- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1646-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01097-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“
- Atsakovas
- J. V., T. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.4.1.11.4.3.3Preliminarų sprendimą pakeisti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1084-523/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams J. V. ir T. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Tomadas“ 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovų J. V. ir T. P. solidariai 7 598,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis. Vadovaujantis šios sutarties nuostatomis bei 2016 m. sausio 18 d. Transporto priemonių perdavimo-priėmimo aktu, 2016 m. sausio 18 d. ieškovė iš buvusio (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tiekėjo perėmė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją tolimesniam saugojimui į ieškovei priklausančią sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte pasirašė ir apžiūrint transporto priemonę dalyvavo pažeidėjas T. P.. 2016 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Jurbarko rajono PK išdavė automobilio savininkei J. V. leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Atsakovai buvo ne kartą informuoti apie susidariusį įsiskolinimą bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti, tačiau to nedarė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Tomadas“ solidariai iš atsakovų J. V. ir T. P. 7 598,80 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 598,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis po 42,50 Eur žyminio mokesčio.
4. Atsakovė J. V. 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. preliminaraus sprendimo, šiame procesiniame dokumente prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. preliminarų sprendimą, atmesti ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovei J. V., priteisti jai iš ieškovės visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji nėra ginčo transporto priemonės savininkė, ji ją yra pardavusi ir 2012 m. birželio 20 d. išregistravusi iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazės ir tokiu būdu pašalinusi bet kokias pirkėjo valdymo kliūtis. Kadangi ji nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Be to, ji nėra gavusi iš ieškovės pranešimų apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas. Tokį gavusi, ji nedelsdama būtų susisiekusi su ieškove ir informavusi ją apie tai, kad ji nėra transporto priemonės savininkė.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Tomadas“ 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuose prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės J. V. prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, jog nėra įstatyminės nuostatos, kurioje būtų nurodyta, kad nuosavybės teisė į tam tikrą daiktą išnyksta išregistravus jį iš viešo registro. Net ir išregistravus ginčo automobilį jo savininkė nepasikeitė. Automobilio savininko duomenų pakeitimas pagal jokią pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo atliktas. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ginčo automobilį ji yra pardavusi. Ieškovės nuomone, atsakovė niekaip neįrodė savo nuosavybės teisių į ginčo automobilį pasibaigimo, jos elgesys laikytinas nesąžiningu, kadangi ji tyčia ignoravo ieškovės jai siunčiamus pranešimus (raginimus) dėl atsiskaitymo, žinojo aplinkybes apie susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė ieškovei UAB „Tomadas“ solidariai iš J. V. ir T. P. 3 146 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 146 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis po 17,50 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės UAB „Tomadas“ atsakovei J. V. 413 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas pripažino nustatytu, kad 2015 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK surašyto Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Automagas“ (toliau - UAB „Automagas“) nuvežė automobilį (duomenys neskelbtini), apžiūrint automobilį dalyvavo atsakovas T. P.. 2015 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo priverstinai nuvežti, pervežti transporto priemones (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ir priverstinai nuvežtas transporto priemones saugoti. Pagal šios sutarties 8.1. punktą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą sumoka administracine tvarka baudžiami asmenys. Transporto priemonės savininkas, valdytojas turi atlyginti išlaidas už laikotarpį nuo policijos pareigūno sprendimo grąžinti transporto priemonę išdavimo dienos iki faktiško atsiėmimo dienos (sutarties 8.6. punktas) (elektroninės bylos ieškinio priedų 2-7 lapai). 2016 m. sausio 18 d. perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perėmė iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK transporto priemones, tarp jų ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios buvo priverstinai nuvežtos ir saugotos ankstesnio tiekėjo UAB „Automagas“ (elektroninės bylos ieškinio priedų 9-10 lapai).
8. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK išdavė leidimą J. V. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. birželio 20 d. buvo išregistruotas dėl jo perdavimo valdyti užsienyje gyvenančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, automobilio savininke nurodyta J. V.. Ieškovė 2016 m. kovo 30 d. pranešimu, siųstu registruota pašto siunta, prašė J. V. sumokėti už transporto priemonės saugojimą 856,68 Eur sumą. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovė pateikė užklausimą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, kuris atsakė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas savininkei J. V.. 2016 m. birželio 1 d. ieškovė pakartotiniu pranešimu, siųstu registruota pašto siunta, informavo J. V., kad ši privalo sumokėti 1 657,70 Eur sumą už automobilio saugojimą. 2016 m. liepos 13 d. ieškovė pasirašė Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutartį su VĮ „Registrų centras“. 2017 m. liepos 17 d. ieškovės atstovė patikrino atsakovo T. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimu, siųstu registruota pašto siunta, informavo atsakovą T. P., kad šis už automobilio saugojimą privalo sumokėti 7 320,50 Eur. 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė patikrino atsakovės J. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą.
9. Spręsdamas dėl prievolės solidarumo teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. Ieškovė pasinaudojo teise reikalauti, kad transporto priemonės saugojimo išlaidas atlygintų solidarūs skolininkai – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytojas. Ieškovė atitinka SEAKĮ reikalavimus – yra ūkio subjektas, besiverčiantis transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo ūkine komercine veikla. Ieškovė 2015 m. gruodžio 18 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini)apskrities VPK, pagrindu perėmė ir saugojo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė tapo pasaugos teisinių santykių, atsiradusių SEAKĮ pagrindu, dalyve (CK 6.850 straipsnis). Savo esme ši pasaugos sutartis laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl teismas laikė, jog saugotos transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas privalo atlyginti saugotojui patirtas saugojimo išlaidas, nors jis ir neišreiškė savo valios dėl pasaugos teisinių santykių sukūrimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas T. P. SEAKĮ numatytų aplinkybių atsiradimo metu buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas valdytojas, laikė, jog jo pareiga atlyginti saugojimo išlaidas yra nekvestionuotina. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė J. V. ginčijo pareigą atsakyti pagal ieškinį, remdamasi tuo, kad ji eismo įvykio metu nebebuvo transporto priemonės savininkė, teismas nurodė, kad atsakovė J. V. neįrodė, jog pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl sprendė, jog ji pripažinta atsakinga už saugojimo išlaidų atlyginimą ieškovei. Registre nėra duomenų apie kitą automobilio valdytoją, atsakovė J. V. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ginčo automobilio valdymo teisės perdavimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, jog atsakovė, nesirūpindama juridinę reikšmę turinčių faktų registracija, elgėsi nerūpestingai, todėl sprendė, jog ji yra solidari skolininkė.
10. Spręsdamas dėl saugojimo išlaidų dydžio teismas nustatė, kad ieškovė 2016 m. sausio 18 d. perėmė saugoti automobilį iš ankstesnio saugotojo, 2016 m. vasario 3 d. buvo išduotas leidimas savininkei atsiimti automobilį. 2016 m. kovo 30 d. ieškovė išsiuntė pirmąjį pranešimą atsakovei J. V. atsiimti automobilį ir sumokėti už jo saugojimą. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovė pateikė užklausą policijos komisariatui, kuris patvirtino, kad automobilis grąžintinas savininkei J. V.. 2016 m. birželio 1 d. ieškovė išsiuntė antrąjį pranešimą J. V.. 2016 m. liepos 13 d. ieškovė sudarė Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutartį su VĮ „Registrų centras“, 2017 m. liepos 17 d. ieškovė patikrino atsakovo T. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir 2017 m. rugsėjo 13 d. išsiuntė T. P. pirmąjį pranešimą dėl skolos sumokėjimo. 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė patikrino atsakovės J. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, 2017 m. spalio 6 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d., kai buvo išsiųstas antrasis pranešimas atsakovei, iki 2017 m. liepos 17 d., kai buvo patikrintas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų atsakovų atžvilgiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių pateisinti jos delsimą sužinoti atsakovų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresus ir kreiptis į teismą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės veiksmai neatitiko šalių kooperavimosi ir prievolės vykdymo ekonomiškumo principų, teismas sprendė, kad skolos suma turi būti sumažinta, ieškovei nepriteisiant automobilio saugojimo išlaidų už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 16 d., kai faktiškai ieškovė neatliko jokių veiksmų. Laikė, jog toks teismo sprendimas labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovams J. V. ir T. P. tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Visiškai neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė tik 260 parų automobilio priverstinio saugojimo laikotarpį, kai bylos duomenys patvirtina, jog automobilis nuo jo perėmimo priverstiniam saugojimui apeliantės dispozicijon (2016 m. sausio 18 d.) buvo priverstinai saugomas iki ieškinio parengimo dienos (2017 m. spalio 6 d.). Maža to, automobilis priverstinai tebesaugomas, kadangi atsakovai ir toliau nesiima jokių veiksmų jo atsiėmimui (atsisakymui), o apeliantė, atitinkamai, yra priversta ir toliau saugoti automobilį nepaisant akivaizdaus atsakovų piktnaudžiavimo.
2.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas bei nepagrįstai sumažino išieškotiną sumą daugiau nei 2 kartus, o taip pat visiškai nesivadovavo 2015 m. gruodžio 18 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 64-IL-36103 nuostatomis ir be jokio pagrindo pripažino apeliantę nesąžininga. Pagrindo mažinti atsakovų įsiskolinimą pirmosios instancijos teismas neturėjo, juo labiau, kad ieškovė tinkamai vykdė viešojo pirkimo sutarties pagrindu prisiimtas teises bei pareigas. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ieškovės tariamą pasyvumą informuojant atsakovus apie priverstinį automobilio saugojimą. Apeliantės pastangas sprendžiant automobilio perdavimą aiškiai patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovai būtų padarę bent kokius veiksmus dėl automobilio atsiėmimo.
Atsiliepimas
13. Atsakovė J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės J. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pilnai atskleidė bylos esmę, išsiaiškino faktines aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais. Nurodė, jog ji transporto priemonę yra pardavusi ir ją 2012 m. birželio 20 d. išregistravusi iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazės. Aplinkybės, kad ji tebėra transporto priemonės savininkė ir transporto priemonė priverstinai yra saugoma aikštelėje bei už jos paslaugą ieškovė reikalauja atlygio, jai tapo žinoma tik gavus procesinius dokumentus iš teismo. Atsakovė prieš tai nebuvo gavusi jokių pranešimų iš ieškovės dėl transporto priemonės pasaugos. Ieškovė neįrodė, kad yra atsakovės kaltė dėl to, kad transporto priemonė ilgą laiką buvo saugoma ieškovei priklausančioje aikštelėje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės siųsti pranešimai dėl transporto priemonės atsiėmimo ir atsiskaitymo už jos nuvežimą bei saugojimą buvo įteikti atsakovei. Laiko, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė savo neveikimu padidino žalą ieškovei. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad įsiskolinimo sumą iš esmės nulėmė pačios atsakovės neveikimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės kreipimasis į teismą tik 2017 m. spalio 6 d. nepateisinamas jokiomis objektyviomis priežastimis. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Taip pat mano, jog ieškovė neteisingai aiškina sutarties 8.3. punktą, kuriame nėra įtvirtinta termino, kuriam suėjus jai atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl atlygio už suteiktas paslaugas prisiteisimo. Taip pat nėra draudimo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo po trumpesnio nei 6 mėnesių transporto priemonės saugojimo laikotarpio. Ieškovei yra suteikta diskrecijos teisė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl ji privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, dirbtinai nedidinti skolos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl teisėtumo ir pagrįstumo ieškovės reikalavimo atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
16. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 64-IL-36103. Vadovaujantis šios sutarties nuostatomis bei 2016 m. sausio 18 d. Transporto priemonių perdavimo-priėmimo aktu Nr. 64-IL-1730, 2016 m. sausio 18 d. ieškovė iš buvusio (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tiekėjo perėmė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nugabeno ją tolimesniam saugojimui į ieškovei priklausančią sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. 2015 m. liepos 24 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 65 pasirašė ir, apžiūrint transporto priemonę, dalyvavo pažeidėjas T. P.. 2016 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK išdavė automobilio savininkei J. V. leidimą Nr. 64-S-6533 (14.23-64-98) atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Atsakovai buvo ne kartą informuojami apie susidariusį įsiskolinimą bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti, tačiau to nedarė. UAB „Tomadas“ 2016 m. kovo 10 d. J. V. siuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo sumokėjimo. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK užklausimą dėl transporto priemonės statuso, savininko ir/ar teisėto valdytojo ir gavo atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė grąžintina, o jos savininke nurodyta atsakovė J. V.. Apeliantė 2016 m. birželio 1 d. papildomai patikrino VĮ „Regitra“ duomenis tam, kad nustatytų ar Marijampolės apskrities VPK nurodomas transporto priemonės savininkas sutampa su registruotu VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK duomenys apie transporto priemonės savininką sutapo. Apeliantė tuoj pat 2016 m. birželio 1 d. registruotu paštu (Reg. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi su pakartotiniu pranešimu į J. V. informuodamas, kad jai priklausanti transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir saugoma, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės nesulaukė. Apeliantė 2016 m. liepos 13 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį su VĮ „Registrų centras“. 2017 m. birželio 28 d. patikrino VĮ „Regitra“ duomenis tam, kad nustatytų ar (duomenys neskelbtini)apskrities VPK nurodomas transporto priemonės savininkas sutampa su registruotu VĮ „Regitra“. 2017 m. liepos 17 d. VĮ „Registrų centras“ patikrino T. P. duomenis. 2017 m. rugsėjo 13 d. patikrino VĮ „Regitra“ duomenis tam, kad nustatytų ar (duomenys neskelbtini)apskrities VPK nurodomas transporto priemonės savininkas sutampa su registruotu VĮ „Regitra“. 2017 m. liepos 17 d. T. P. siuntė pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo sumokėjimo. 2017 m. rugsėjo 27 d. VĮ „Registrų centras“ patikrino J. V. duomenis. Transporto priemonė iš priverstinio saugojimo aikštelės atsiimta nebuvo, transporto priemonės savininkė ir valdytojas į ieškovės siųstus pranešimus nereagavo, todėl ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams (transporto priemonės savininkei ir valdytojui), prašydama iš jų solidariai priteisti su transporto priemonės priverstiniu pervežimu ir saugojimu susijusias išlaidas. Pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o gavęs atsakovės J. V. prieštaravimus, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 16 d., kai faktiškai ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų priteista operatyviai ir skolos suma dirbtinai nedidėtų, preliminarų teismo sprendimą pakeitė – sumažino transporto priemonės saugojimo išlaidas. Ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria sumažintos transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 16 d., nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog apeliantė buvo nepateisinamai pasyvi.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
17. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Būtent dėl šios dalies Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutarime padarė išvadą, kad SEAKĮ (2007 m. lapkričio 22 d. redakcija) 33 straipsnio 6 dalies nuostata „Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės“ tiek, kiek ja nesudaryta galimybė susigrąžinti transporto priemonę adekvačiai užtikrinus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymą, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
18. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo mažinti apeliantės naudai priteistiną įsiskolinimo sumą argumentuojant pasyviu ieškovės elgesiu. Priešingai, ji veikė aktyviai, visais įmanomais būdais siekė pranešti ginčo transporto priemonės savininkei bei valdytojui, jog transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir saugoma apeliantės saugojimo aikštelėje. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 16 d., ieškovės veiksmai neatitiko šalių kooperavimosi ir prievolės vykdymo ekonomiškumo principų, kadangi ieškovė neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų priteista operatyviai ir skolos suma dirbtinai nedidėtų. Šiuo atveju, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovės atstovai, po 2016 m. liepos 13 d. pasirašę sutartį su VĮ „Registrų centras“ ir nustatę, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nepakitusi, nelaikytina pakankamai aktyviu veikimu siekiant vykdyti transporto priemonės grąžinimą ar skolos išieškojimą. Ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. spalio 9 d. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nėra pakitusi. Taigi, išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad apeliantė, kaip transporto priemonės saugotoja tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą atsakovų atžvilgiu, t. y. buvo pakankamai rūpestinga ir visiškai aktyvi siekdama kuo greičiau išspręsti saugomos transporto priemonės grąžinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiškumo bei proporcingumo principų.
19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taikė procesinės teisės normas bei tinkamai taikė ir aiškino Civiliniame kodekse įtvirtintus civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
21. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškovės UAB „Tomadas“ apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis yra pagrindas iš ieškovės UAB „Tomadas“ priteisti atsakovei J. V. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė J. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš ieškovės UAB „Tomadas“ priteisiamos atsakovei J. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ (įmonės kodas 302308932) atsakovei J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.