- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-13338-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01694-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, R. P.
- Advokatai
- Edgaras Burdulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. po savo sutuoktinės Z. P. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 1992 m. jo tėvas M. P., būdamas santuokoje su motina Z. P., įsigijo žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), taip pat automobilį „Moskvič“. Pareiškėjo motinos vardu jokio registruoto turto nebuvo, todėl jai mirus niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjo tėvas M. P. žemės sklypą visuomet, t. y. tiek iki, tiek po pareiškėjo motinos mirties, laikė savo nuosavybe, nuolat jį valdė, prižiūrėjo (pjovė žolę, grėbė lapus, užsiėmė sodininkyste, laikė sodo ir daržo priežiūros įrankius bei kitus savo daiktus, išgrindė takelį, pabaigė pamatus, pastatė garažą, ketino statyti namelį, šiuo tikslu buvo įgijęs ir laikė žemės sklype statybinius blokelius), mokėjo su žemės sklypu susijusius mokesčius. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvui mirus, pareiškėjas kreipėsi į 4-ojo notarų biuro notarę Aldoną Adomaitienę dėl palikimo priėmimo, pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tačiau į pareiškėjo paveldimo turto apimtį žemės sklypas nebuvo įtrauktas, kadangi šį sklypą M. P. įgijo santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine pareiškėjo tėvų nuosavybe. Pareiškėjas teigė, kad tiek jo tėvas (iki mirties), tiek jis pats (po tėvo mirties) visuomet žemės sklypą valdė kaip teisėti ir vieninteliai sklypo savininkai, pareiškėjui iki šiol, kaip viso žemės sklypo savininkui, skaičiuojami bei pareiškėjo apmokami mokesčiai už šį žemės sklypą. Jokie kiti asmenys pretenzijų ir (ar) reikalavimų dėl pareiškėjo motinos palikimo ir (ar) žemės sklypo priklausomybės niekuomet nereiškė bei nereiškia, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Pareiškėjo brolis R. P. reikalavimų ar pretenzijų taip pat neturi ir nereiškia, dėl pareiškėjo motinos ar tėvo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, todėl į palikimo priėmimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos Z. P. palikimo paveldėjimą (perėjimą valstybei). Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius visus įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. P. palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai santuokos metu buvo įgiję žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), taip pat automobilį „Moskvič“. Nurodytas turtas buvo registruotas tėvo vardu, todėl motinai mirus niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas paaiškino, kad motinai mirus jo tėvas toliau rūpinosi žemės sklypu ir jį prižiūrėjo, ten dirbo įvairius sodo darbus, statė garažą, toliau naudojosi automobiliu „Moskvič“, kuriuo vykdavo ir į paminėtą žemės sklypą. Po tėvo mirties jokių skolų, susijusių su nurodytu žemės sklypu, nebuvo likę, toliau (po tėvo mirties) mokesčių mokėjimą perėmė jis.
5. Suinteresuotam asmeniui R. P. procesiniai dokumentai (pareiškimas su priedais, praešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo, teismo šaukimas) išsiųsti pareiškėjo nurodytais elektroniniais adresai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors suinteresuotas asmuo R. P. nepatvirtino teismui procesinių dokumentų gavimo, tačiau pareiškėjo teismui pateikti duomenys (susirašinėjimas su suinteresuotu asmeniu R. P. iš el. pašto (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui apie šį teismo procesą yra žinoma ir jis teismo procesinius dokumentus yra gavęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, kuris yra jo brolis, jo žiniomis, jokios nulatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, su juo bendrauja telefonu arba el. laiškais. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, teismas laiko, kad suinteresuotas asmuo R. P. procesinius dokumentus, taip pat šaukimą į teismo posėdį yra gavęs; suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui R. P. teismo posėdyje nedalyvaujant.
6. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį, apie kurį suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, neatvyko. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo E. P. ir suinteresuoto asmens R. P. tėvai yra Z. P. ir M. P., kurių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina Z. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po Z. P. mirties paveldėjimo bylų pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, Z. P. testamento nebuvo sudariusi – tai patvirtina Vilniaus rajono 9-ojo notarų biuro notaro Jono Petrausko išduota pažyma. Pareiškėjo tėvams Z. P. ir M. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), taip pat automobilis „Moskvič“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po jo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarę dėl tėvo palikimo pagal testamentą priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad po Z. P. mirties M. P. nebuvo įforminęs paveldėjimo teisių į mirusiajai Z. P. priklausiusį turtą (jos dalis žemės sklypo SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Moskvič“), todėl pareiškėjui negali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visą tėvo turtą. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas po jo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos turtą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.
8. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
10. Iš pareiškėjo paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po Z. P. mirties likusio turto faktinis valdymas, jo naudojimas ir disponavimas juo pasireiškė pareiškėjo tėvo (Z. P. sutuoktinio) M. P. tolesniu naudojimu ir prižiūrėjimu jų bendro turto – tiek automobilio „Moskvič“, kurį vairavo ir kuriuo vykdavo taip pat ir į žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tiek paminėto žemės sklypo, kuriame atlikdavo įvairius sodo darbus, jį prižiūrėjo ir mokėjo visus reikiamus su šiuo sklypu susijusius mokesčius. Teismo vertinimu, bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad Z. P. turtas nuo pat jos mirties buvo valdomas ir prižiūrimas pareiškėjo tėvo M. P., kuris rūpinosi šiuo turtu po sutuoktinės mirties kaip savo turtu. Įvertinus bylos įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo tėvas M. P. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso, galiojusio palikimo atsiradimo metu, 587 str. 3 d.) išreiškė savo valią įgyti savo sutuoktinės Z. P. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
11. Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. P. po savo sutuoktinės Z. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti pareiškėjui paveldėjimo teisę po jo tėvo M. P. mirties, kad į M. P. palikimą būtų įtrauktas visas jam priklausęs turtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinės Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.