Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-09-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-3823-1024/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
2YT-3823-1024/2023
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00917-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Pareiškėjas
N. M.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3823-1024/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00917-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydama palikimo priėmimo tikslais nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog pareiškėjos tėvas K. V., miręs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1959, pabaigos metai – 1962, sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1959, esančius (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama B. V., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas K. V. Tėvas testamentu pareiškėjai paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį pareiškėja priėmė, tačiau tėvams priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja negalėjo priimti, kadangi turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Dokumentų, kuriais remiantis namas statytas, nėra išlikę, tačiau pareiškėjos turima namų knyga patvirtina, kad pareiškėjos tėvas K. V. šiame name gyveno ir nepertraukiamai valdė nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyrių, kurie neprieštaravo statinių teisinei registracijai ir žemės sklypo įteisinimui. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai ir suformuota nauja nekilnojamojo daikto matavimų byla, nes senosios rasti nepavyko. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pastatus nurodydamas, kad pateiktų dokumentų nepakanka pastato įregistravimui. Prašo palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas K. V. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir sandėlį, esančius, (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

5. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

6. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-543/2010). Iš nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos matyti, kad įgyjamosios senaties instituto esmė – nuosavybės teisių pripažinimas asmeniui į daiktą, į kurį nuosavybės teisės asmuo nebuvo įgijęs, tuo tarpu pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo instituto esmė – nuosavybės teisių pripažinimas asmeniui į daiktą, į kurį asmuo praeityje įgijo nuosavybės teisę, tačiau tokią jo teisę patvirtinantys dokumentai yra prarasti.

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos N. M. tėvai mirė –mama B. V., gimusi (duomenys neskelbtini), Plungės rajono civilinės metrikacijos duomenimis, mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o tėvas K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) Namų knygos matyti, jog registruojami įrašai „pažeidimų nenustatyta“, nuo ne vėliau nei 1967 m vasario 2 d. (ankstesni įrašai neįskaitomi) iki 1984 m. gegužės 5 d. Namų knygos III skyriuje 1967 įrašyti K. V. ir B. V., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Nekilnojamojo daikto (statinių), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1959, pabaigos 1962 m. Sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1959. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius (duomenys neskelbtini) pažymoje apie žemės sklypą prie pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad gyvenamasis namas ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje. Žemės sklypas prie pastatų nesuformuotas ir neįteisintas. Jų skyrius neprieštaravo statinių teisinei registracijai.

8. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog K. V. atliko įstatyme numatytus veiksmus gyvenamajam namui ir sandėliui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įgyti nuosavybės teise, šie pastatai buvo jo paties pastatyti, t. y. sukurti statybos būdu. Taip pat, šiuo atveju nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, jei pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

10. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog K. V. gyvenamąjį namą, sandėlį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teise laikotarpyje nuo 1959 metų iki mirties (duomenys neskelbtini), negu jo neįsigijo ir nevaldė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas K. V., miręs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1959, pabaigos metai – 1962, sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1959, esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1959, pabaigos metai – 1962, sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1959, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė