Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-511-538/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-01538-2015-6)

2016 m. balandžio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui E. J., institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo E. J. priešieškinį ieškovei K. N. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas pateikė priešieškinį. Atsakovas sutiko, jog jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, t. y. vaiko motina. Iš esmės atsakovas neprieštaravo ir ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, tačiau prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jis galėtų grąžinti ieškovei vaiką kitą dieną, tokiu būdu numatyti tokią bendravimo tvarką, kad sūnus galėtų pasilikti pas tėvą nakvoti.

Nustatė atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini , bendravimo su jo sūnumi D. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.Vaiko tėvas E. J. kas antrą savaitgalį paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 11.00 val. ir gražina vaiką tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą.

2. Jei minėti savaitgaliai išpuola vasario 25 d. (vaiko senelio R. N. gimtadienis), gegužės pirmasis sekmadienis (motinos diena), spalio 9 d. (vaiko močiutės R. N. gimtadienis) dienomis, šias dienas su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Vietoj šių dienų vaiko tėvas E. J. su vaiku praleidžia pasirinktai prieš minėtas dienas einančio arba sekančio savaitgalio dieną.

3.Neporiniais metais vaiko tėvas E. J. praleidžia su vaiku pagal katalikų tikėjimą religines švenčių dienas – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant vaiką tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą. Kitus metus (poriniais metais) šias šventes su vaiku praleidžia vaiko motina K. N..

4. Kas antrus metus, neporiniais metais pradedant nuo 2015 metų, Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Kitus metus (poriniais metais) Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko tėvas E. J., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 ir sausio l dienomis 11.00 val. ir gražinant vaiką tomis pačiomis dienomis iki 19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą.

5. Šv. Kūčias vaikas visuomet praleidžia su vaiko motina K. N..

6. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, tėvo dieną. Jei minėtos dienos yra savaitgalio dienos - E. J. paima vaiką 11.00 val. Iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Jei minėtos dienos yra darbo dienos - E. J. paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

7. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti vaiko gimtadienį kartu su vaiku ir vaiko motina K. N. arba atskirai tik su vaiku, paimant vaiką 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 15.00 val.

8. Apie vaiko paėmimą E. J. praneša iš anksto vaiko motinai K. N. ne vėliau kaip prieš dvi dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu(duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

9. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas.

10. Atsižvelgiant į vaiko užimtumą, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, vaiko motina K. N. sutinka ir neprieštarauja, kad vaiko tėvas E. J. matytųsi su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje neaptartomis dienomis, šalims pasirašius atskirą rašytinį susitarimą, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaiką vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. iš anksto apie tai pranešęs K. N. ne vėliau kaip prieš tris dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

11. Vaiko tėvas E. J. neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko motinos K. N. rašytinio sutikimo.

12.Ši tvarka galioja iki vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą.

Įsiteisėjus sprendimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikino. Priteisė iš atsakovo E. J. ieškovės K. N. naudai 172 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės įstatymui principo pažeidimas, taip tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Atsakovas (tėvas) dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžta atostogų. Vaikas kol kas yra labai mažas, todėl jam pasilikus nakvoti pas tėvą, jis patektų į jam nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jo sveikatai, reikalingas papildomas laikas, kad vaikas priprastų prie tėvo buvimo šalia, nurimtų, dalyvautų bendroje veikloje. Vaiko išvykimas iš nuolatinės gyvenamos vietos yra galimas, jei abi šalys jį tinkamai tam paruoštų, t. y. vaikui svarbu jausti kuo mažiau nerimo, baimės dėl to, jog jis terminuotam laikui skiriasi su motina, o tėvui svarbu sukurti tokias vaiko sutikimo sąlygas, jog ilgą laiką nebuvęs kitoje aplinkoje, vaikas jaustųsi saugiai, patirtų kuo mažiau adaptacijos sunkumų. Taip pat nurodė, kad ši tvarka nustatyta iki vaikas pradės lankyti mokyklą. Pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

1.Vaiko tėvas E. J. bendrauja su sūnumi D. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. E. J. turi teisę sūnų D. pasiimti iš jo buvimo vietos (tai gali būti ikimokyklinio ugdymo, mokymo įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. arba šeštadienį nuo 10.00 iki 11.00 val. (iš anksto su K. N., o jei reikalinga ir su ikimokyklinio ugdymo įstaiga sutartu laiku) ir grąžina sūnų motinai tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (šventinė) diena, E. J. grąžina sūnų motinai pirmadienį iki 19.00 val.

2. Jei minėti savaitgaliai išpuola vasario 25 d. (vaiko senelio R. N. gimtadienis), gegužės pirmasis sekmadienis (motinos diena), spalio 9 d. (vaiko močiutės R. N. gimtadienis) dienomis, šias dienas su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Vietoj šių dienų vaiko tėvas E. J. su vaiku praleidžia pasirinktai prieš minėtas dienas einančio arba sekančio savaitgalio dieną.

3. Neporiniais metais vaiko tėvas E. J. praleidžia su vaiku pagal katalikų tikėjimą religines švenčių dienas – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinant vaiką antrąją švenčių dieną 18.00-19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą. Kitus metus (poriniais metais) šias šventes su vaiku praleidžia vaiko motina K. N..

4. Kas antrus metus, neporiniais metais pradedant nuo 2015 metų, Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Kitus metus (poriniais metais) Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko tėvas E. J. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 ir sausio l dienomis 10.00-11.00 val. ir gražinant vaiką sausio 1 dieną 18.00-19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą.

5. Šv. Kūčias vaikas visuomet praleidžia su vaiko motina K. N..

6. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, Tėvo dieną. Jei minėtos dienos yra savaitgalio dienos, kuriomis pagal susitarimą nenumatytas ieškovo ir D. J. buvimas kartu - E. J. paima sūnų 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20.00 val. Jei minėtos dienos yra darbo dienos - E. J. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parveža jį į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20.00 val.

7. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti vaiko gimtadienį kartu su vaiku ir vaiko motina K. N. arba atskirai tik su vaiku, paimant vaiką 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

8. Apie vaiko paėmimą E. J. praneša iš anksto vaiko motinai K. N. ne vėliau kaip prieš dvi dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

9. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas.

10. Atsižvelgiant į vaiko užimtumą, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, vaiko motina K. N. sutinka ir neprieštarauja, kad vaiko tėvas E. J. matytųsi su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje neaptartomis dienomis, šalims pasirašius atskirą rašytinį susitarimą, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaiką vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. iš anksto apie tai pranešęs K. N. ne vėliau kaip prieš tris dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

11. Vaiko tėvas E. J. neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko motinos K. N. rašytinio sutikimo.

12. Ši tvarka galioja iki vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą.

13. K. N. informuos tėvą apie vaiko ligas ir patirtas fizines traumas ar kitus reikšmingus vaiko gyvenime įvykius.

14. Atsakovė nedelsiant informuos ieškovą apie pasikeitusią vaiko gyvenamąją vietą.

Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad vaikui pasilikus nakvoti pas tėvą, jis pateks į jam nežinomą aplinką ir tai turės įtakos jo sveikatai. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai taip pat išreiškė nuomonę, kad vaiko nakvojimas pas tėvą nedarys žalos vaiko sveikatai. Taip pat nurodo, kad nors teismas nustato, kad atsakovas turi informuoti ieškovę dėl ketinimo paimti vaiką, tačiau ieškovei nenustatė pareigos informuoti vaiko tėvą apie vaiko ligas. Pagal teismo sprendimą vaiko tėvas ir jo tėvai neturės galimybės Kalėdų ryte padėti dovanų vaikui po eglute.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad jog tarp ieškovės ir atsakovo santuoka nebuvo sudaryta. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. J.. Šalys kartu nebegyvena nuo 2013 metų gruodžio mėnesio. Sūnus D. J. liko gyventi su ieškove. Ieškovė neprieštarauja, kad nepilnametis vaikas bendrautų su tėvu, tačiau šalys iš esmės nesusitaria dėl bendravimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su tėvu be nakvojimo tėvo namuose motyvuodamas tuo, kad atsakovas (tėvas) dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžta atostogų. Vaikas kol kas yra labai mažas, todėl jam pasilikus nakvoti pas tėvą, jis patektų į jam nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jo sveikatai. Apeliantas tik iš dalies sutinka su nustatyta bendravimo tvarka ir argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia jo teisę maksimaliai bendrauti su sūnumi, teismas nepagrįstai nustatė, jog šalių nepilnametis vaikas negalės nakvoti pas tėvą namuose. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teisėjų kolegijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka daugiau atitinka minimalų bendravimą tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvo, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su atsakovu keltų grėsmę šalių vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Ieškovės argumentas, kad šalių vaikas negali nakvoti pas atsakovą, nes tai gali turėti įtakos vaiko sveikatai, atmestinas, nes nėra duomenų, kad šalių vaikas būtų nakvojęs pas atsakovą ir dėl to būtų pablogėjusi vaiko sveikata. Tuo atveju, jeigu vaiko sveikata pablogėtų dėl nakvojimo pas atsakovą, nustatyta tvarka gali būti keičiama, tačiau šiuo metu visiškai apriboti vaiko nakvynės galimybės tėvo namuose, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, formuojamą teismų praktiką bei nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra labiau atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus, šalių interesų pusiausvyrą, tai yra, nepažeidžianti nei motinos, nei tėvo interesų, todėl pripažintina, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą iš dalies tenkinti ir keisti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę informuoti atsakovą apie vaiko ligas ir patirtas fizines traumas ar kitus reikšmingus vaiko gyvenime įvykius netenkintinas, nes nei CK nei CPK nuostatos tokių įpareigojimų nenumato, atsakovui bendraujant ir domintis savo nepilnamečiu vaiku, atsakovas turi galimybę apie reikšmingus savo vaiko gyvenimo įvykius sužinoti pats, be to, šios aplinkybės nėra susijusios su bendravimo tvarkos nustatymu (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad šalių nepilnametis vaikas galės nakvoti pas atsakovą, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas),

Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina dalis žyminio mokesčio, tai yra, 20,50 eurų, ieškovei iš atsakovo priteistina 75 eurai advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti tokią atsakovo E. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J. tvarką:

1.Vaiko tėvas E. J. bendrauja su sūnumi D. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį. E. J. turi teisę sūnų D. pasiimti iš jo buvimo vietos (tai gali būti ikimokyklinio ugdymo, mokymo įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. arba šeštadienį nuo 10.00 iki 11.00 val. (iš anksto su K. N., o jei reikalinga ir su ikimokyklinio ugdymo įstaiga sutartu laiku) ir grąžina sūnų motinai tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (šventinė) diena, E. J. grąžina sūnų motinai pirmadienį iki 19.00 val.

2. Jei minėti savaitgaliai išpuola vasario 25 d. (vaiko senelio R. N. gimtadienis), gegužės pirmasis sekmadienis (motinos diena), spalio 9 d. (vaiko močiutės R. N. gimtadienis) dienomis, šias dienas su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Vietoj šių dienų vaiko tėvas E. J. su vaiku praleidžia pasirinktai prieš minėtas dienas einančio arba sekančio savaitgalio dieną.

3. Neporiniais metais vaiko tėvas E. J. praleidžia su vaiku pagal katalikų tikėjimą religines švenčių dienas – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją švenčių dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžinant vaiką antrąją švenčių dieną 18.00-19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą. Kitus metus (poriniais metais) šias šventes su vaiku praleidžia vaiko motina K. N..

4. Kas antrus metus, neporiniais metais pradedant nuo 2015 metų, Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko motina K. N.. Kitus metus (poriniais metais) Naujuosius metus su vaiku praleidžia vaiko tėvas E. J. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 ir sausio l dienomis 10.00-11.00 val. ir gražinant vaiką sausio 1 dieną 18.00-19.00 val. vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą.

5. Šv. Kūčias vaikas visuomet praleidžia su vaiko motina K. N..

6. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, Tėvo dieną. Jei minėtos dienos yra savaitgalio dienos, kuriomis pagal susitarimą nenumatytas ieškovo ir D. J. buvimas kartu - E. J. paima sūnų 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20.00 val. Jei minėtos dienos yra darbo dienos - E. J. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir parveža jį į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20.00 val.

7. Vaiko tėvas E. J. kasmet turi teisę švęsti vaiko gimtadienį kartu su vaiku ir vaiko motina K. N. arba atskirai tik su vaiku, paimant vaiką 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiko motinai K. N. į vaiko gyvenamąją vietą iki 15.00 val.

8. Apie vaiko paėmimą E. J. praneša iš anksto vaiko motinai K. N. ne vėliau kaip prieš dvi dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

9. Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas.

10. Atsižvelgiant į vaiko užimtumą, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, vaiko motina K. N. sutinka ir neprieštarauja, kad vaiko tėvas E. J. matytųsi su vaiku ir kitomis šioje tvarkoje neaptartomis dienomis, šalims pasirašius atskirą rašytinį susitarimą, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant vaiką vaiko motinai į vaiko gyvenamąją vietą iki 19.00 val. iš anksto apie tai pranešęs K. N. ne vėliau kaip prieš tris dienas sms žinute mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

11. Vaiko tėvas E. J. neturi teisės išvežti vaiko iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko motinos K. N. rašytinio sutikimo.

12. Ši tvarka galioja iki vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą.

13. Atsakovė nedelsiant informuos ieškovą apie pasikeitusią vaiko gyvenamąją vietą.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. N. atsakovui E. J. 20,50 eurų sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei K. N. iš atsakovo E. J. 75 eurų advokato išlaidų.