- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-285-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-47764-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Generalinės prokuratūros prokurorės V. Š. 2016-10-11 nutarimą Nr. 13.12-79, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. 2016-08-10 nutarimas Nr. (3-AP-4524) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nurodė, kad Lietuvos Generalinės prokuratūros prokurorės V. Š. 2016-10-11 nutarime Nr. 13.12-79 prokurorės išvados, kurių pagrindu atsisakyta ginti viešąjį interesą, yra nepagrįstos. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį atkurtos nuosavybės teisės natūra pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, nurodo, jog 1940-12-13 nacionalizuotas A. M. nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos turėjo 231 kv.m. naudingo ploto, sovietmečiu buvo rekonstruotas, dėl ko jo naudingas plotas padidėjo iki 436,34 kv.m. ir šiuo metu 88,7 procentų viršija buvusįjį, todėl atstatant į šį pastatą nuosavybės teises natūra, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, numatantis 30 procentų ribą, iki kurios leidžiama pastatą grąžinti natūra. Pareiškėjas nurodo, kad pastatas negalėjo būti grąžinamas natūra, o jame gyvenantiems nuomininkams, tame tarpe ir pareiškėjui, turėjo būti leista privatizuoti butus. Prokurorė ignoravo pareiškėjo pateiktus dokumentus, įrodančius, jog grąžintino pastato plotas yra išaugęs ne tik dėl priestato pastatymo, bet ir dėl pastatui perstatyto plokščio stogo į šlaitinį, po kuriuo įkurti butai. Naujai sukurti statybos objektai-priestatas ir po šlaitiniu stogu įrengtos gyvenamosios patalpos neteisėtai buvo perduoti buvusio savininko A. M. įpėdiniams, tokiu būdu žala daroma valstybei. Prokurorė nepagrįstai remiasi statybos techninės ekspertizės akte pateiktomis išvadomis apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ploto padidėjimą, kur ekspertas nustatė, kad plotas padidėjo 29,75 proc., ignoruodama pareiškėjo pateiktus minimo namo ploto padidėjimus laikotarpiu po nacionalizacijos. Pareiškėjo manymu, prokuroras šiuo atveju turėtų ginti viešąjį interesą, sustabdyti be teisėto pagrindo grąžintiną turtą natūra. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam, kaip gyvenamųjų patalpų nuomininkui, trukdoma privatizuoti šiame pastate jo nuomojamą gyvenamąjį butą ir siekiama jį iškeldinti.Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir nurodė, jog pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimų, teismas skundo netenkina. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl prokuroro nutarimo pagrįstumo yra susiję su galimais viešojo intereso pažeidimais ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir jo pareiškimo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamu pagrindu naikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą. Prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nenustatė, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų pažeistas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio nuostatos. Spręsdamas, ar nebuvo įstatymo pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), prokuroras vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto valdymo skyriaus pateiktais duomenimis, oficialiu dokumentu - 2008-03-06 statybos techninės ekspertizės aktu, nekilnojamojo turto kadastro ir registro šio pastato bylos medžiaga, Kauno valstybinio archyvo medžiaga apie tiriamą pastatą, ir nustatė, kad po nacionalizacijos gyvenamojo namo (1A3p.) (duomenys neskelbtini), visas bendras plotas viršija buvusį pastato plotą iki nacionalizacijos 29,75 proc., todėl padaryta išvada, jog atkuriant nuosavybės teises į šį pastatą, nebuvo pažeistas įstatymas. Todėl, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė, patikrinusi Kauno apygardos prokuroro nutarimą, sutiko su pastarojo išvadomis. Generalinės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2016-08-10 nutarimo Nr. (3-AP-4524) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustatė privalomųjų sąlygų, būtinų įstatymo nurodytai išimčiai tinkamai realizuoti, siekiant apginti viešąjį interesą. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra saistomas viešojo intereso apsaugos, tačiau R. Z. pareiškimo ir skundo argumentai leido pagrįstai teigti, kad pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą, siekdamas gauti paramos savo interesų gynimui.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo R. Z. skundą atmetė.Teismas nenustatė, jog prokuroras, atlikdamas tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą, būtų padaręs procesinius pažeidimus. Teismas laikė, kad argumentai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į šilusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio nuostatų pažeidimo, dėl rekonstruoto pastato ploto nėra bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šias aplinkybes ištyrė prokuroras, kurio kompetencijoje spręsti, ar yra teisės pažeidimas. Teismas padarė išvadą, kad prokuroras, tirdamas pareiškėjo skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateikta informaciją, ją teisiškai įvertino, prokuroro nutarimai yra motyvuoti, išsamūs, juose detalizuota pareiškėjo skunde nurodyta informacija. Teismas konstatavo, kad prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, proceso normų nepažeidė. Teismas taip pat laikė, kad pareiškėjas kreipdamasis su skundu į teismą siekė ir savo interesų gynimo dėl teisės įgyti asmeninės nuosavybės teise butą, kurį šiuo metu valdo nuomos sutarties pagrindu. Ir toks pareiškėjo siekis negali būti vertinamas kaip susijęs su visuomenės dalies interesų pažeidimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti prokurorės V. Š. 2016-10-11 nutarimą Nr. 13.12.-79 ir prokurorės L. B. 2016-08-10 nutarimą Nr. (3-Ap-4524).Nurodo, kad, priešingai nei nurodė teismas, prokurorė L. B. neanalizavo, netyrė pareiškėjo pateiktos K.M. Vykdomojo komiteto nacionalizuotų namų sąrašo kopijos, kuriame užfiksuota, jog 1940-12-13 aktu Nr. 598 buvo nacionalizuotas A. M. gyvenamasis namas, turėjęs 231 kv.m. naudingo ploto. Prokurorė netyrė ir neanalizavo aplinkybių, kad pastato dalis buvo grąžinta pažeidžiant įstatymais nustatytas procedūras, be jokių ekspertizių, nerinko duomenų, kad išaiškinti 2000-12-01 Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1495 teisėtumą. UAB „Ekspertika“ prokurorei perdavė tik 2 ekspertizės akto lapus, kai aktą sudaro 19 lapų, kuriuose yra lokalinės sąmatos. Nors teismas tenkino pareiškėjo prašymą išreikalauti įrodymus apie pastato plotus, tačiau iš tikrųjų leido atsakovui šios informacijos nepateikti ir atsakovas jos nepateikė, todėl teisėja kartu su prokurorėmis bendrininkavo slepiant žalos mastą. Pareiškėjas rūpindamasis valstybės interesu, kad nebūtų švaistomas Lietuvos Respublikos turtas, prašė teisėjo prijungti viešą informaciją apie valstybės skolą, tačiau teisėja jos neprijungė. Taip pat prokurorė teismo prašė neprijungti pareiškėjo dokumentų, kurie, jo manymu, pagrindžia, kad butas, kuriame jis gyvena, nuo 2011 m. tapo valstybės išperkamas, ir ploto neatitikimus. Teigia, kad jokioje medžiagoje nėra duomenų, jog Mačiokai kada nors sutiko su Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta jiems pareigą butą išnuomoti savivaldybei.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodo, kad teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą vertino tiek skunde nurodytas aplinkybes, tiek prokurorų pateiktus įrodymus. Prokuroras ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso galimo pažeidimo ir galimai pažeisto viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 49 str. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Generalinės prokuratūros 2016-10-11 nutarimu. Generalinė prokuratūra, ištyrusi pareiškėjo R. Z. skundą, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prokurorė, tirdama apelianto pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką.Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2016-08-10 nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą, kuriuo paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, argumentavo, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2016-08-10 nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Generalinės prokuratūros prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokuratūra analizavimo aplinkybes, rinko duomenis iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, ar pastatas (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas prie valstybės išperkamų pastatų, vertino visumą surinktų įrodymų, įskaitant pareiškėjo paaiškinimus. Prokuratūra neturėjo pagrindo abejoti byloje esančia medžiaga. Pažymėtina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Vien tai, kad teismas neaprašė ir neaptarė skundžiamojoje kiekvieno byloje esančio įrodymo, kuriuo rėmėsi Prokuratūra atmesdama pareiškėjo skundą, nepagrindžia teismo nutarties neteisėtumo, kadangi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išvados paremtos įrodymų visumos analize.Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų, numerių suteikimo, patalpų planą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisako, kadangi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą) atkūrimo faktinių aplinkybių teisinį vertinimą atliko prokuroras ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip minėta, teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės. Sutiktina su suinteresuotu asmeniu, jog nagrinėjamu atveju šių įrodymų tyrimas ir vertinimas, ar yra pažeidžiamas viešasis interesas, reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės dėl viešojo intereso pažeidimo, todėl būtų pažeista prokuroro diskrecijos teisė spręsti apie viešojo intereso egzistavimą.Pažymėtina, kad apeliantas jokių argumentų dėl ko pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos atskirajame skunde nenurodo ir nemotyvuoja, o iš esmės atkartoja skundo argumentus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrįstu pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 320 str.,337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d nutartį palikti nepakeistą.