Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Telksnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. prašymą dėl baudžiamosios bylos peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-218/2007 M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-114/2010 M. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai metų). Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 18 (aštuoniolikai) metų. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, M. K. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2019 M. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 3 (trims) mėnesiams.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi byloje Nr. T-648-1021/2023 tenkintas nuteistojo M. K. prašymas, jo veiksmai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2023 kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2023-05-31, Žin., 2007, Nr. 81-3309) perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01,TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir sušvelninta už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmės pradžią pagal nutartį nutarta skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 27 d. gautas nuteistojo M. K. prašymas peržiūrėti nuteistojo atžvilgiu priimtą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-218/2007, kuriuo, be kita ko, buvo nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Prašyme parašoma už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskirtą dešimties parų arešto bausmę pakeisti į administracinę nuobaudą. Taip pat prašoma bendrinant bausmes taikyti BK 63 straipsnio nuostatas ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. gruodžio 4 d. Nurodoma, kad pagal paskutinį jo atžvilgiu priimtą nuosprendį bausmė jam skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga 2030 m. spalio 31 d. Pažymi, kad teismai skirdami bausmes už kitas nusikalstamas veikas į bausmės laiką neįskaitė laiko nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. sausio 31 d.

Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pažymėtina, kad švelninantis nuteistojo padėtį įstatymas turi būti taikomas neįvykdytiems nuteistojo atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo prašymą, pirmiausia pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri paskutiniu – Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinta su šiuo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, paskirtomis bausmėmis. Tai reiškia, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendis dar nėra įvykdytas, todėl nustačius, kad buvo priimtas įstatymas, švelninantis nuteistojo padėtį, yra pagrindas šį nuosprendį peržiūrėti.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475) (toliau – ir Įstatymas).

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį. Įstatymu, be kita ko, buvo keičiami BK 178, 180, 190 straipsniai, kurių pakeitimai susiję su nuteistojo M. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl, prašymą nagrinėjanti teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime, pasisakys tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, pagal kurį taip pat buvo kvalifikuota M. K. veika, nebuvo keičiamas, todėl priimtas Įstatymas nuteistojo padėčiai dėl šios nusikalstamos veikos įtakos neturi.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu M. K. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį pripažintas kaltu už tai, kad 2006 m. sausio 12 d., apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė 350 litų vertės telefoną „Nokia 66101“. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 178 straipsnio 4 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314) numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio redakciją (2003 07 04 įstatymu Nr. IX-1706 įstatymas) nedidelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. XII-1481 buvo pakeista BK 190 straipsnio redakcija ir baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad nedidelės vertės turtas tai turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Jau buvo minėta, kad M. K. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už 350 litų (98,87 eurų) vertės turto pagrobimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2006 m. sausio 12 d.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 382 nustatytas taikomasis minimalus gyvenimo lygis per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui 125 litai (36,23 eurai). Taigi priėmus 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymą Nr. XII-1481, kuriuo, be kita ko, keista BK 190 straipsnio redakcija, buvo padidinta minimali pagrobto turto vertės riba, nuo kurios gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kitaip tariant buvo priimtas įstatymas, švelninantis asmens nuteisto pagal BK 178 straipsnio 4 dalį teisinę padėtį. Įsigaliojus 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymui Nr. XII-1481 minimali riba, nuo kurios gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tapo 375 litai (108,70 eurų). Taigi 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcijos baudžiamasis įstatymas, konkrečiai BK 190 straipsnis kartu su BK 178 straipsnio 4 dalimi, nenumato baudžiamosios atsakomybės už 350 litų (98,87 eurų) vertės svetimo turto pagrobimą (vagystę), todėl yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti švelnesnį baudžiamąjį įstatymą ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu M. K. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir už tai, kad 2006 m. lapkričio 28 d., apie 16 val. įsibrovė į nukentėjusios gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai priklausančius 400 litų. Nors Įstatymu buvo keičiamas BK 180 straipsnis, tačiau plėšimo kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą nebuvo keičiamas, liko įvirtintas BK 180 straipsnio 2 dalyje. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 180 straipsnio 2 dalis, tiek aktualios redakcijos atitinkama norma, už nusikalstamos veikos – plėšimą įsibraunant į patalpą – numatė vieną ir tą pačią sankciją – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Tai reiškia, kad priėmus Įstatymą, nuteistojo M. K. teisinė padėtis dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nepasikeitė, todėl šioje dalyje perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal aktualią BK 180 straipsnio redakciją ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu bendrindamas bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, t. y. bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrino apėmimo būdu, nes dvi nusikalstamos veikos sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį, o viena veika (BK 178 straipsnio 4 dalis) labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Nuteistojo M. K. atžvilgiu pritaikius 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 BK 190 straipsnio redakciją ir jį atleidus nuo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, keistinas ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje pateiktas bausmių bendrinimas už atskiras nusikalstamas veikas. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl yra pagrindas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę palikti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Jau buvo minėta, kad M. K. atžvilgiu po Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai: Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendis, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendis, kurio jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Tiek Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, tiek Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrino BK 64 straipsnio pagrindu, t. y. nustačius, kad naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos neatlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Nuteistojo prašymą nagrinėjanti teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendis, tiek Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendis yra įsiteisėję, jų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismų, o baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmių bendrinimą, nebuvo keičiamos, todėl peržiūrėti bausmių bendrinimo būdą nėra teisinio pagrindo. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio pagrindu ir į bausmės laiką įskaityti pirmu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį, t. y. bausmės pradžią pagal paskutinį nuosprendį skaičiuoti nuo 2006 m. gruodžio 4 d. (jo sulaikymo pirmoje byloje momento) nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nuteistojo veiksmai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-876/2023 kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2023-05-31, Žin., 2007, Nr. 81-3309) perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01,TAR, 2023, Nr. 2023-08475) ir sušvelninta už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmės pradžią pagal nutartį nutarta skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 31 d. Taigi, švelninantis nuteistojo M. K. padėtį įstatymas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, jau pritaikytas, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl dar kartą spręsti tą patį klausimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 362¹, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. prašymą tenkinti iš dalies.

M. K. atleisti nuo bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, kuri buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 180 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir palikti M. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Pritaikius Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi taikytas bausmių bendrinimo taisykles, galutinę subendrintą bausmę bei bausmės skaičiavimo pradžią M. K. palikti tą pačią - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 9 (devyniems) mėnesiams, bausmės pradžią pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartį skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 31 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.