- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- 1-2325-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60253-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Civilinis ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs):
2009 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. D. pasiųstas vykdyti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 00.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), įsiveržė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam D. K. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, sukeldamas D. K. fizinį skausmą ir padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairės akiduobės srityje ir dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. D. savo kaltės, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepripažino. Paaiškino, kad gyvena su nukentėjusiojo D. K. motina N. K.. Nukentėjusysis pastoviai ją muša, reikalauja pinigų ir keikia, ji pastoviai skundžiasi D. K.. Įvykio metu jis pradėjo aiškintis su D. K., nukentėjusysis pradėjo rėkauti keikdamasis, todėl jis nustūmė nukentėjusįjį ir išėjo. Kitą dieną D. K. buvo sveikas. Paaiškino, kad viskas vyko vakare, kaltinime nurodytą dieną. Adresu (duomenys neskelbtini) atėjo N. K. ir pasakė, kad ją stumdė D. K., todėl jis nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis ėjo ne vienas, nes pakeliui sutiko pažįstamą asmenį. Į butą įėjo, nes turėjo raktus, kuriuos davė N. K.. Šiame bute buvo N. K. brolis S., kuris buvo visiškai girtas virtuvėje ir nukentėjusiojo brolis I., kuris dabar miręs, o D. K. buvo kambaryje. Asmuo, kuris atėjo kartu, nuėjo į kambarį. Konfliktas iš esmės buvo dėl to, kad D. K. stumdė N. K., kadangi nukentėjusiajam nepatiko, jog ji gyvena su juo (kaltinamuoju). Būnant bute jis priekaištavo nukentėjusiajam, jog nukentėjusysis reikalavo pinigų iš N. K., todėl jis nustūmė nukentėjusįjį ir nuėjo su nukentėjusiojo broliu I.. Jo bendravimo su nukentėjusiuoju niekas nematė, nes I. sėdėjo kitame kambaryje, o S. buvo visiškai girtas virtuvėje. Šio įvykio metu jis buvo blaivus, išgėrė alkoholio, kai grįžo namo, prieš atvykstant policijai. Paaiškina, kad pažįstamas asmuo, kuris ėjo kartu, ėjo kartu į butą, kad morališkai palaikytų, šį asmenį sutiko eidamas pakeliui. Šis asmuo buvo pažįstamas iš matymo, ar šis asmuo pažinojo N. K. sūnus, jis nežino, bet su I. bute bendravo. Paaiškino, kad įvykio metu buvo blaivus, neblaivumas buvo nustatytas tik po įvykio, kelintą valandą nežino. Su nukentėjusiuoju jis nebendrauja, apie pareikštą civilinį ieškinį žino, bet jo nepripažįsta.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. nurodė, kad su broliu buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Įvykio datos ir laiko neprisimena, galimai buvo 2018 m. gruodis. Jis sėdėjo namuose su broliu I., jie žiūrėjo klipus, paskui I. nuėjo miegoti, dėdė S. buvo kitame kambaryje. Kaltinamasis su pažįstamu asmeniu užėjo į namus, jie paskambino į duris, o dėdė atrakino duris, tada jie pakilo laiptais ir įėjo į butą. Kaltinamasis pirmas užėjo į kambarį, o kartu su kaltinamuoju atėjęs asmuo kalbėjo su S.. Paskui A. D. pradėjo jį mušti. Jis pradėjo gintis, blokuoti smūgius. Tada su kaltinamuoju atėjęs asmuo pradėjo jį mušti rankomis į veidą. Toliau buvo taip, kad jis nukrito ir jie pradėjo mušti jį kojomis, mušė per rankas, kad negalėtų atsikelti, vienas iš jų koja sudavė smūgį į akį. Tada jis atsisėdo į savo lovą kambaryje, kur miegojo S.. Po to A. D. ir jo draugas pradėjo kalbėtis, kad pakviestų motiną ir brolis I. kartu su šiais vyras išėjo. Tada jis iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, pamatė, kad jam sumušta akis ir jis kraujavo. Paaiškina, kad kaltinamąjį jis pažinojo, nes jo dėdė S. juos supažindino. Įvykio metu, kai jis buvo mušamas, S. buvo tame pačiame kambaryje, bet nieko nedarė ir sėdėjo savo lovoje. Kaltinamasis jam spyrė į veidą, mušė kojomis ir rankomis, trankė per rankas ir pataikė į akį. Į medikus nesikreipė po policijos atvykimo, patirtus sužalojimus rodė policininkams. Savo civilinį ieškinį palaiko, jį grindžia pablogėjusiu regėjimu, kadangi blogai matė visą savaitę. Įvykio metu kaltinamasis ir kartu atėjęs asmuo buvo girti, o jis buvo blaivus. Jo jokie santykiai su kaltinamuoju nesieja, su kaltinamuoju jis nesipyksta. Kai kaltinamasis su kartu atėjusiu vyru ir broliu išėjo buvo apie 24.00 val. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo parodymus, jis patvirtino, kad tokius parodymus davė ir paaiškino, kad smūgiai jam buvo į veidą, jis gynėsi, iš pradžių jis buvo savo kambaryje, o po to pabėgo į kitą kambarį. A. D. jam smūgiavo kambaryje, kai jis sėdėjo ant lovos, jis sugebėjo paguldyti kaltinamąjį ir nubėgo į kitą kambarį, kur pamatė kartu su kaltinamuoju atėjusį vyrą, kuris bendravo su dėde. Jo brolis negelbėjo, nes pastarajam buvo širdies yda, o kodėl dėdė nereagavo nežino.
Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. (S. K.) parodė, kad jis pats matė kaip jo sūnėną mušė. Paaiškino, kad viskas vyko apie 12 val. dienos, atėjo kaltinamasis ir E.. Į butą jie įėjo, kadangi durys buvo nerakintos. Iš pradžių kaltinamasis ir E. atėjo į pirmąjį kambarį, kur jie pastatė prie durų nukentėjusįjį ir pradėjo mušti, o jis nieko negalėjo padaryti, nes serga radikulitu. Jis visą tai matė sėdėdamas ant savo sofos. Jis ir nukentėjusysis buvo skirtinguose kambariuose, bet kaltinamasis ir kartu atėjęs vyras atvedė D. K. į jo kambarį ir pastatę prie durų mušė D. K.. Jis matė, kaip kaltinamasis su kitu asmeniu mušė nukentėjusįjį per veidą ir kūną. Nukentėjusįjį mušė apie pusvalandį, viskas vyko apie 12 val. dienos. Nukentėjusiajam po sumušimo bėgo kraujas iš nosies ir buvo patinusi akis, kodėl nukentėjusysis buvo sumuštas jis nežino. Bute daugiau žmonių nebuvo. Po įvykio su N. K. bendravo, bet neatsimena kada, o su kaltinamuoju jokių santykių neturi. Kaltinamasis įvykio metu, jam atrodo, buvo neblaivus. Pagarsinus S. K. ikiteisminio tyrimo parodymus, jis paaiškino, kad viskas vyko dieną, be to, bute buvo I., tik kitame kambaryje. Pažymėjo, kad nors įvykis buvo senai, bet jis gerai atsimena įvykio aplinkybes, tai, kiek laiko buvo mušamas D. K. gerai neatsimena.
Apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. K. parodė, kad apie įvykį nelabai žino, nes buvo kaltinamojo A. D. namuose. Įvykio dieną, vakare kaltinamasis buvo atėjęs su jos vyriausiuoju sūnumi. Ji sekančią dieną po įvykio pamatė nukentėjusįjį, kuris neturėjo sumušimo žymių. Viskas buvo prieš naujus metus, vakare, D. K. ir A. D. kalbėjosi. Apie įvykį jos brolis pasakojo, kad kilo konfliktas, kad jie kažko nepasidalijo, bet apie smurtą jai nieko nepasakojo. Jos manymu, nukentėjusiojo niekas nemušė, kadangi jis neturėjo mėlynių. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja teigė, kad neatsimena, kokius parodymus buvo davusi, bet neatmetė galimybės, kad galėjo būti duoti tokie parodymai, kokie užfiksuoti apklausos metu. Laikėsi pozicijos, kad D. K. sumuštas nebuvo, tą savaitę jokių mėlynių nebuvo, jų nebuvo ir vėliau.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. D. savo kaltės dėl jam pareikštų įtarimų nepripažino. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas jį svečiuose buvo N. K., jie susitikinėja, tačiau bendro ūkio neveda. N. K. jam pasiskundė, kad jos sūnus D. K. ją terorizuoja, nuolat prašo jos pinigų. Jis norėjo su juo išsiaiškinti vyriškai, paprašyti, kad įsidarbintų ir nustotų motinos prašinėti pinigų. Dėl to nuėjo pas N. K. namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena D. K.. Pakeliui jis sutiko iš matymo pažįstamą, kurio vardas E., tačiau kur šis gyvena, nežino. Jie kartu nuėjo pas D. K.. N. K. jam davė raktus nuo buto. Jie užėjo, bute buvo S. K. ir I., jie buvo kitame kambaryje ir jų konflikto su D. K. nematė, su jais pasiliko Eduardas. Kambaryje jis buvo su D. K., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. K. jam sudavė į kairės pusės viršugalvį ir į dešinės pusės šoną. Jis D. K. tikrai nemušė. Po konflikto jis apsisuko ir išėjo namo (duomenys neskelbtini), kur jie kartu su N. K. išgėrė alaus, dėl to, kad jis buvo susijaudinęs po tokios situacijos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį nuvežė į policijos komisariatą (b. l. 55-56, 67-68).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. D. parodė, kad I., tai N. K. sūnus, kuriam yra apie 30 metų, D. K. irgi N. K. sūnus. E. jam yra ne draugas, tik pažįstamas, kurio kontakto tikrai neturi, bet kartais sutinka prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) pr. Kiek jam yra žinoma, asmuo yra iš Trakų rajono, bet tiksliai nežino. E. yra apie 30-35 metai, plaukai šviesiai rudi, maždaug 175 cm ūgio, sportinio kūno sudėjimo. Dėl įvykio gailisi, sutinka susitaikyti su D. K. (b. l. 77).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. D. parodė, jog susitikinėja su D. K. motina N. K.. Šiuo metu jie jau ruošiasi apsigyventi kartu. D. K. niekada nepatiko, kad jis susitikinėja su jo motina, kuris tiesiog pavydi. D. K. savo motinos nuolatos prašo pinigų, ją terorizuoja, kadangi pats niekur nedirba. 2018 gruodžio 22 d., naktį, jis nusprendė iš savo namų nueiti į N. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pakalbėti su D. K.. Tuo metu jis buvo neblaivus, išgėręs alaus. Pakeliui sutiko pažįstamą E.. Jokių kitų duomenų apie jį nežino. Kartu su juo nuėjo pas D. K.. Nuo to buto raktus turėjo, todėl pats atsirakino jų butą ir įėjo. Bute buvo S. K. ir abu Natalijos sūnūs – D. K. ir I.. I. neseniai mirė. Viename iš kambarių jis pasiliko su D. K. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis šiam bandė paaiškinti, kad nebeprašytų motinos pinigų. Po tų žodžių D. K. jį apstumdė, kumščių nenaudojo. Jis pats D. K. tikrai nemušė, E. taip pat prie D. K. nelindo ir jo nemušė. Po to jie su E. išėjo iš to buto ir nuėjo pas jį į namus. Su D. K. pateiktu civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi D. K. tikrai nemušė ir neketina atlyginti žalos, kurios nepadarė. Be to, D. K. iš motinos vagia pinigus, todėl jos gaunami pinigai yra saugomi jo namuose. Galima sakyti, kad dėl N. K. pinigų tarp jo ir D. K. vyksta nesutarimai, kadangi D. K. nori paimti motinos pinigus, o jis juos saugo. N. K. sutinka su jo pozicija dėl pinigų (b. l. 81).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamuoju A. D. parodė, jog kai jis 2018 m. gruodžio 22 d. atėjo pas D. K. į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, D. K. buvo visiškai sveikas, ant jo nesimatė jokių sumušimo žymių. Kai išėjo iš buto, D. K. taip pat buvo sveikas, kadangi niekas iš jų jo nemušė. Negali pasakyti, ar tuo metu D. K. buvo išgėręs, be to, S. K. galėjo pasakyti, kad jis mušė D. K., kadangi jis su S. K. taip pat konfliktuoja dėl pinigų. S. K. niekur nedirba ir nori, kad jie su N. K. duotų pinigų cigaretėms ir alui. Jis S. K. yra pasakęs, kad tikrai niekada neduos nei cigarečių, nei alaus, ir šis, greičiausiai, ant jo dėl to supyko bei pasakė matęs, kaip jis mušė D. K.. Jis nežino, kas galėjo D. K. sumušti, kadangi nei E., nei jis jo nemušė (b. l. 85).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė, kad butas, esantis adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai N. K.. Jis gyvena viename šio buto kambarių. 2018 m. gruodžio 22 d. jis buvo savo kambaryje, sėdėjo ant savo lovos, kažką žiūrėjo mobiliajame telefone. Brolis I. taip pat buvo kambaryje. Kitose buto patalpose buvo jo dėdė S. K., kuris taip pat gyvena šiame bute. Netikėtai į kambarį įbėgo pažįstamas vyras – A. D. ir ankščiau jo bute matytas vaikinas, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Šis vaikinas ankščiau ateidavo kartu su A. D. pas N. K. išgerti. Mano, kad A. D. į butą įleido S. K., kadangi motinos tuo laiku bute nebuvo, ji girta miegojo pas A. D. bute. A. D. pribėgo prie jo ir du kartus sudavė kumščiais į veidą, po to dar apie tris smūgius koja į įvairias kūno vietas (į galvą, kaklą, dešinę ranką po vieną smūgį). Jam skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. Smūgių sudavimo metu jis sėdėjo ant savo lovos. Jis atstūmė A. D. nuo savęs dviem rankom ir paklausė, ko šis prie jo pristojo. A. D. pasakė, kad jį sumuš, už ką, nesakė, tačiau sudavė smūgį koja į dešinę koją ir smūgį kumščiu į veidą. A. D. buvo neblaivus, jam pavyko šį pargriauti ant grindų ir prispausti savo kūnu. Po to jis atsistojo ir nubėgo į kitą kambarį. Kitame kambaryje buvo vaikinas, kuris atėjo su A. D.. Šis sudavė jam stovinčiam kumščiais po vieną smūgį į kairę ir į dešinį akį, jam skaudėjo. Jis atsisėdo tame kambaryje ant lovos ir pradėjo valyti nuo veido kraują. Tuo laiku prie jo pribėgo A. D. ir sudavė tris smūgius kumščiais į galvą bei du smūgius kojomis į dešinę koją. Jam skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. Po to A. D., nepažįstamas vaikinas ir jo brolis I. susirinko ir nuėjo pas A. D. gerti alkoholinius gėrimus, o jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Kartu su policijos pareigūnais jis nuėjo pas A. D. į butą ir nurodė jį policijos pareigūnams. Tuo laiku pas A. D. vaikino, kuris kartu su A. D. buvo jo namuose, nebuvo. Pas medikus nesikreipė (b. l. 16).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė, kad kito vyro, kuris buvo atėjęs su A. D. jis nepažįsta ir nėra anksčiau matęs. Po įvykio šio vyro taip pat nematė. Po to, kai buvo sumuštas namuose, liko liekamųjų reiškinių - dešine akimi pradėjo silpniau matyti, vaizdas nebe toks ryškus. Su A. D. susitaikyti nenori, kadangi šis iki šiol nėra jo atsiprašęs bei toliau neleidžia bendrauti su motina. Reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos, kuri pasireiškė tuo, kad šio metu prasčiau mato dešine akimi. Turtinės žalos nepatyrė, kadangi į gydytojus nesikreipė dėl akies, nesigydė (b. l. 20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. nurodė, kad gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu gyvena ir jo sesuo N. K. bei jos du vaikai – D. K. ir I. Š. (I. Š.). 2018 m. gruodžio 21 dieną, vakare, tikslaus laiko neprisimena, į domofoną kažkas paskambino. Kai jis atsiliepė, jam net nepaklausus, kas čia, asmuo pasakė, kad jis jų laiptinėje dirba antrame aukšte, atėjo pasiimti kažkokį instrumentą, ir jis atrakino laiptinės duris. Jis buvo pametęs nuo namų raktą, tai tą vakarą namų durys buvo nerakintos. Greitai po to, kai atrakino laiptinės duris, į namus atsidarę buto duris įėjo A. D. su draugu E.. Jis buvo kambaryje, nematė kai jie įėjo, tik girdėjo. Šie įėję į namus, iškart nuėjo į miegamąjį, kuriame buvo D. K., pastarąjį atsivedė į kambarį, kuriame buvo jis, ir pradėjo mušti. E. ir A. D. mušė D. K. tiek kojomis, tiek rankomis, smūgius sudavė abu. S. D. sudavė nemažai, kiek jų buvo tiksliai, tikrai nežino. Jam atrodo, kad jie mušė D. K. apie 10 minučių. Kai D. K. mušė, jis tuo metu buvo prie durų, kurios skiria koridorių ir kambarį, kuriame jie buvo. D. K. iš pradžių buvo mušamas stačias, paskui kažkuriuo momentu jis susigūžė, vėl buvo pastatytas ir toliau mušamas. Kažkur po 10 minučių D. K. mušimo, E. ir A. D. tiesiog nustojo D. K. mušti. Jie iškart, nieko nesakę, išėjo iš kambario, kuriame buvo mušamas D. K., ir dar kažko nuėjo į miegamąjį, apsidairė ir išėjo iš buto. Dar, kiek pamena, A. D. D. K. tada sakė, kad šis gauna už tai, kad sumušė savo motiną N. K.. Bet taip tikrai nebuvo. Dar A. D. sakė D. K., kad atsiklauptų prieš savo motiną ir prašytų atleidimo, bet už ką, nepasakė. Be to, tiek A. D., tiek E. buvo girti, gal todėl jiems kažkas pasirodė. D. K. labai nepatiko, kad jo motina N. K. bendrauja su A. D., buvo prieš jų bendravimą. Mano, kad šitą sužinojęs, A. D. ir sugalvojo sumušti D. K.. Jis A. D. žino iš matymo, šis gyvena kitame name, esančiame šalia jų namo, nuomojasi ten butą. Jis bendrauja su jo seserimi. E. jis taip pat žino tik iš matymo, jo pavardės nežino, taip pat tiksliai nežino, kur šis gyvena. Tuo metu, kai vyko šios muštynės, jis nebuvo išgėręs, nes vartoja vaistus „Diclac“, kurių negalima maišyti su alkoholiu. D. K. brolis I. Š. nematė šito konflikto ir muštynių, kadangi buvo kitame kambaryje, iš kurio buvo išvestas D. K., bet mano, kad konfliktą tikrai turėjo girdėti. Po muštynių D. K. buvo kruvinas, jam ant akies, nepamena, kurios, buvo didelė mėlynė. Kiek pamena, D. K. neištarė nei žodžio kai buvo mušamas. Be to, po šitų muštynių labai ilgai reikėjo laukti policijos, kol atvažiavo, laukė gal apie valandą (b. l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su savo broliu S. K. ir savo dviem sūnumis D. K. ir I. Š.. Nuo 2018 m. gruodžio 21 d. vakaro ji nebuvo namuose, buvo pas savo pažįstamą A. D. namuose. Ji nežinojo, kad A. D. ėjo pas juos į namus, nematė kaip jis išėjo iš savo namų ir ėjo pas juos, jis jai nieko dėl to nesakė. Niekada A. D. nesiskundė savo sūnumi D. K., kadangi dar mažai A. D. pažįsta. Kiek žino, jos sūnus gerai sutaria su A. D., jie nekonfliktuoja. Kai grįžo iš A. D. namo, tikslaus laiko neprisimena, jos brolis S. K. jai pasakė, kad D. K. sumušė, bet nesakė, kas. Ir pats A. D., kol buvo pas jį, nesakė, kad buvo pas ją namuose ir tarp jo bei jos sūnaus D. K. kilo konfliktas. Pati įvykio nematė, negirdėjo, sužinojo tik patį faktą iš savo brolio, kad buvo sumuštas jos sūnus. Pats sūnus apie šį įvykį išvis jai nieko nepasakojo. Tik po kiek laiko brolis jai pasakė, kad D. K. sumušė A. D. (b. l. 35).
Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 27 d. specialisto išvados Nr. G 4580/2018 (01) matyti, kad D. K. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairės akiduobės srityje, dešinėje blauzdoje, kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 4-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinamo nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, nėra būdingi savęs žalojimui (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio D. K. 2018 m. gruodžio 22 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 22 d. į pareiškėjo kambarį, adresu (duomenys neskelbtini) įsiveržė pažįstamas vyras vardu A., gali nurodyti kur gyvena, su nepažįstamu vaikinu, kurie jį sumušė be jokios priežasties, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis į namus atėjo prieš 10-15 minučių pažįstami asmenys ir sumušė pranešėją, buto duris atidarė giminaitis (b. l. 12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio A. D. 2018 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną dirbant kartu su vyr. patruliu E. K. apie 01.45 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į namus atėjo prieš 10-15 minučių pažįstami asmenys ir sumušė pranešėją. Atvykus minėtu adresu, apie 01.49 val. juos pasitiko pranešėjas D. K. ir paaiškino, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas vyras, apdraskė dešinės pusės žandą. Pranešėjas nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jį sumušęs asmuo. Nuėjus minėtu adresu sulaikė pranešėjo užpuoliką A. D., asmuo buvo neagresyvus, savanoriškai sutiko važiuoti į policijos komisariatą. Abi pusės buvo pristatytos į komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 13).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. Š. (I. S.) 2019 m. birželio 3 d. mirė (b. l. 42-44).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešėjas D. K., nurodė, kad jį namuose, (duomenys neskelbtini), ką tik sumušė du asmenys, kad galimai juos įleido dėdė, kurio apie tai tiesiogiai klausė pokalbio su BPC specialistu metu, kad minėtus asmenis pažįsta, gali atpažinti, kodėl jį sumušė, nežino, skaudą akį (b. l. 47-48).
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. M. 2019 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad susisiekus su policijos pareigūnu E. K., kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą 2018 m. gruodžio 22 d., jis paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiojo didelių sužalojimų nesimatė – kiek pamena, ant veido nesimatė patinimo ar kraujo, buvo tik įdrėskimas, kurioje veido pusėje nepamena (b. l. 49).
Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito matyti, kad A. D. 2018 m. gruodžio 22 d. 02.47 val. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 88).
Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, specialisto išvada, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo A. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. D. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, jis savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis neginčijo aplinkybių, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. K. buvo nesutarimų dėl N. K.. Dėl nesutarimų A. D. 2018 m. gruodžio 22 d. nusprendė nuvykti su pažįstamu vyru, kurį sutiko pakeliui, į D. K. namus ((duomenys neskelbtini)), ten būnant tarp vyrų kilo konfliktas ir jis pastūmė nukentėjusįjį. Tai iš esmės patvirtina, jog kaltinamasis ėmėsi aktyvių veiksmų prieš D. K. ir buvo priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors kaltinamasis A. D. pripažino, kad įvykio metu buvo su pažįstamu asmeniu atvykęs į nukentėjusiojo butą, būnant bute jis priekaištavo nukentėjusiajam D. K. dėl elgesio su savo motina N. K., ir dėl to jis nustūmė nukentėjusįjį, tačiau kategoriškai neigė, kad nukentėjusįjį būtų mušęs. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje esančių įrodymų visuma, kuri leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. K. parodymų teisiamojo posėdžio metu, įvykio dieną į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo kaltinamasis A. D. su kitu asmeniu ir kaltinamasis pradėjo jį mušti – kaltinamasis jam spyrė į veidą, mušė kojomis ir rankomis, trankė per rankas, pataikė į akį. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis A. D. naudojo smurtą jo atžvilgiu. Nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad kaltinamasis, atvykęs į nukentėjusiojo namus, jo atžvilgiu naudojo smurtą, patvirtina ir liudytojo S. K. parodymai, kuris įvykio metu taip pat buvo bute. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, jis tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis A. D. atėjęs į jų butą su kitu asmeniu (E.), mušė jo sūnėną D. K., nukentėjusysis buvo mušamas per veidą ir kūną, po sumušimo nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies, buvo patinusi akis. Nors šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs dėl smurto naudojimo trukmės bei įvykio laiko, tačiau, atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiko tarpą nuo įvykio iki teisminio nagrinėjimo, tai nesudaro pagrindo netikėti liudytojo parodymais dėl fakto, kad A. D. naudojo smurtą nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad tai, jog D. K. patyrė kūno sužalojimus, patvirtina byloje esanti 2018 m. gruodžio 27 d. specialisto išvada Nr. G 4580/2018 (01), kurioje konstatuota, kad D. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairės akiduobės srityje, dešinėje blauzdoje, tokie sužalojimai buvo padaryti 4-7 paras iki apžiūros ir yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai nukentėjusiajam buvo galimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, jie nėra būdingi savęs žalojimui. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ši specialisto išvada būtų neobjektyvi arba klaidinga. Visas šias įvykio aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir byloje esančio 2019 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, duomenys, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis iš karto po konflikto su kaltinamuoju kreipėsi į policiją, nurodė smurto jo atžvilgiu panaudojimo aplinkybes. Teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja N. K. parodė, kad sekančią dieną po įvykio ji matė nukentėjusįjį D. K., tačiau jokių sumušimo žymių nebuvo, apie įvykį jos brolis (S. K.) pasakojo, kad buvo kilęs konfliktas, bet apie smurtą D. K. atžvilgiu jai nieko nepasakojo. Teismas turi pagrindą abejoti tokiais liudytojos N. K. parodymais, kadangi juos paneigia anksčiau minėta specialisto išvada, kurioje konstatuoti D. K. sužalojimai, be to, pati N. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jos brolis S. K. jai pasakė, kad D. K. sumušė, po kiek laiko brolis jai pasakė, kad D. K. sumušė A. D.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja teigė, kad galimai davė tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neatitikimų tarp savo parodymų paaiškinti negalėjo. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito, A. D. 2018 m. gruodžio 22 d. 02.47 val. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad alkoholį vartojo tik išėjęs iš nukentėjusiojo buto, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojo S. K. parodymai duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, jog A. D. atėjęs į jų butą buvo neblaivus.
Taigi minėtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog A. D. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 00.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), įsiveržė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam D. K. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir kitas kūno vietas, sukeldamas D. K. fizinį skausmą ir padarydamas jam poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairės akiduobės srityje ir dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo A. D. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas nenustatė kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Teismas nustatė, kad kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.),
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – išsiskyręs, brandaus amžiaus, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 93-99), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. D. skiriant bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. D. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, tikslinga įpareigoti kaltinamąjį pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti kaltinamajam lankytis nukentėjusiojo D. K. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su juo (BK 48 str. 5 d. 1, 2 p., 6 d. 3 p., 5 p.).
Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 22 d. 02.40 val. iki 2018 m. gruodžio 22 d. 11.54 val. (vieną dieną) (b. l. 52, 60). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Šioje byloje nukentėjusysis D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 200 Eur neturtinę žalą. Tokį ieškinio reikalavimą D. K. palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu, atsiradusią žalą grindė tuo, kad dėl smūgio į akį visą savaitę blogiau matė, nurodė, kad šiai dienai regėjimas nesutrikęs.
Byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį D. K., padarydamas kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kairės akiduobės srityje ir dešinėje blauzdoje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaip konstatuota anksčiau, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis D. K. buvo sužalotas, ir nors šiai dienai liekamųjų reiškinių nėra, dėl sužalojimų jis akivaizdžiai patyrė nepatogumų. Dėl to teismas sprendžia, kad neturtinė žala jam buvo padaryta ir, teismo vertinimu, pareikštas 200 Eur reikalavimas šiai žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad konstatuota kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvertinęs ieškiniu pareikšto reikalavimo dydį, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, sprendžia, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl kitų klausimų
A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vokas, kuriame yra kompaktinis diskas (b. l. 106), paliktinas saugoti prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalies 3, 5 punktais:
1) uždrausti A. D. bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju D. K. (D. K.) ir lankytis nukentėjusiojo D. K. gyvenamoje vietoje;
2) įpareigoti A. D. pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) įpareigoti A. D. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. D. skirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 22 d. 02.40 val. iki 2018 m. gruodžio 22 d. 11.54 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. K. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.