Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., O. S., Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. P. po savo motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-3).Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo senolė M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, paveldėjimo byla į mirusios M. B. palikimą nepradėta. Po M. B. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko sprendimu jos vardu atkurtos nuosavybės teisės į 5,5300 ha miško paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). M. B. mirė būdama našle, turėjo vieną dukrą M. B., po santuokos P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po M. B. mirties jos dukra M. P. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mirusiosios palikimą priėmė faktiškai aktyviais veiksmais pradėdama mirusiosios turtą valdyti. M. P. rūpinosi savo motinos laidotuvėmis, gedulingais pietumis, vėliau užsakė ketvirtines ir metines mišias bažnyčioje, prižiūrėjo kapavietę. Taip pat mirusiosios vardu rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į mišką bei iki pat savo mirties mišką, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, prižiūrėjo, jį valdė kaip savo nuosavybę. Nurodoma, kad juridinio fakto nustatymas jam sukels teisines pasekmes, galės gauti papildomą paveldėjimo liudijimą į motinos M. P. palikimą.Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais.Pareiškėjo atstovė advokatė Ona Barkauskienė posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškinta, kad M. P. po motinos mirties pasiėmė asmeninius jos daiktus. Nuosavybės teisių atkūrimu rūpinosi M. P., dalyvavo matuojant žemę, pasirašydavo dokumentuose, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, atkūrus nuosavybę, ją įregistruodavo valstybė. Atkūrus nuosavybę, rūpintis mišku, jį tvarkyti, padėdavo M. P. vaikai. Dėl palikimo priėmimo M. P. nesikreipė dėl teisinio neišprusimo ir prastos sveikatos.

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Suinteresuotas asmuo S. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. 2017 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu S. J. su pareiškimu sutiko, juridinio fakto nustatymui neprieštaravo. Paaiškino, kad yra pareiškėjo sesuo, M. B. yra jos senolė. M. B. jos laidotuvėmis rūpinosi motina M. P.. Nuosavybės atkūrimo į mišką dokumentus tvarkė mama M. P. Dėl palikimo priėmimo mama į notarą nesikreipė dėl prastos sveikatos, sirgo onkologine liga, taip pat dėl teisinio neišprusimo, galvojo, kad po tėvų mirties jai liks turtas. Mama minėjusi, kad 1999 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės, kartu su mama važiuodavo į mišką, jį tvarkydavo, atsodindavo. Šiuos mamos veiksmus suprato, kad mama tvarko jai priklausantį mišką.Suinteresuotas asmuo O. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu (b. l. 87). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Patvirtino, kad M. B. dukra M. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiosios turtą ir jį valdė iki savo mirties, t. y. rūpinosi M. B. laidotuvėmis, prižiūrėjo jos kapavietę, rūpinosi nuosavybės teisių į mišką atkūrimu (b. l. 90).Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui A. B. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po M. B. mirties jai atkūrus nuosavybės teises, M. P. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės dalį, suinteresuotas asmuo neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (b. l. 32-33).Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant Atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. B. turto paveldėjimą, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį palikėjai priklausančio turto valdymą (b. l. 36-37).Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo šaukimu. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra M. P. (buvusios B., S., V., B. sūnus (b. l. 9, 13, 14, 15, 16). M. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). M. P. motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). M. B. jos vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas 286/553 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Po M. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 7, 8, 18). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. P. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. B. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškėjas A. B. priėmė M. P. palikimą (b. l. 21), todėl šio juridinio fakto nustatymas jam sukurs teises į M. B. palikimo priėmimą.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po M. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). M. P., kuri buvo vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Teismo vertinimu M. P. iš kart priėmė motinos M. B. palikimą, ji pasiėmė asmeninius daiktus, organizavo motinos laidotuves, gedulingus pietus, vėliau užsakė ketvirtines ir metines mišias, o atkūrus nuosavybės teises, žemės sklypu rūpinosi kaip savu – jį tvarkė, prižiūrėjo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. J., kuri yra pareiškėjo sesuo bei M. P. dukra, patvirtino, kad motina visą laiką rūpinosi žemės sklypu, kuriame yra miškas, ji tvarkė nuosavybės atkūrimo dokumentus, prižiūrėjo mišką, rūpinosi motinos M. B. laidotuvėmis, prižiūrėjo kapavietę. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. P. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, suinteresuoto asmens išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.Suinteresuoti asmenys S. J. ir O. S. neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po M. B. mirties, neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėjas. Taigi, nors M. P. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad M. P. po motinos M. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, įskaitant ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų J. G. ir D. S. parodymais, kurios patvirtino, kad M. P. rūpinosi motinos M. B. laidotuvėmis, atkūrus nuosavybės teises D. S. pati padėjusi tvarkyti mišką, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,35 Eur (dvidešimt šešis eurus ir trisdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.