Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Gabrielei Žemaitytei ir Vaidai Margelevičienei,

nedalyvaujant atsakovui C. J. M. T. (apie posėdžio vietą ir laiką informuotas asmeniškai teisės aktų nustatyta tvarka),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T.-K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui C. J. M. T. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškovės atstovas advokatas T. T. bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nuo 2017 metų persekioja ieškovę, siunčia jai laiškus, grasina, jog atvažiuos į Lietuvą, gyvens jos bute, bando teigti neva jis pretenduoja į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat yra kreipęsis į policiją dėl ieškovės dingimo, nors ieškovė nėra dingusi. Tokiu būdu atsakovas daro ieškovei psichologinį spaudimą. Advokatas nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, jog ieškovė sutinka ir įsipareigoja apmokėti visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Advokatas taip pat nurodė, kad jam, kaip ieškovės atstovui, teko bendrauti ir su Lietuvos policijos atstovais bei patvirtinti, kad jo atstovaujamoji nėra be žinios dingęs asmuo, nors būtent tokią aplinkybę atsakovas yra nurodęs savo kreipimuose į Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas.

II. Atsakovo pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nustatyta, kad ieškovė M. T.-K. ir atsakovas C. J. M. T. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovei (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, ieškovė ir atsakovas Lietuvoje savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį. Ieškovė pateikė į bylą išrašą iš atsakovo sukurto internetinio tinklapio apie ieškovę, kitų internetinių svetainių nuorodas, kuriose taip pat galima rasti informaciją apie ieškovę.

Dėl atsakovo informavimo apie iškeltą bylą

Dėl atsakovo pateiktų į bylą procesinių dokumentų priėmimo

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vienas iš atsakovo C. J. M. T. gyvenamosios vietos adresų buvo nurodytas „(duomenys neskelbtini) Switzerland“. Iš (duomenys neskelbtini) ikivedybinės sutarties nustatyta, kad atsakovas yra Prancūzijos pilietis.

6. Teismas, priėmęs ieškinį, įpareigojo ieškovę informuoti teismą, ar atsakovas C. J. M. T., užsienio valstybėje gyvenantis užsienio pilietis, supranta lietuvių kalbą, t. y. kalbą, kuria bus siunčiami procesiniai dokumentai. Ieškovė informavo teismą, kad atsakovas C. J. M. T. moka lietuvių kalbą. Remdamasis ieškovės pateikta informacija, teismas atsakovui išsiuntė lietuvių kalba parengtus procesinius dokumentus. Tačiau Šveicarijoje registruota pašto siunta dokumentų atsakovui nepavyko įteikti.

7. Teismo iniciatyva buvo tikrinti atsakovo duomenys apie darbdavį Lietuvos Respublikoje, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovą nerasta. Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei M. T.-K. terminą patikslinti atsakovo C. J. M. T. gyvenamosios ar darbo vietos adresą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą. Ieškovė 2019 m. gruodžio 27 d. pranešė teismui, kad, ieškovės žiniomis, atsakovas C. J. M. T. šiuo metu gyvena pas savo tėvus Prancūzijoje adresu (duomenys neskelbtini), France. Pastebėtina, kad šis adresas buvo nurodytas ir notarine tvarka patvirtintoje šalių (duomenys neskelbtini) ikivedybinėje sutartyje. Teismas 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovui skirtus procesinius dokumentus išsiuntė naujai nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), France. Teismui sugrąžintoje pašto siuntos šaknelėje pažymėta, kad nurodytu adresu dokumentai asmeniui (vardas, pavardė nenurodyti) įteikti 2020 m. sausio 9 d.

8. Nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas į Kauno apylinkės teismo elektroninį paštą kauno.apylinkes@teismas.lt iš savo elektroninio pašto atsiuntė septyniolika elektroninių laiškų, užregistruotų byloje Reg. Nr. DOK-4921, DOK-6652, DOK-8628, DOK-8623, DOK-8616, DOK-8613, DOK-15447, DOK-15469, DOK-22057, DOK-23134, DOK-22808, DOK-80669, DOK-80672, DOK-92206, DOK-92202, DOK-94213, DOK-94212. Visi be išimties elektroniniai laiškai buvo atsiųsti iš atsakovo elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). Visi be išimties elektroniniai laiškai buvo pateikti be atsakovo parašo ir ne lietuvių kalba. Nepaisant šios aplinkybės, iš elektroninio laiško, atsiųsto 2019 m. sausio 13 d. Reg. Nr. DOK-4921, akivaizdu, kad atsakovas jam skirtus procesinius dokumentus tikrai gavo, nes būtent šiame el. laiške pats atsakovas teismo atsiųstus dokumentus nuskanavo ir pridėjo prie el. laiško.

9. Nors atsakovas byloje teismui savo poziciją dėstė tik elektroniniais laiškais, tačiau jo ryšį su Lietuvos Respublika ir galimybes pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu patvirtina viename iš atsakovo elektroninių laiškų pridėtas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 2019 m. lapkričio 16 d. Medicinos dokumentų išrašas, iš kurio duomenų matyti, kad atsakovui 2019 m. lapkričio 16 d. Kaune buvo suteikta medicininė pagalba dėl traumos buityje (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-8623). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, Lietuvos Respublikoje 2005 m. sudaręs santuoką su ieškove, neabejotinai ryšių šioje šalyje turėjo ir 2019 m. pabaigoje. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas 2020 m. vasario 2 d. elektroniniame laiške pridėjo nepasirašytos sutarties, rengtos 2020 m. sausio 27 d. Kaune lietuvių ir anglų k., projektą dėl atsakovui reikalingų teisinių paslaugų (advokatas Ž. S.) (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-15447).

10. Nepaisant aplinkybės, kad elektroniniu būdu pateikti duomenys nebuvo pateikti valstybine kalba, teismas, reaguodamas į faktą, kad atsakovas į teismą kreipėsi ne valstybine kalba, 2020 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Ieškovė 2020 m. kovo 6 d. pateikė teismui ieškinio ir jo priedų vertimą į atsakovui suprantamą kalbą (prancūzų k.) (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-31552).

11. Atsakovui prancūzų kalba parengtas ieškinys su priedais išsiųstas 2020 m. kovo 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), France. Pagal AB „Lietuvos paštas“ siuntų sekimo duomenis šie dokumentai adresatui pristatyti 2020 m. balandžio 17 d. Dokumentų įteikimą adresatui 2020 m. balandžio 17 d. patvirtina ir vėliau į bylą grąžinta įteikimo užsienyje šaknelė ir AB „Lietuvos paštas“ pranešimas (procesiniai dokumentai Reg. Nr. DOK-56755 ir Reg. Nr. DOK-64168).

12. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. rugpjūčio 21 d. 9.00 val. Teismo šaukimo atsakovui nepavyko įteikti paštu, todėl apie posėdį atsakovas buvo informuotas jo paties nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).

13. 2020 m. rugpjūčio 21 d. posėdį teismas atidėjo. Nors pats atsakovas 2020 m. liepos 10 d. atsiųstame el. laiške anglų kalba nurodė, kad jis kalba anglų ir prancūzų k. (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-80669), tačiau teismas visgi nutarė 2020 m. rugpjūčio 21 d. nepradėti bylos nagrinėjimo iš esmės. Teismas, siekdamas užtikrinti atsakovo, Prancūzijos piliečio, teisę į teismo procesą visiškai suprantama kalba, nutarė posėdį atidėti ir teismo procesinius dokumentus išversti į prancūzų k. Teismas šią žodinę nutartį motyvavo ir tuo, kad ieškinys bei jo priedai atsakovui buvo išsiųsti būtent prancūzų kalba.

14. Pažymėtina, kad teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi taip pat atsakovui C. J. M. T. nustatė terminą iki kito teismo posėdžio, vyksiančio 2020 m. lapkričio 16 d. 13.00 val. (Laisvės al. 103, Kaunas, 102 posėdžių salė), pateikti byloje teiktų procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, užtikrinant reikalavimą, kad prašymus atsakovas pasirašytų. Atsakovas taip pat buvo informuotas, kad neištaisius procesinių dokumentų formos trūkumų, t. y. nepateikus jų vertimų į lietuvių kalbą ir jų tinkamai nepasirašius, atsakovo teikti procesiniai dokumentai bus laikomi nepaduotais ir bus grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsakovui taip pat nustatytas terminas ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 9 d. informuoti teismą, ar atsakovas dalyvaus teismo posėdyje ir ar jam reikalinga užtikrinti vertėjo paslaugas. Ši nutartis ir teismo šaukimas buvo išversti į prancūzų kalbą, o išsiųsti iš teismo elektroniniu pašto 2020 m. spalio 26 d. 14 val. 43 min. atsakovui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

15. Atsakovas tą pačią dieną, kai jam buvo išsiųsta 2020 m. spalio 16 d. nutartis ir teismo šaukimas, atsiuntė elektroninius laiškus iš pašto (duomenys neskelbtini), kurio tekstas buvo išverstas į lietuvių kalbą „google translate“ pagalba (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-126800, DOK-126796). Elektroninius laiškus užsienio kalba atsakovas taip pat atsiuntė 2020 m. spalio 27 d., lapkričio 5 d. (procesiniai dokumentai Reg. Nr. DOK-127573, DOK-131146, DOK-132169).

16. 2020 m. lapkričio 4 d. į teismo elektroninį paštą atsakovo prancūzų kalba parengtas dokumentas buvo persiųstas iš A. G. (Konsulinis skyrius, Prancūzijos ambasada Lietuvoje) elektroninio pašto (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-130631).

17. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas C. J. M. T. buvo tinkamai informuotas apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl atsakovui neatvykus į posėdį, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Taip pat konstatuotina, kad kitos šalies ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo išversti į jam suprantamą prancūzų kalbą ir tinkamai įteikti (dalis dokumentų įteikta registruota pašo siunta, dalis – paties atsakovo nurodytu elektroninio pašto adresu).

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties iki 2020 m. lapkričio 16 d. 13.00 val. vykusio teismo posėdžio pateikti byloje teiktų procesinių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, užtikrinant reikalavimą, kad prašymus atsakovas pasirašytų, todėl atsakovo teikti procesiniai dokumentai laikytini nepaduotais ir grąžintini jį padavusiam asmeniui.

Dėl bylos teismingumo ir taikytinos teisės

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgoje Nr. AC-43-1 išaiškino, jog tais atvejais, kai šalys yra skirtingų valstybių piliečiai ir (ar) gyvena skirtingose ES valstybėse narėse, taikomas ES teisinis reguliavimas, t. y. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentas (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas Briuselis II bis).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė M. T.-K. yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, o atsakovas C. J. M. T. – Prancūzijos Respublikos pilietis, gyvenantis Prancūzijoje. Taigi ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo jurisdikcija nustatoma pagal reglamentą Briuselis II bis.

21. Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnis nustato bendrąją jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, nurodančią, jog jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje:

- buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba

- yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba

- yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba

- yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;

b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

22. Ieškovė M. T.-K. yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovei Lietuvoje asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra deklaruota ir nuolatinė ieškovės gyvenamoji vieta. Atsakovas C. J. M. T. yra Prancūzijos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Prancūzijoje, (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti). Nors byloje taip pat yra nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas Šveicarijoje, (duomenys neskelbtini), tačiau juo siųsti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas negyvena Šveicarijoje. Jei atsakovas ir gyventų Šveicarijoje, šiuo atveju vis tiek būtų taikomas Reglamento Briuselis II bis, nes tais atvejais, kai abi bylos šalys (sutuoktiniai) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, nepaisant to, kad vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta būtų valstybėje, kuri nėra ES valstybė narė (šiuo atveju Šveicarija), ginčui dėl santuokos nutraukimo, nustatant jurisdikciją taikytinas reglamentas Briuselis II bis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis Reglamento Briuselis II bis 3 straipsnio 1 dalies a punktu, ši byla teisminga teismui, esančiam valstybėje narėje, kurioje buvo sudaryta santuoka ir kurioje yra vieno iš sutuoktinių (šiuo atveju ieškovės) nuolatinė gyvenamoji vieta, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismui.

24. Santuokos nutraukimo bylose taikytiną teisę reguliuoja 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (toliau – Reglamentas Roma III).

25. Šalims nepasirinkus taikytinos teisės, Reglamento Roma III 8 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimui taikoma teisė tos valstybės:

a) kurioje bylos iškėlimo teisme metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

b) kurioje buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad gyvenimo toje valstybėje laikotarpis nesibaigė daugiau nei prieš vienerius metus iki bylos iškėlimo teisme, jei bylos iškėlimo teisme metu vienas iš sutuoktinių toje valstybėje tebegyvena; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

c) kurios pilietybę bylos iškėlimo teisme metu turi abu sutuoktiniai; arba, jei ši sąlyga netenkinama;

d) kurios teisme iškelta byla.

26. Ieškovė su atsakovu santuoką sudarė Lietuvoje, Kaune, ieškovė iki šiol gyvena Lietuvoje, čia turi turto. Ši civilinė byla iškelta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti šalių santuokos nutraukimo bylą, todėl remiantis Reglamento Roma III 8 straipsnio d punktu, šalių santuokos nutraukimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

27. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

29. Ieškovė ieškinyje nurodė, jos atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovė su atsakovu santuokoje negali gyventi, nes yra skirtingų tautybių, nesutampa jų charakteriai, skiriasi interesai ir požiūris į gyvenimą, šeimą, vertybes. Ieškovės teigimu, atsakovas yra asocialaus elgesio, gyvendami kartu jie susvetimėjo, nesprendė jokių su buitimi susijusių klausimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2017 metais išsikraustė gyventi kitur, nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas savo nuomonės dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepateikė. Įvertinus tai, kas nurodyta ir tai, jog šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017 metų, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, konstatuojama, kad bendras šeimyninis gyvenimas negalimas, todėl ieškovės prašymas tenkinamas, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

30. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „T.-K.“. Ieškovės atstovas tokį atstovaujamosios prašymą argumentavo tuo, jog ieškovė turi dokumentus, kuriuose yra jos santuokinė pavardė, todėl kiltų papildomų problemų, nes reikėtų juos keisti. Atsakovas dėl pavardžių savo pozicijos neišsakė. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „T.-K.“, o atsakovui prigimtinė „T.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

31. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas dėl ieškovės išlaikymo nepasisakė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė yra pajėgi pati save išlaikyti, todėl išlaikymas iš atsakovo ieškovei nepriteisiamas.

Dėl turto padalijimo

32. Pažymima, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje susitarė dėl turto, jeigu jis būtų įgytas sudarius santuoką. Tačiau šalys santuokoje neįgijo jokio turto, todėl turto padalinimo klausimas nesvarstomas.

33. Po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) ieškovė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsakovas pretenzijų dėl ieškovei priklausančio buto nepareiškė, todėl jis nutraukiant santuoką nedalinamas ir lieka ieškovės asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorinių reikalavimų

34. Šalys nei kiekviena atskirai, nei kartu kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

36. Ieškovės atstovas 2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos už teisines paslaugas. Advokatas taip pat patvirtino, kad ieškovė sutinka ir įsipareigoja apmokėti visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutinka apmokėti teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, valstybei iš ieškovės priteisiamos 19,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

atsakovo C. J. M. T. į bylą teiktus procesinius dokumentus laikyti nepaduotais ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovės M. T.-K. ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės M. T.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir atsakovo C. J. M. T., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. T.-K. palikti pavardę – „T.-K.“, C. J. M. T. – „T.“.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. T.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,08 Eur (devyniolikos eurų 8 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimą versti į prancūzų kalbą ir patvirtintą kopiją išsiųsti atsakovui elektroniniu paštu bei registruotu laišku.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.