaros ir projektų skyriaus vadovu. Taigi ieškovas galėjo užklausti to padalinio darbuotojus atitinkamos informacijos, tačiau pavesti šiam skyriui atlikti planus neturėjo jokios galimybės. Diskusijos su minėtais darbuotojais vyko, tačiau sudaryti planus pavesti nurodytam galėjo tik pats įmonės vadovas. Apie tai ieškovas su įmonės direktoriumi bandė kalbėtis, tačiau direktorius nereagavo. Ieškovo teigimu, kino programų vadovė A. V. buvo pagrindinis asmuo, atsakingas už 2011-01-21 valdybos nutarimo vykdymo, todėl drausminė nuobauda [atleidimas iš darbo] ieškovui buvo paskirta neteisingai. Ieškovo nuomone, apeliantas elgiasi nekorektiškai, prašydamas sumažinti priteistą sumą už priverstinės pravaikštos laiką. Visą laiką apelianto piniginiai srautai sumažėja tik žiemos periodu, o kitais mėnesiais jo finansinė būklė būna ženkliai geresnė. Kita vertus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantui ne kartą buvo siūloma sudaryti taikos sutartį, tačiau ją sudaryti buvo atsisakoma. Kaip teigė įmonės atstovas, taikos sutartį buvo atsisakoma sudaryti „iš principo“. Ir po teismo sprendimo priėmimo apeliantas gali sudaryti taikos sutartį, tačiau tokios iniciatyvos iki šiol nėra. Taigi tokiu elgesiu apeliantas pats susikūrė pasekmes, kurias dabar prašo švelninti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu, kuris surašytas 2012-02-07, atsakovas UAB „Lietuvos kinas“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, pažeidė LR CPK 98 str., 277 str. nuostatas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. LR CPK įsakmiai numatyta, o teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, tiek šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai privalo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos nagrinėjimas iš esmės laikomas baigtu pradėjus baigiamąsias kalbas (CPK 253 str. 1 d.). Šiuo atveju civilinėje byloje teismas bylą išnagrinėjo iš esmės 2011-12-01 ir nors prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir buvo ieškovo suformuluotas ieškinyje, tačiau bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai ieškovo buvo pateikti tik 2011-12-09, t.y. po to, kai byla jau buvo išnagrinėta iš esmės. Taigi bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą teismas išspendė priimdamas 2011-12-21 sprendimą, todėl negalėjo šio klausimo dar kartą spręsti.
Atsiliepimo į atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 2012-02-07 apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 328 str. iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Dėl drausminės nuobaudos-pastabos skyrimo
2011-03-24 Įsakymu ieškovui už tai, kad pirma- 2011-03-02 pažeidė darbo drausmę, darbo tvarkos taisykles, t.y. pavėlavo į darbą, apie tai nepranešė ir tokio pobūdžio pažeidimas šiais metais [2011 m.] jau antras; antra- 2011-03-03 S. S. neįvykdė duotų įpareigojimų, paruošti ir pateikti: kino mokymo projekto ekonominį ir finansinį planą; kino mokymo projekto rinkodaros veiklos planą; rimtą, naują, inovatyvų, pagrįstą rinkos analize kino mokymo projektą, tuo pažeidė darbo drausmę, darbo tvarkos taisykles ir pareiginius nuostatus ir buvo paskirta drausminė nuobauda-pastaba. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame įsakyme nurodyta aplinkybė, jog darbo drausmės pažeidimą- pavėlavimą į darbą ieškovas padarė tais pačiais metais antrą kartą, teismas pasisakys ir dėl šios aplinkybės. Kaip matyti iš 2011-01-25 S. S. darbo drausmės pažeidimo akto, jame nurodyta, kad komisija konstatavo, kad ieškovas tą dieną nebuvo darbe nuo 14.30 val. iki 16.15 val. Buvo paprašyta ieškovo pasiaiškinti [b.l.36, t.1]. Ieškovas Pasiaiškinime [b. l. 37, t.1] nurodė, kad nurodytu laiku vykdė pareiginiuose nuostatuose nurodytas darbines funkcijas, bendradarbiauti su kinematografininkais, tokį susitikimą turėjo nurodytą dieną 15 val. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovui jokia drausminė nuobauda skirta nebuvo, todėl teisėjų kolegijos nuomone, laikyti šią aplinkybę pažeidimu ir minėti ją 2011-03-24 Įsakyme, pagrindo nebuvo. 2011-03-02 Reikalavime pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo [b.l.44, t.1] nurodyta, kad komisijos akto išvadose konstatuota, kad ieškovas pažeidė nustatytą darbo tvarką, t.y. į darbą atvyko 8.10 val., kai pagal Darbo tvarkos taisykles darbas prasideda 7.30 val. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22 buvo laikinai nedarbingas [b. l. 159-161, t.1]. Darbdavys reikalavo ieškovo pasiaiškinti, vadovaujantis DK 240 str. 1 d. pagrindu. Minėtas įstatymo straipsnis įpareigoja darbdavį, prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo. Kadangi minėtame reikalavime buvo nustatytas trijų darbo dienų terminas pasiaiškinimui pateikti, tuo tarpu aukščiau nurodytu laikotarpiu ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, reikalavimas pasiaiškinti datuotas kovo 2 dienos data [antradienis], o nuo kovo 7 dienos [pirmadienio] ieškovas sirgo, todėl jis nepraleido šio termino pasiaiškinti ir jį pateikė pirmą dieną, sugrįžęs iš nedarbingumo, t.y. 2011-03-23 [b. l. 45, t.1]. Kaip nurodyta pasiaiškinime, ieškovas 2011-02-03 pradėjo darbą laiku, t.y. 7.25 val. ir susitiko su režisieriumi A. M., adresu Ozo g. 4, Vilniuje aptarti „galimybes panaudoti inovacijas kino pristatymo arba media priemones, kaip kino sklaidos platformos galimybę“. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė „darbuotojų žurnalo išrašą“ [b.l.52, t.2], kuris pasak atsakovo, patvirtina, kad darbuotojų žurnale įrašo apie šį susitikimą nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors „išrašas“ [b.l. 52, t.2] kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir priimtas teismo, tačiau viena vertus teismas negali laikyti jo būtent kokiu tai „darbuotojų žurnalu“, patvirtinančiu faktą apie darbuotojo neatvykimą į darbą ir/ar kitas priežastis, kadangi iš minėto išrašo visiškai neaišku, kokia jo paskirtis ir kodėl tokia informacija ten turėjo būti fiksuota, kita vertus neaišku kokiu pagrindu toks žurnalas galėjo būti vedamas. Tokio išrašo pateikimas teismui, nežinant jo paskirties, bei net negalint indentifikuoti jo pavadinimo, negali būti vertinamas, kaip rašytinis įrodymas paneigiantis ieškovo nurodytą pasiaiškinime aplinkybę dėl susitikimo su kino režisieriumi. Pažymėtina, kad atsakovą tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame teisme atstovavo profesionalūs teisininkai, pasiaiškinimas nurodant susitikimą su A. M. pateiktas darbdaviui dar 2011-03-23, todėl atsakovas turėjo galimybę pasirūpinti tinkama tokios aplinkybės paneigimo įrodinėjimo priemone. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad ieškovas tinkamai paaiškino 2011-03-02 vėlavimo į darbą priežastis ir nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas tuo metu vykdė darbines funkcijas. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.
Dėl direktoriaus įpareigojimų nevykdymo: 2011-02-25 Atsakymu Nr. V3-24 [b. l. 40-41, t.1] generalinis direktorius nurodė ieškovui, jog jam leidžiama vykdyti projektą „Kino mokymai“. Nurodyta, kad jis atsakingas už kino meno veiklą, tačiau jo darbas neefektyvus ir neveiklus, kadangi atsakovas per 2010 m., patyrė 175 380,81 Lt [neaišku ko: nuostolių ar tokią sumą pajamų]. Nurodyta, kad Ieškovo 2011-02-22 rašte nėra pilnos informacijos, susijusios su projektu, nematyti ekonominio efektyvumo, kas sudaro prielaidą dėl veiklos nuostolingumo. Ieškovo pateiktas pasiūlymas dėl 15 minučių teksto skaitymo prieš kino seansą jau vykdomas ilgą laiką, tačiau pajamų nepadidėjo. Įpareigojo iki kovo 3 d. pateikti kino mokymo projekto ekonominį ir finansinį planą; kino mokymo projekto rinkodaros veiklos planą; rimtą, naują, inovatyvų, pagrįstą rinkos analize kino mokymo projektą. Darbdavys 2011-03-04 raštu Nr. V3-26 pasiūlė per tris kalendorines dienas pateikti pasiaiškinimą raštu dėl padaryto drausmės pažeidimo, nes ieškovas atsisako vykdyti aukščiau išvardintus įpareigojimus [b.l. 46, t.1] [DK 240 str. 1 d.]. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovas atskiro paaiškinimo nepateikė. Teismui nėra pateikta duomenų, kada ir kaip ieškovui buvo įteiktas toks reikalavimas [b.l. 46, t.1], todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus aplinkybę, kad darbuotojas sirgo nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22, tuo tarpu reikalavime nurodytas trijų dienų terminas pasiaiškinti iki jo susirgimo nebuvo pasibaigęs, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas nesudarė reikiamų sąlygų ieškovui pateikti pasiaiškinimą į 2011-03-04 reikalavimą Nr. V3-26 dėl kino mokymo projekto, ekonominio ir finansinio veiklos plano parengimo, tuo pažeisdamas DK 240 str. 1 d. numatytą pareigą ir skyrė nuobaudą nesant pasiaiškinimo raštu. Tai, kad pirmos instancijos teismas vertino, kaip ieškovo pasiaiškinimą šias aplinkybės pagrįsti, anksčiau ieškovo teiktą, t.y. 2011-02-28 pasiaiškinimą, nepanaikina darbdavio pareigos, numatytos DK 240 str. 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/200]. Teisėjų kolegija sutinka ir su kitais pirmos instancijos teismo nurodytais argumentais dėl drausminės nuobaudos- pastabos paskyrimo neteisėtumo. Pažymėtina, kad jokių duomenų, kad projekto „Kino mokymai“ pasak atsakovo neįvykdymas būtų pakenkęs apelianto turtiniams interesams, teismui nepateikta [CPK 178 str.]. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad paskirta drausminė nuobauda-pastaba neteisingai ir ją panaikino.
Dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo pagrįstumo
2011-03-28 Įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. V1-13 nurodoma, kad ieškovas nevykdė 2011-01-21 valdybos posėdžio nutarimo [protokolas Nr. V7-01] ir 2011-01-24 direktoriaus įsakymo Nr. V1-01 „Dėl valdybos nutarimo vykdymo“ ir pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, kai rengiant programas, jose buvo numatyti kino filmai, kurių nuomai ir rodymui įstatymo nustatyta tvarka nebuvo išduotos licencijos, tuo padarant bendrovei žalą. Ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2011-03-29. 2011-01-24 Įsakymu Dėl valdybos nutarimo vykdymo [b.l. 49, t.1 ] kino programų vadovė A. V. įpareigota rengiant programas ir nuomojant filmus, laikytis 2011-01-21 valdybos posėdyje priimto nutarimo- nesant rašytinių įrodymų, kad galioja turtinės teisės į turimus filmus-edukacinių projektų nevykdyti, kino filmų kitiems juridiniams asmenims nenuomoti ir renginiuose nerodyti. Vienintelė išlyga-filmų rodymas mokymo tikslais. Direktoriaus pavaduotojui kino menui S. S. pavesta šio nutarimo vykdymo kontrolė. 2011-03-07 Reikalavimu Nr. V3-27 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo [b.l. 47, t.1], vadovaujantis 2011-03-04 Filmų planavimo ir rodymo teisėtumo įvertinimo komisijos išvadomis, konstatuota, kad per 2011 m. vasario mėn. S. S. ir A. V. kino teatrams, kino centrams ir kitoms įstaigoms planavo ir pateikė rodymui filmus, neturint nuomos ir rodymų licencijų. Nurodyta, kad ieškovas ir A. V. [raštas adresuotas abiems asmenims] grubiai pažeidė darbo drausmę, nevykdydami 2011-01-24 Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V1-01 „Dėl valdybos nutarimo vykdymo“, prašė per tris darbo dienas pateikti pasiaiškinimus raštu. Ieškovas nuo 2011-03-07 iki 2011-03-22 sirgo. Byloje pateiktas ieškovo 2011-03-25 paaiškinimas [b.l. 50, t.1], kuriame paaiškinta, kad „nurodymo nutraukti galiojančias sutartis su užsakovais jis nėra gavęs. Nurodė, kad sutarčių, kurių vykdymas yra Kino meno padalinio veikla, sudarymas ir keitimas yra generalinio direktoriaus kompetencija. 2011 m. vasario mėnesio repertuaras sudarytas ir sąraše išvardinti filmai pateikti iki 2011-01-20. Pakeitimai sutartyse dėl repertuaro pateikiami mėnesį prieš pasirašant įgaliojimą. Vasario mėnesio pradžioje iš kovo mėnesio repertuaro nelicenciniai filmai išimti“.
Nors apeliantas teigia, kad ieškovas per visą darbo laiką nepakluso generalinio direktoriaus darbo pasitarimų metu duotiems nurodymams, neatliko pavestų darbų, tiesioginių funkcijų, neįgyvendino kino projektų ir dėl to jis teikia kartu su apeliaciniu skundu suvestines: „Kultūros ministerijai pateikti projektai ir jų finansavimo eiga“ [2009, 2010 m.] ir „Užduotys ir jų vykdymo rezultatai“ [2010, 2011 m.], teisėjų kolegijos nuomone šioje dalyje apeliacinio skundo ribas sudaro 2011-03-28 Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodyti ieškovo pažeidimai. Todėl aplinkybės susijusios su 2009-2010 metais Kultūros ministerijai pateiktais projektais ir jų finansavimu, bei 2010-2011 metų užduočių ir jų vykdymo rezultatais, tiesiogiai niekaip nesusijusios su ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos-atleidimo iš darbo paskyrimu, todėl nevertintinos. Tokie duomenys galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme ir jei atsakovas ketino jais įrodinėti ieškovą charakterizuojančias aplinkybes, ar vertinti jo dalykinius sugebėjimus, tai dėl jų ieškovas turėjo teisę atsikirsti, atitinkamai teikdamas savo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.
Vertinant ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos-atleidimo iš darbo pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad darbuotojas yra kaltas, jeigu sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008). Ieškovas neneigia, kad jam buvo žinomas 2011-01-21 valdybos posėdžio nutarimas [protokolas Nr. V7-01] [b.l.115-117, t.1]. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas pagal Pareiginių nuostatų 8.12 p., bei vadovaujantis DK 228 str. privalėjo vykdyti teisėtus darbdavio reikalavimus, apie kuriuos jis buvo tinkamai informuotas. Vertinant ieškovo paaiškinimą, darytina išvada, kad jo kompetencijoje buvo galimybė vykdyti Valdybos nutarimą ir tam nereikėjo jokių sutarčių pasirašytų su užsakovais nutraukimo ar pakeitimo, kas iš tikrųjų būtų bendrovės generalinio direktoriaus kompetencija, nes duomenų, kad ieškovas būtų įgaliotas atsakovo vardu sudaryti ar keisti sutartis, teismui nepateikta. Tačiau ieškovas pripažįsta, kad jau kovo mėnesio filmų repertuaras buvo pakoreguotas ir išbraukti visi licencijų neturintys filmai. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad siekiant išbraukti iš rodomų filmų sąrašo filmus, kurių licencijų UAB „Lietuvos kinas“ neturi, pakeitimai sudarytose sutartyse nebuvo reikalingi. Vertinant ieškovo paaiškinimą, kad 2011-01-21 Valdybos nutarimas buvo priimtas jau po to, kai 2011 metų vasario mėnesio kino filmų repertuaras buvo sudarytas ir sąraše išvardinti filmai pateikti iki 2011-01-20, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, kada toks sąrašas už vasario mėnesį buvo sudarytas, teismui nepateikta ir tokia ieškovo aplinkybė nepaneigta. 2011-03-04 Filmų planavimo ir rodymo teisėtumo įvertinimo išvada [b.l. 184, t.1] tik patvirtina faktą, kad kino filmai nuomojami 2011 m. vasario mėnesį neturėjo licencijų ir jie negalėjo būti nuomojami rodymui. Atsakovo generalinio direktoriaus raštas [b.l. 187, t.1], kuriuo kino programų vadovei A. V. [kuri 2011-01-24 direktoriaus įsakymu buvo įpareigota rengiant programas ir nuomojant filmus laikytis 2011-01-21 Valdybos nutarimo] už šio nutarimo nevykdymą 2011 m. vasario mėnesį buvo pareikšta žodinė pastaba, patvirtina, kad toks atvejis buvo pirmas. Įvertinus aplinkybes, kad byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad 2011 m. vasario mėnesio nuomojamų filmų sąrašas buvo sudarytas tiek iki pačio 2011-01-21 Valdybos nutarimo priėmimo, tiek ir 2011-01-24 Įsakymo Nr. V1-01 dėl jo vykdymo priėmimo, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas sąmoningai neatliko teisėto reikalavimo neturint licencijos nenuomoti kino filmų, bei įvertinus pirmos instancijos teismo padarytą išvadą dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos –atleidimo iš darbo neproporcingumo vertinant atsakingo už tokių kino programų rengimą asmeniui paskirtos nuobaudos - žodinės pastabos pobūdį, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad paskirta drausminė nuobauda neteisėtai ir ji buvo panaikinta. Pažymėtina, kad pati A. V. apklausta liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad bendrovėje ilgą laiką nebuvo kreipiamas dėmesys į tai, kad rodomi filmai neturi galiojančių licencijų. Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgtina į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, byloje duomenų, kad dėl 2011 m. vasario mėnesį rodytų filmų neturint licencijų būtų padaryta konkreti materialinė žala atsakovui, byloje nepateikta.
Pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui paskirtų drausminių nuobaudų skyrimas sutapo su tuo, kad ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlymu sumažinti darbo užmokesčio dydį niekaip nepagrįsta. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad skiriant drausmines nuobaudas ši aplinkybė turėjo įtakos, todėl tokie motyvai iš pirmos instancijos teismo sprendimo šalintini.
Dėl atleidimo iš darbo datos: teisėjų kolegijos nuomone 2011-03-28 Įsakyme Nr. V1-13 nurodyta, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. nuo 2011-03-29, todėl visiškai aišku, kad jo atleidimo data būtų 2011-03-29. Tai, kad ieškovas su šiuo įsakymu buvo supažindintas 2011-03-28, reikšmės neturi. Kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2011-03-29 iki 2011-04-11 sirgo, todėl jo atleidimo iš darbo diena turėjo būti 2011-04-11 [b.l.158-163, t.1]. Darbdavys Sodrai apie ieškovo atleidimą iš darbo taip pat informavo pirminio nedarbingumo laikotarpio pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinta 2011-03-24 įsakymu Nr. V1-12 skirta drausminė nuobauda pastaba ir pripažintas neteisėtu ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., todėl pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taikytina DK 297 str. 4 d. ir laikytina, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo: teisingas atsakovo argumentas, kad šiuo atveju ieškovui susipažinus su įsakymu dėl jo atleidimo iš darbo, jis DK 295 str. 2 d. pagrindu, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turėjo teisę per nustatytą terminą kreiptis į teismą.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Apeliantas teigia, kad priteista suma neproporcingai didelė, Atsakovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga. Tuo atveju, jei ieškovui būtų priteista ir išmokėta pirmos instancijos teismo priteista išmoka už priverstinės pravaikštos laiką, neabejotinai nukentėtų kreditorių ir kitų darbuotojų interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtas teismo sprendimas keistinas. Kaip teisingai nurodė atsakovas, priteista suma yra neproporcingai didelė, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pas atsakovą dirbo gana nedidelį laiko tarpą, nuo 2010-03-17. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas pagal kasacinio teismo praktiką atlieka kompensuojamą funkciją darbuotojui, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Bet kokiu atveju kompensacijos dydis turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nuketėjusiosios šalies patirtiems netekimams, bet teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas turi būti ir proporcinga suvaržymo priemone darbdaviui [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-545/2010]. Tai sietina ir su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais [CK 1.5 str.]. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad jo finansinė padėtis sudėtinga, bendrovėje dirba 20 darbuotojų [b.l.53-54, t.2], todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką šiuo atveju nuo 2011-04-12 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos [DK 297 str. 4 d.], o pirmos instancijos teismo sprendimu buvo priteista iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, viso už 7 mėnesius 28 dienas, t.y. 26 274,19 Lt, praktiškai daugiau kaip už pusę jo dirbto bendrovėje laiko, toks vidutinio atlyginimo priteisimas savo dydžiu nėra proporcingas ir per didelė sankcija darbdaviui, atsižvelgiant į jo materialinę padėtį. Ta aplinkybė, jog bendrovė siūlė ieškovui ir kitiems darbuotojas susitarti dėl darbo užmokesčio sumažinimo, patvirtina atsakovo įmonės sunkios finansinės padėties buvimo faktą. Teismas pažymi, kad įvertinus visą bylos medžiagą, šalių tarpusavio santykius, ieškovo dirbto laiko trukmę ir atsižvelgiant į ieškovo teisėtus lūkesčius gauti darbo užmokestį, bei teismo praktiką, kad tokie lūkesčiai būtų proporcingi su atsakovui taikoma sankcija, ieškovui priteistina trijų vidutinio darbo užmokesčių suma už priverstinės pravaikštos laiką, viso 9465,87 Lt. Pažymėtina, kad ieškovui priteista įstatymo nustatyta dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa šioje situacijoje vertintina, kaip atitinkama statisfakcija gauti su darbo santykiais susijusias išmokas.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo
Papildomu 2012-01-19 sprendimu iš atsakovo priteista 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai advokato pagalbai apmokėti. Atmestinas apelianto argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo gi atveju, jau pačiame papildomame teismo sprendime yra nurodyta, kad dar iki sprendimo priėmimo buvo gautas ieškovės advokatės V.Čivilytės prašymas išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Kaip matyti iš byloje pateikto Pinigų kvito [b.l.2, t.2], minėtas dokumentas, patvirtinantis ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti faktą pateiktas teismui prieš 2011 m. gruodžio mėnesio teismo posėdžius. Pačiame ieškinyje ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl esant prašymui ir pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems tokių išlaidų buvimą, teismas turėjo teisę priimti papildomą teismo sprendimą šiuo klausimu. LR CPK 277 str. 1 d. 3 p. numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, tokių bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas nebuvo, todėl pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą priimti papildomą teismo sprendimą ir priteisti tokias išlaidas, tai neprieštarauja jokiai teismų praktikai.
Atsižvelgiant į tai, kad apelianto UAB „Lietuvos kinas“ apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir pirmos instancijos teismo sprendimas dalinai keičiamas, bylinėjimosi išlaidų klausimas perskirstomas iš naujo. Atsakovas yra sumokėjęs 978 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas už tris mėnesius, t.y. 9465,87 Lt, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 283,98 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo 978 Lt žyminio mokesčio valstybei, atsižvelgiant į tai, kad iš dalies keistinas pirmos instancijos teismo sprendimas, priteistina valstybės naudai 473,29 Lt žyminio mokesčio suma. Atsakovas yra sumokėjęs 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo [b.l. 62, t.2]. Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas papildomas teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu, žyminis mokestis nemokamas, sumokėta 50 Lt žyminio mokesčio suma grąžinama atsakovui [CPK 87 str.].
Apeliantas yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą 4356 Lt [b.l. 45-48, t.2] ir 1391,50 Lt už paaiškinimų surašymą, viso 5747,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis itin didelis, neatitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ribų, prašoma suma mažinama iki 1300 Lt. Priteisiant tokią sumą įvertinama civilinės bylos sudėtingumas, procesinių dokumentų skaičius ir apimtis, teismo posėdžių skaičius, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai [CPK 98 str.].
Papildomas teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovo priteista 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1050 Lt., atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose už procesinių dokumentų išsiuntimą, viso 22,70 Lt [CPK 88 str.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl ieškovui S. S. iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
„priteisti ieškovui S. S. iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 9465,87 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ į valstybės biudžetą 473,29 Lt žyminio mokesčio“.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. papildomą sprendimą pakeisti ir priteistą ieškovui S. S. iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 1250 Lt iki 1050 Lt.
Priteisti atsakovui UAB „Lietuvos kinas“ iš ieškovo S. S. 1583,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lietuvos kinas“ 22,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Grąžinti atsakovui UAB „Lietuvos kinas“ (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 50 Lt [penkiasdešimt litų] sumokėto žyminio mokesčio.