- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-890-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-18854-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB ,,MD2“
- Atsakovas
- UAB „Morka auto“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,MD2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „MD2“ ieškinį atsakovei UAB „Morka auto“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 1 334,68 EUR skolos, 123,06 EUR palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2016 m. sudarė žodinę neterminuotą sutartį dėl santechnikos įrangos įsigijimo. 2016-01-18 atsakovei buvo išrašyta sąskaita-faktūra MD Nr. 00299 1 334,68 EUR sumai, kurios atsakovė neapmokėjo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovės atstovas nurodė, kad iš ieškovės nieko nepirko. Ieškovė ir atsakovė tarėsi dėl santechnikos darbų, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Santechnikos darbams atlikti atsakovės atstovas kaip fizinis asmuo pasitelkė atlikti kitus fizinius darbus. Atsakovės atstovo teigimu, jis davė ieškovei nuo 50 iki 100 EUR tam, kad ieškovė neberašytų jai. Tokiu būdu ieškovei buvo atlyginta už deryboms dėl santechnikos darbų sugaištą laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia pateikta sąskaita – faktūra. Sąskaitos – faktūros teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis), tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl realių sutartinių santykių buvimo, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-248-686/2015). Ginčo sąskaita – faktūra nėra pasirašytos atsakovės. Sąskaita išrašyta 2016-01-18, nors ieškovės pateiktas susirašinėjimas su atsakove patvirtina, kad dėl paslaugų buvo tartasi vėliau, jau po sąskaitos išrašymo. Ieškovė paaiškino, kad sąskaita buvo išrašyta atgaline data atsakovės prašymu, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Ieškovė sutartinių santykių egzistavimą taip pat įrodinėjo pateiktu šalių susirašinėjimu el. paštu, tačiau susirašinėjimas nėra išsamus, matomi tik jo fragmentai. Atsakovės vadovas negalėjo patvirtinti, kad pateiktas susirašinėjimas vyko būtent su juo.
6. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymu buvo apklaustas liudytojas – ieškovės vadovo pažįstamas. Liudytojas paaiškino, kad padėjo ieškovei vežti dušo kabiną į Žirmūnų gatvę, bet negalėjo patikslinti nei kokiu tiksliu adresu, nei kaip pateko į butą. Taip pat neatsiminė atsakovės vadovo. Taigi, liudytojo parodymai taip pat nepatvirtina sutartinių santykių egzistavimo fakto.
7. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė jokių kitų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie sutartinių santykių egzistavimą, o vien pateikta sąskaita – faktūra ir neišsamus susirašinėjimas jo neįrodo. Remiantis tuo, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė prekių/paslaugų teikimo atsakovei fakto, dėl to ieškinys buvo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko padarė netinkamą išvadą, kad ieškinys turėjo būti atmestas.
8.2. Teismo posėdžio metu 2018-06-18 apklausiamas atsakovės atstovas M. N. patvirtino aplinkybes, kad ieškovės nurodytas atsakovės atstovo motinai priklausantis butas buvo remontuojamas, kad buvo keičiama santechninė įranga minėtame bute ieškovo nurodytu laiku, kad dauguma prekių nurodytų PVM sąskaitoje faktūroje buvo keičiamos ir būtent tokios kokios nurodytos minėtame dokumente bei susirašinėjime tarp šalių el. paštu. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad su ieškovės atstovu buvo susitikęs ir ne kartą, tiek santechnikos prekių parduotuvėje, tiek ir pačiame bute. Ieškovė teismui nepateikė rašytinės sutarties, tačiau ieškovės teiginiams pagrįsti yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą apie PVM sąskaitoje faktūroje, susirašinėjime tarp šalių el. paštu (nors jis ir nėra išsamus) nurodytų prekių perdavimo atsakovei realumą.
8.3. Teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos užduotus klausimus: kokiu automobiliu važinėjote 2016 m. rugpjūčio mėnesį, atsakovės atstovas atsakęs jog su Honda Civic ir ar buvo sugedęs minėto automobilio starteris – atsakovės atstovas atsakęs kad taip. Būtent apie minėtas aplinkybes rašoma ir teismui pateiktame susirašinėjime SMS žinutėmis tarp ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo – 2016 m. rugpjūčio 9 d. 12.29 val. – kur atsakovė rašo, jog „įmesiu tau į sąskaitą šią savaitę pinigų kiek. Užstrigo mašina servise. Starteris parėjo, niekur negalėjau rast. Šiandien tik pasiėmiau“.
8.4. PVM sąskaita - faktūra svarbus yra ir visų su šiuo apskaitos dokumentų išrašymu susijusių aplinkybių vertinimas civiliniu teisiniu požiūriu. Apeliantė įsigijusi prekes, jas pristačiusi atsakovės nurodytu adresu yra jas sumontavusi, sąskaitą įtraukusi į apskaitą bei sumokėjusi privalomus mokėti mokesčius
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliantės UAB „MD2“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Atsakovės atstovo M. N. mama aukščiau paminėtą butą (konkrečiai vonios kambarį) nusprendė remontuoti, ji paprašė sūnaus pagalbos paieškoti galimų prekių ir darbų/paslaugų teikėjų. Vyko ikisutartinės derybos su ieškove dėl galimybės pirkti prekes ir darbus. Ieškovė lankėsi atsakovės atstovo M. N. motinos bute, apžiūrėjo vonios kambarį, kartu su M. N. nuvyko į parduotuvę apžiūrėti galimus pasiūlyti santechnikos įrangos bei darbų variantus, apsvarstyti galimas kainas. Atsakovės atstovo M. N. šeimai nusprendus nepasirinkti ieškovės, kaip prekių bei paslaugų teikėjos, ieškovė dėl savo sugaišto laiko deryboms bei apžiūroms jautė nuoskaudą bei ėmė reikalauti pinigų už sugaištą laiką, vedant derybas. Ieškovei buvo sumokėta 50 ar 100 EUR už sugaištą laiką, tačiau ieškovė 2017-05-24 pareiškė ieškinį teisme. Atsakovė iš ieškovės prekių ir paslaugų negavo, todėl neturi pareigos už juos mokėti ieškovei.
9.2. Ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad prekės ar paslaugos buvo perduotos / suteiktos atsakovei. Ieškovės pateiktas el. susirašinėjimas apie galimas kainas, nuolaidas, modelius ir pan. yra 2016-02-05 – 2016-02-08 laikotarpio, t. y. beveik po mėnesio po PVM sąskaitos faktūros išrašymo (kada neva buvo perduotos prekės ir paslaugos). Be to, el. susirašinėjime nurodytos prekės skiriasi nuo PVM SF esančių, ieškovės atstovas teismo 2018-06-18 d. posėdžio metu negalėjo paaiškinti prieštaravimų. Kainos esmingai skiriasi, ieškovės atstovas taip pat negalėjo atsakyti nei tariamo užsakymo dienos, nei tariamo įvykdymo dienos.
Šalies argumentai
9.3. Liudytojas A. Ž. yra ieškovės atstovo geras draugas, „atsirado“ tik antrajame teismo posėdyje (nepaisant to, kad teismas įpareigojo ieškovę iki posėdžio pateikti įrodymus bei prašymus dėl liudytojų), be to, liudytojo nurodomos aplinkybės nepatvirtino ieškovės teiginių apie tariamą prekių perdavimą, darbų atlikimą: minimas visiškai kitas laikotarpis (liudytojas teigia nešęs dušo kabiną prieš 5 metus, t. y. kalba apie 2013 metus, tuo tarpu ieškovė ieškinyje teigia, kad 2016 metais perdavė prekes), nenurodomas joks adresas tik Žirmūnų rajonas, negalėjo paaiškinti kaip įėjo į patalpas, neatsiminė atsakovės vadovo.
9.4. Ieškovė teigia darbus atlikęs vienas, montavęs vienas, tačiau tokių darbų vienas neatliksi, ieškovė profesionali verslininkė, užsiimanti verslu daugiau kaip 10 metų, todėl privalo tvarkyti buhalteriją, sutartis, atliktų darbų aktus, ginčo atveju, ieškovė nieko pateikti negalėjo, nes darbų neatliko.
9.5. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kad ji yra įtraukusi į buhalterinę apskaitą šią 2016-01-18 PVM sąskaitą faktūrą, ir/ar sumokėjusi mokesčius, viena vertus, neįrodo, kad faktiškai prekės ir/ar paslaugos buvo perduotos atsakovei, kita vertus, nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo. Ginčo šalys byloje pripažino, jog nebuvo sudarę jokios rašytinės sutarties, kuriose būtų apibrėžtos jų teisės ir pareigos. Šalys pripažino, kad 2016 m. tarėsi dėl santechnikos darbų atsakovės atstovo mamos namuose (vonios kambaryje) atlikimo. Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo ne kartą susitikę tiek bute, kuriame buvo vykdomi santechnikos darbai, tiek santechnikos prekių parduotuvėje dėl atsakovei reikalingų prekių apžiūros. Taip pat tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad 2016 metų pradžioje atsakovės atstovo mamos namuose ir įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo atlikti santechnikos darbai. Ieškovė įrodinėjo, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl santechnikos įrangos įsigijimo, kurios pagrindu ieškovė patiekė atsakovei prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą ir atliko santechnikos darbus, už kurias atsakovė nesumokėjo. Atsakovės teigimu, šalys derėjosi dėl šių prekių pirkimo ir santechnikos darbų, tačiau susitarimas tarp jų nebuvo pasiektas, ieškovė jokių prekių atsakovei neperdavė, taip pat jokių paslaugų nesuteikė.
Dėl šalių teisinių santykių.
12. Ieškovė sutartinių santykių egzistavimą įrodinėjo pateiktu šalių susirašinėjimu el. paštu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis susirašinėjimas nėra išsamus, matomi tik jo fragmentai, o atsakovės vadovas negalėjo patvirtinti, kad pateiktas susirašinėjimas vyko būtent su juo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės vadovas neneigė, kad susirašinėjime nurodytas elektroninio pašto adresas yra atsakovės įmonės. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas 2016-02-05 nurodė tokias prekes: padas Vispool pusapvalis (RR90 r550) (lapo formos) kodas 731017 159 EUR, sifonas, apdaila, dušo durys S line 161,90, termostatinis dušo maišytuvas GROHE Grotherm 800 su dušo stovu 145 EUR. Prie prekių nurodytos kainos, tačiau ar jas nurodė atsakovės atstovas jau siųsdamas laišką, ar šias kainas laiške prirašė prie kiekvienos pozicijos ieškovės atstovas, to šalys nepaaiškino. Atsakovės atstovas apskritai nurodė, kad šio laiško jis nepamena. Iš el. laiško turinio matyti, jog M. N., atsakydamas į ieškovės laišką, ieškovės atstovui M. Š. parašė: „Gerai, užsakom“. Ši aplinkybė leidžia teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl prekių pirkimo. Kadangi šalia atsakovės atstovo nurodoma įmonės el. adresas, spręstina, jog prekės buvo užsakinėjamos įmonės vardu.
13. Byloje taip pat pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis 2016-08-09. Susirašinėjime nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas patvirtino, kad šis numeris yra atsakovės įmonės, tačiau jo jau neturi, jį pakeitė. Šiame susirašinėjime atsakovės atstovas nurodė, jog „įmesiu tau į sąskaitą šią savaitę pinigų kiek. Užstrigo mašina servise. Starteris parėjo, niekur negalėjau rast. Šiandien tik pasiėmiau“. Teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos užduotus klausimus: „kokiu automobiliu važinėjote 2016 m. rugpjūčio mėnesį“, atsakovas atsakė, jog tuo metu važinėjo su Honda Civic, o atsakydamas į teisėjos užduotą klausimą, ar buvo tuo metu sugedęs minėto automobilio starteris, atsakovo atstovas atsakė į teisėjos klausimą teigiamai. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė buvo skolinga ieškovei.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-01-18 ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą MD Nr. 00299 1 334,68 EUR sumai. PVM sąskaitoje-faktūroje didžiausios vertės prekės sutampa su šalių susirašinėjime įvardintomis prekėmis: dušo padėklas Vispool 90 pusapv. (130 EUR), dušo padėklo apdaila (20,50 EUR), sifono VIEGA padėklo chromas (22,60 EUR), dušo kabina S-Line (122,92 EUR), maišytuvas termostatinis GROHE (129,83 EUR). Šios prekės atitinka el. laiške įrašytas prekes. Kainos nurodytos el. laiške labai artimos PVM sąskaitoje-faktūroje išrašytoms kainoms. Nors sąskaita už prekes ir paslaugas išrašyta vėliau nei aptariamas susirašinėjimas elektroniniais laiškais, ieškovės atstovas nurodė, jog ši sąskaita sausio mėnesio data išrašyta atsakovės atstovo prašymu. Atsakovės teigimu, ši sąskaita nepasirašyta atsakovės, byloje nėra jokių duomenų apie jos išsiuntimą el. laišku ar kitokį pateikimą ieškovei. Tačiau nurodyta šių dokumentų forma ir jų nepasirašymas patys savaime dar neleidžia pripažinti neabejotino prekių perdavimo atsakovei fakto, ši sąskaita-faktūra turi būti vertinama kitų bylos įrodymų kontekste.
15. Byloje ieškovės atstovas įrodinėjo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pats atvežė prekes ir jas sumontavo, nurodė, kad dirbo dvi dienas, o padaręs darbus buto raktus įmetė į pašto dėžutę. Byloje apklaustas liudytojas A. Ž. paaiškino, kad padėjo ieškovei vežti prekes į Žirmūnų gatvę. Atsakovė nurodo, kad liudytojo paaiškinimai nėra tikslūs, jis nurodė, kad dušo kabiną padėjo vežti prieš 5 metus, o iš tikrųjų tai galėjo būti tik prieš 2 metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors liudytojas tikslios datos ir nenurodė, tačiau jis paaiškino, kad tai buvo senai ir jam atrodo, kad galbūt tai buvo 5 metus. Taip pat nurodė, jog buto adreso nežino, tačiau pamena, kad prekes padėjo sunešti Žirmūnuose į butą, kuris yra netoli parduotuvės „Batų kalnas“. Remiantis viešaisiais interneto duomenimis, tokia parduotuvė Žirmūnuose šalia buto, kuriame buvo daromas remontas, yra, todėl liudytojo parodymai galimai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė pristatė atsakovės atstovui jo užsakytas prekes.
16. Ieškovė į sąskaitą įtraukė daugiau prekių, tačiau apie atsakovės atliktus užsakymus šioms prekėms, byloje nėra. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šalys susitarė tik dėl el. laiške nurodytų prekių. Darytina labiau tikėtina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartis dėl dušo padėklo Vispool 90 pusapv. (130 EUR), dušo padėklo apdailos (20,50 EUR), sifono VIEGA padėklo chromo (22,60 EUR), dušo kabinos S-Line (122,92 EUR), maišytuvo GROHE (129,83 EUR) buvo sudaryta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Įrodžius pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktą, vertinama, ar pirkėjas savo priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes – įvykdė laiku ir tinkamai. Tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Todėl suma už nurodytas prekes viso 515,28 EUR (425,85 EUR x 21 proc. PVM mokestis) sumai priteistina ieškovei iš atsakovės.
17. PVM sąskaitos-faktūros paskutinėje pozicijoje nurodytos santechnikos paslaugos už 200 EUR. Ieškovės atstovas nurodė, kad jis atliko santechnikos darbus, pastatė dušo kabiną. Taigi iš esmės ieškovė įrodinėjo, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai.
18. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju ne tik kad nėra jokio darbų priėmimo-perdavimo akto, tačiau byloje nėra net tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė apskritai atliko kokius nors darbus jos nurodomame bute. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė yra verslininkė nuolat teikianti fiziniams ir juridiniams asmenims su santechnikos darbais susijusias paslaugas, todėl jai keliami didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo reikalavimai. Neabejotina, kad ieškovei yra žinoma, kad atlikus rangos darbus, atsiranda jos pareiga užsakovui perduoti atliktų darbų rezultatą. Nesant byloje jokių duomenų apie santechnikos darbų vykdymą, nėra pagrindo teismui spręsti, jog ieškovė turi teisę į tokių darbų atlyginimą.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas ne visai tinkami įvertino byloje pateiktus šalių įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė visiškai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys įrodytas iš dalies, t. y. dėl 515,28 EUR sumos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinant iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisinat 515,28 EUR.
Dėl palūkanų priteisimo
20. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo arba šalių susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustačius sutartinio palūkanų už pradelstą mokėjimą skaičiavimo pagrindo, palūkanų norma nustatoma pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį.
21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi sąskaitos už pateiktas prekes, o teismas pripažino pagrįsta 515,28 EUR sumą, atsakovei taip pat kyla prievolė sumokėti ieškovei 47,51 EUR palūkanų nuo laiku neįvykdytos prievolės, nesumokėtos skolos (515,28 x 0,02 proc. x 461).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis nustatytas įstatyme (CK 6.210 str. 2 d.), pagrindas šių palūkanų priteisimui yra ieškovės prašymas jas priteisti, todėl papildomai ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė prašė priteisti 1402,74 EUR sumą, apeliacinės instancijos teismas ieškovei priteisė 562,79 EUR, todėl ieškinys tenkintas 40,12 proc. Atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
24. Bylos duomenimis ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 31,60 EUR žyminio mokesčio išlaidų ir 400 EUR (250 + 150) atstovavimo išlaidų, viso 431,60 EUR. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 655,80 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei priteistina 173,16 EUR jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei kompensuojama 59,88 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 392,69 EUR. Siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir nustatytina, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama 219,53 EUR (392,69 – 173,16) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
25. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudaro 5,24 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma. Tačiau jas paskirsčius šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jos sudaro mažesnę nei 3 EUR sumą, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
26. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 32 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinis skundas tenkintas 40,12 proc., todėl ieškovei priteisiama 12,83 EUR apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė duomenis apie jos patirtas 484 EUR bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą, pripažintina, kad jos patenkintų reikalavimų dalis sudaro 59,88 proc., todėl jai priteistina 289,82 EUR. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, viso atsakovei iš ieškovės priteistina 276,99 EUR (289,82-12,83) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „MD 2“, į. k. 301585741, iš atsakovės UAB „Morka auto“, į. k. 302723298, 515,28 EUR skolos, 47,51 EUR palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (562,79 EUR), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo (2017-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Morka auto“, į. k. 302723298, iš ieškovės UAB „MD 2“, į. k. 301585741, 219,53 EUR bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei UAB „Morka auto“, į. k. 302723298, iš ieškovės UAB „MD 2“, į. k. 301585741, 276,99 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.