- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1897-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10214-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Skolininkas
- Š. B.
- Kreditorius
- BTA Baltic Insurance Company
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko Š. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, pareiškimą skolininkui Š. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko Š. B. kreditorės AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, naudai 15 489,75 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti deklaruotos skolininko gyvenamosios vietos adresu, įteikti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį skolininkui pasirašant asmeniškai 2019 m. birželio 19 d.
Šalies argumentai
3. 2019 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas skolininko prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Kartu pateikti ir prieštaravimai. Prašyme skolininkas nurodė, kad turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, gauna daug korespondencijos, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu faktiškai pats negyvena, ten gyvena jo motina, kuri dažnai priima korespondenciją. Skolininkas dirba pagal verslo liudijimą, dažnai po keletą savaičių būna išvykęs darbo reikalais į Estiją, Latviją. Dėl savo individualios veiklos nepavykusių projektų skolininkas turi įvairių kreditorinių įsipareigojimų, kurių neginčija, su jais sutinka ir juos vykdo. Šiuo teismo įsakymu priteistą skolą skolininkas per klaidą sumaišė su kito kreditoriaus reikalavimais. Su teismo įsakymu skolininkas išsamiai susipažino tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., kai apsilankęs pas mamą perskaitė jam siųstus teismo procesinius dokumentus. Nesutinka su teismo įsakymu, nes draudimo įmoką buvo sumokėjęs iki eismo įvykio kilimo, todėl mano, kad kreditorė formaliai aiškina draudimo sutartį ir nepagrįstai reikalauja iš skolininko priteisti net 15 489,75 Eur sumą. Skolininkas taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į teismo įsakymo priėmimo tvarką, juridinę reikšmę bei vykdymo pobūdį, teismo įsakymą skolininkui reikalinga įteikti fiziškai. Termino prieštaravimams pateikti praleidimą sąlygojo skolininko teisinių žinių stoka, bylinėjimosi patirties neturėjimas, sąžiningas suklydimas. Be to, mano, jog terminą praleido nežymiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė skolininko Š. B. prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, atsisakė priimti skolininko Š. B. prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. įsakymo. Teismas nurodė:
4.1. Neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. įsakymas, kreditorės pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas skolininkui Š. B. buvo išsiųsti 2019 m. birželio 17 d., siųsti procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti asmeniškai pasirašytinai 2019 m. birželio 19 d. ir nuo 2019 m. birželio 20 d. skolininkui prasidėjo teismo nustatytas terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo, kuris baigėsi 2019 m. liepos 9 d.
4.2. Skolininkas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių priežasčių. Vien tos aplinkybės, jog skolininkas neturi teisinio išsilavinimo ir neturi bylinėjimosi patirties, kad turi daug kreditorinių įsipareigojimų ir šį reikalavimą sumaišė su kita skola, nesudaro pagrindo išvadai, jog termino praleidimo priežastys yra svarbios. Skolininkas, galimai nesuprasdamas teismo įsakymo turinio, turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos (kaip tai padarė dabar), o to nepadaręs laiku, turi prisiimti savo delsimo ir nerūpestingo elgesio pasekmes. O vien tai, kad skolininkas turi daug kreditorinių įsipareigojimų, yra pagrindas išsamiai laiku susipažinti su gaunama korespondencija, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai ar palūkanos.
4.3. Įstatymas įpareigoja teismą bei proceso dalyvius laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Skolininkas, asmeniškai gavęs teismo įsakymą ir su juo nesutikdamas, privalėjo būti rūpestingas ir atidus, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Teismo vertinimu, prieštaravimų pateikimas praėjus daugiau nei mėnesiui po teismo įsakymo įsiteisėjimo, ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeidžia kreditorės teises bei teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde skolininkas Š. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti skolininkui Š. B. terminą AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje prieštaravimams dėl 2019 m. birželio 17 d. teismo įsakymo pateikti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. priimtas teismo įsakymas buvo įteiktas skolininkui asmeniškai, tačiau su šiuo įsakymu nebuvo susipažinta sąžiningai klystant, kad tai dokumentai dėl nesumokėtų mokesčių valstybei. 2019 m. birželio mėnesį skolininkas gavo daug korespondencijos tiek iš teismo, tiek iš kitų institucijų, būdamas klaidingai įsitikinęs, kad tai laiškas dėl skolos, kurią pripažįsta, įteikto dokumento skolininkas neskaitė. Aplinkybės susiklostė netyčia, neturint tikslo vilkinti proceso. Įvertinus praleisto termino trukmę, į skolininkui kylančias pasekmes, į proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, skolininkas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog teismo įsakymas nėra skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Nagrinėjamu atveju iš skolininko priteista labai didelė suma, net nepatikrinus ar tam yra teisinis pagrindas.
5.2. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam principai civiliniame procese suponuoja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti teismo sprendimą ir suteikti jai dar vieną galimybę įrodyti savo tiesą. Tam, kad pašalinti bet kokias abejones kreditoriaus pareiškimo pagrįstumu turi būti sudaryta galimybė skolininkui pateikti prieštaravimus. Prieštaravimo pareiškimas skolininkui yra vienintelė galimybė užkirsti kelią kreditoriui patenkinti pareikštą reikalavimą teismo įsakymo proceso būdu. Prieštaravimu tokiame procese išreiškiamas skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu arba su tokio reikalavimo įgyvendinimo procesine forma. Nepriėmus prieštaravimų, nebūtų sudarytos galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo praktikoje pažymėjo, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien tai, kad skolininkas turi daug kreditorinių įsipareigojimų, yra pagrindas išsamiai laiku susipažinti su gaunama korespondencija, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai, ar palūkanos, todėl atsakovas turi prisiimti savo delsimo ir nerūpestingo elgesio pasekmes. Be to, prieštaravimų pateikimo terminas praleistas daugiau nei mėnesį, o tai neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bei pažeidžia kreditoriaus interesus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika (Kauno apygardos teismo 2018 kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-721-259/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Nustatyta, kad kreditorė BTA Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininko Š. B. 15 489,75 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 17 d. teismo įsakymu kreditorės reikalavimus patenkino. Išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. liepos 10 d., skolininkui per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikus dėl jo prieštaravimų. Apeliantas Š. B. nurodo, kad jis prieštaravimų nustatytu terminu nepateikė per apsirikimą, tačiau su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikė motyvuotus prieštaravimus, kuriuose nurodoma, dėl kokių priežasčių nesutinka su kreditorės reikalavimu ir teismo įsakymu iš jo priteista suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino, konstatavęs, jog procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti asmeniškai, skolininkas nenurodė priežasčių, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Apeliantas atskiruoju skundu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad: 1) teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, nors teismo įsakymu priteista suma yra ginčytina; 2) terminas buvo praleistas netyčia, nesiekiant vilkinti proceso, be to, praleistas nedaug.
10. Pažymėtina, kad CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.
11. Pagal CPK 178 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkas terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti praleido 35 dienas. Termino praleidimą grindė aplinkybėm, jog turi daug skolų, todėl sudėtinga įsigilinti į visus gaunamus dokumentus, dėl ko pavėlavo susipažinti su teismo atsiųstu teismo įsakymu ir nustatytu terminu pareikšti prieštaravimus. Nurodytus argumentus pagrindė 2019 m. birželio mėnesį gautais procesiniais dokumentais.
13. Pažymėtina, kad sprendžiamam klausimui svarbi aplinkybė yra ta, kad skolininkas, pateikdamas prašymą dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo, kartu pateikė ir savo motyvuotus prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo. Iš pateiktų prieštaravimų matyti, kad teismo įsakymu iš skolininko yra priteista kreditoriaus reikalaujama suma dėl draudimo išmokos grąžinimo. Skolininkas nesutinka su reikalavimu, nurodydamas, jog draudimo sutartimi Nr. 128845682, AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Companu filialą Lietuvoje, buvo apdrausta jam priklausanti transporto priemonė DAF FT XF95.430, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairuodamas R. Ž. 2018 m. spalio 9 d. sukėlė eismo įvykį. Kreditorius pareiškimu prašė priteisti sumą (išmokėtą draudimo išmoką), kurią reikalauja grąžinti iš apelianto, argumentuodamas tuo, jog šis pavėlavo sumokėti draudimo įmoką. Apeliantas prieštaravimuose nurodo, jog įmoka buvo sumokėta iki eismo įvykio kilimo, ir tai yra labai svarbi aplinkybė sprendžiant dėl draudiko teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
14. Apeliantas taip pat nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis įsigalioja nuo joje nurodytos datos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) 9 straipsnio 1 dalis), t. y., skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal TPVCAPD 11 straipsnio 6 dalį draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Draudimo sutarties įsigaliojimo momentas ir terminas, iki kurio pabaigos draudėjas turi sumokėti draudimo įmoką, nustatomi draudimo sutartyje. TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tinkamą šios normos taikymą pagrindžia ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).
15. Taip pat nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Ši nuostata pagal teisminę praktiką yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant grąžinamos sumos dydį, sąrašas. Įstatyme nurodyta, kad draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji yra santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kiti kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-524/2012).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, o pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tuo tarpu pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Be to, pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį, teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Taigi, išduodamas teismo įsakymą pirmos instancijos teismas netikrino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o kreditorius buvo pateikęs teismui tik pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nenurodęs aplinkybių, dėl kurių jis reiškia reikalavimą skolininkui. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nenurodė jokių argumentų dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo ir nepridėjo jokių jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymi, kad visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 25 punktą, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
17. Įvertinus teismo įsakymo priėmimo specifiką (kartu su pareiškimu kreditorius neturi nurodyti reikalavimo pagrindo ir neturi pridėti reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, CPK 433 straipsnio 3 dalis), taip pat šalių tarpusavio santykius ir aplinkybes, jog dėl grąžinamos draudimo išmokos sumos dydžio nustatymo sprendžia teismas, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo, turėjo jį nagrinėti pagal susidariusią situaciją, o ne formaliai.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. O to nepadarius, šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, kuris panaikinamas, terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti ir šių prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.