Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 38). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 35).

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 38). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 34).

nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Minėto įstatymo 18 straipsnio 2

dalies 1 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris

LR BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris

sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte

nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu

šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba

karine įranga, už kurį LR BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Kaip minėta, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies

11 punktu, kuriame nurodyta, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti

fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo

gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui buvo priimtas

sprendimas dėl ginklo neišdavimo pareiškėjui. Ginklų ir šaudmenų kontrolės pakeitimo

įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. įstatymo redakcija Nr. Xl-2156)

nustato, jog nurodytoje teisės normoje numatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims,

kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu

aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

vyriausiajam policijos komisariatui padavė 2017 m. kovo 30 d., iki 2011 m. vasario 28 d.

neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jis neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės

įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų. Šiuo atveju pareiškėjas V. M. dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams, jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose, todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalies išlygos. Pagal įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Iš Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad V. M. iš viso padarė 8 nusikaltimus, iš kurių 5 nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, tarp kurių pasikėsinimas nužudyti 2 žmones, naudojant lygiavamzdį šautuvą, plėšimai, neteisėtas sprogmenų laikymas. Jis buvo visų jo padarytų nusikaltimų iniciatorius, turėjo didelę įtaką bendrininkams ir jų nusikalstamiems veiksmams. Paminėti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose apibrėžtos aplinkybės, kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m, vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-233-13). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Mano, kad Telšių aps. VPK 2017 m. balandžio 07 d. sprendimas Nr. 17-IL-86-00185-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas ginčija Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00185-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Ginčijamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 11 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, nusprendė neišduoti V. M. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, administracinė byla Nr. A-1282-822/2015).

Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 1995-03-20 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 18 straipsnio ir 146 straipsnio 2 dalyje, 90 straipsnio 2 dalyje, 82 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio ir 148 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio ir 105 straipsnio 2 punkte. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 42 straipsniu skirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimas su turto konfiskavimu. Taigi, pareiškėjas buvo nuteistas už sunkias ir labai sunkias nusikalstamas veikas (plėšimas, tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas bei kiti nusikaltimai), už kurias numatytos labai griežtos bausmės. Už daugelio šių nusikaltimų padarymą numatytos didžiausios bausmės gerokai viršija 3 metus laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atsakydama į skundo teiginį, jog pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso ypatingąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytus aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015).

Atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktą išaiškinimą dėl teistumo išnykimo teisinių pasekmių. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime, be kita ko, išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus. Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui (LVAT 2015-12-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1282-822/2015). Todėl, teismo vertinimu, byloje esanti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kelmės seniūnijos išduota pareiškėjo charakteristika nelaikytina svarbiais argumentais bei nepaneigia atsakovo išvados, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus specialisto 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 17-IL-86-00185-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.