- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2-6994-911/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04195-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autoresta LT“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autobaltva“
- Kategorijos
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobaltva“ atstovams D. Č., advokatei Ramunei Juškaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoresta LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobaltva“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 005 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 20 d. ieškovė pristatė jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į atsakovės autoservisą. 2019 m. birželio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta užsakymas - sutartis Nr. AUT-1900393 dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Be kitų Sutartyje nurodytų darbų, atsakovė turėjo atlikti paskirstymo diržo keitimą (sutarties 12 punktas). Šią detalę atsakovei pateikė ieškovės atstovas. Atsakovė atliko automobilio remonto darbus, išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą 723 Eur sumai, o ieškovė sumokėjo už atliktus darbus. Praėjus kelioms dienoms po atliktų darbų automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas sustojo ir daugiau nebeužsivedė, todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji nustatytų ir pašalintų gedimą. Apžiūrėjusi automobilį, atsakovė informavo ieškovę, kad užstrigo ir nukrito atraminis guolis. Ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, tačiau atsakovė su pretenzijomis nesutiko, teigė, kad pagrindinė automobilio gedimo priežastis buvo nekokybiška ieškovės perduota detalė. Ieškovė kreipėsi į įmonę „Autopartner“, iš kurios buvo įsigijusi šią detalę. 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimu „Autopartner“ informavo ieškovę, kad detalės kokybė yra nepriekaištinga, o automobilio gedimas įvyko dėl to, kad atsakovė netinkamai sumontavo ieškovės pateiktą detalę, t.y. dėl neteisingai įtempto paskirstymo diržo. 2019 m. liepos 16 d. šalys sudarė naują užsakymą - sutartį Nr. AUT-1900453 dėl paskirstymo diržo montavimo automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už šiuos darbus atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą 505 Eur sumai. Atsakovė automobilio remonto darbus atliko su ieškovės perduotomis detalėmis, kurių vertė 500 Eur. Ieškovė už šias suteiktas automobilio remonto paslaugas su atsakove atsiskaitė. Ieškovė nurodo, kad ji dėl atsakovės veiksmų patyrė 1 005 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 500 Eur už atsakovei parduotas automobilio detales ir 505 Eur už atsakovės atliktus remonto darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. birželio 20 d. ieškovė pristatė atsakovei automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 20 d. tarp šalių buvo sudarytas užsakymas - sutartis Nr. AUT-1900393 dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų. Automobilio gedimai ieškovei buvo žinomi, todėl ji taip pat pateikė atsakovei automobilio remontui reikalingas naujas detales – paskirstymo diržo komplektą. Ieškovė kartu su minėtomis detalėmis nepateikė atsakovei jų atitiktį, įsigijimą patvirtinančių dokumentų (sertifikatų, PVM sąskaitų faktūrų ar pan.), todėl atsakovės darbuotojas P. U., apžiūrėjęs naujas detales bei įvertinęs profesinėje praktikoje nežinomą šių detalių gamintoją, skambučiu informavo ir įspėjo ieškovę apie galimai nepatikimą gamintoją ir galimus gedimus po remonto. Ieškovė minėtų detalių nekeitė ir nurodė atsakovei automobilio remontą atlikti naudojant jos pateiktas detales. Be kitų sutartyje nurodytų darbų, automobiliui atliktas ir paskirstymo diržo keitimas, kurį atliko atsakovės darbuotojas P. U.. Prieš keisdamas automobilio paskirstymo diržą, darbuotojas apžiūrėjo ieškovės atstovo pristatytas detales, jokių akivaizdžių detalių trūkumų remonto darbų eigoje (nuimant senas detales ir jas keičiant naujomis) nepastebėjo. Paskirstymo diržo remonto darbai standartiškai atliekami darbuotojui rankomis nuimant senas paskirstymo diržo detales ir jas pakeičiant naujomis. Šiuo atveju paskirstymo diržo įtempimui buvo naudojamas ieškovės pateiktame detalių komplekte įdėtas varžtas, kurį darbuotojas prisuko naudodamas specialų dinamomentrinį raktą. Minėtas raktas naudojamas pagal kiekvieno automobilio gamintojo pateiktus techninius brėžinius, nurodančius diržo įtempimo parametrus. Šiuo atveju darbuotojas laikėsi automobilinio gamintojo techniniuose brėžiniuose nurodytų diržo įtempimo parametrų. Darbuotojo naudotas raktas buvo kalibruotas, sertifikuotas prieš diržo įtempimą. Atlikusi automobilio remonto darbus atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą 723 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Atsakovė pažymi, kad ji tiek remonto darbų pradžioje, tiek juos baigusi įspėjo ieškovę, kad atliktiems darbams garantija netaikoma. Šį faktą patvirtina ant Sutarties atsakovės uždėtas antspaudas „Detalė kliento. Garantija netaikoma“. Atsakovė automobilio remonto darbus atliko tinkamai, ieškovė pretenzijų dėl paskirstymo diržo keitimo darbų atsakovei neturėjo, dėl kitų automobiliui atliktų remonto darbų pretenzijų taip pat nepateikė. Praėjus apie 1,5 savaitės ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog po atliktų remonto darbų automobilis sugedo. Atsakovei patikrinus automobilį buvo nustatyta, kad užstrigo ir nukrito variklio paskirstymo diržo atraminis guolis, todėl variklis nustojo dirbti ir buvo sulankstyti kai kurie automobilio variklio vožtuvai. Atsakovė taip pat nustatė, jog komplekte buvęs ir sumontuotas guolis ūžė, varžto, kuriuo įtempiamas paskirstymo diržas iš vis nebuvo. Atsakovė rekomendavo ieškovei dėti patikimo gamintojo paskirstymo diržo komplektą ir bandyti vesti automobilį, stebėti ar automobilio variklio vožtuvai sulenkti, ar yra kompresija bei rinktis patikimo gamintojo detales, kurios užtikrintų sklandų automobilio variklio veikimą po remonto. 2019 m. liepos 16 d. šalys sudarė naują užsakymą - sutartį Nr. AUT-1900453 dėl paskirstymo diržo montavimo automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, paklausiusi atsakovės rekomendacijų, pristatė atsakovei kito - žinomo - gamintojo detales, kurios buvo panaudotos keičiant automobilio variklio paskirstymo diržą. Visi variklio paskirstymo diržo remonto darbai atlikti standartiškai, tais pačiais įrankiais, to paties darbuotojo kaip ir pirmąjį kartą. Už šiuos darbus atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą 505 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Atsakovė automobilio remonto darbus atliko su ieškovės pateiktomis detalėmis, kurių vertė, anot ieškovės yra 500 Eur. Atsakovė pakartotinai atliktiems variklio paskirstymo diržo keitimo darbams garantijos nesuteikė, kadangi naudotos kliento – ieškovės – detalės. Ieškovė daugiau jokių pretenzijų, išskyrus pareikštą ieškinį, atsakovei neteikė.
3. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimą lėmė atsakovės netinkamai atliktas remontas. Pažymėjo, jog paskirstymo diržo keitimo darbai yra standartiniai automobilių remonto darbai. Per metus atliekama apie 150 įvairių automobilių paskirstymo diržų pakeitimų, analogiško tipo automobiliams „Audi A6“ per metus pakeičiama apie 40-50 diržų, tačiau toks atvejis, susijęs su nežinomo gamintojo detalėmis, atsakovės veikloje pasitaikė pirmą kartą. Įprastai keičiant automobilio variklio paskirstymo diržą klientams siūloma rinktis iš keturių patikimų gamintojų: „INA“, „Contitech“, „SKF“, „Gates“. Šiuo atveju ieškovės pateiktos detalės buvo pagamintos kito - atsakovei nežinomo gamintojo, Kinijoje. Ieškovė nepateikė atsakovei jokių detalių atitikties dokumentų, informacijos apie gamintoją, jo patikimumą. Tokia informacija taip pat nėra pateikta į bylą, išskyrus dalių importuotojo ir platintojo „Autopartner“, t.y. ne gamintojo, raštišką atsakymą į ieškovės paklausimą dėl komplekto kokybės. „Autopartner“ nurodė, kad įtempiklio laikomoji atrama yra iškraipyta; yra „stop“ kontakto blokavimo žymių; nukreipimo/tempimo veleno perkaitimo pėdsakai; diržo kraštuose abrazijos žymės bei padarė išvadą, jog ne dėl nekokybiško produkto, bet dėl neteisingo įtempimo arba montavimo su laikančiąja atrama, dėl to atsirado sistemos apkrovos sutrikimų. Vis dėlto byloje nėra duomenų apie „Autopartner“ kompetenciją vertinti detalių kokybę. Kitų duomenų - specialisto išvados, ekspertizės akto ar pan., patvirtinančių, kad automobilio gedimai atsirado dėl netinkamai atlikto remonto, ieškovė nepateikė. Atsakovė taip pat pažymi, jog esant ieškovės nurodytiems atliktų darbų defektams, t. y. netinkamai sumontuotam ir įtemptam paskirstymo diržui, automobilis būtų sugedęs jau po pirmųjų nuvažiuotų 50 km, ar - priklausomai nuo variklio darbinių apsukų - po 1 d., o ne praėjus 1,5 savaitės. Atsakovė nurodo, kad ieškovė patirtus 500 Eur nuostolius už detales grindžia pateikta PVM sąskaitomis – faktūromis. Vis dėlto, peržiūrėjus šiuos duomenis tik dalis jose nurodytų detalių buvo panaudotos pakartotinai keičiam automobilio paskirstymo diržą. Šių panaudotų detalių vertė sudaro apie 198,85 Eur. Kitos detalės automobilio remontui nebuvo naudojamos.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
6. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. birželio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta užsakymas - sutartis Nr. AUT-1900393 dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą 723 Eur sumai už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. 2019 m. liepos 16 d. tarp šalių buvo sudaryta užsakymas - sutartis Nr. AUT-1900453 dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti automobilio remonto darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą 505 Eur sumai už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė.
Dėl nuostolių atlyginimo
7. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.644 straipsniai). 2019 m. birželio 20 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė atliko automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus pagal 2019 m. birželio 20 d. sutartį 723 Eur sumai, o ieškovė už minėtus darbus atsiskaitė. Tačiau po minėtų remonto darbų atlikimo automobilis sugedo, dėl ko ieškovė pakartotinai jį pristatė atsakovei remonto darbams atlikti. Dėl šios priežasties tarp šalių buvo sudaryta 2019 m. liepos 16 d. sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė už minėtus darbus atsiskaitė, sumokėjo atsakovei 505 Eur. Ieškovė nurodo, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimai po 2019 m. birželio 20 d. sutartimi atliktų remonto darbų pasireiškė dėl atsakovės netinkamai atliktų remonto darbų. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdama, kad automobilio gedimas įvyko dėl ieškovės pateiktų detalių netinkamos kokybės, o ne dėl atsakovės remonto darbų.
8. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, prieštaraujantys teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas reiškia asmens pareigos atlikti tam tikrus veiksmus, ar elgtis tam tikru būdu, nevykdymas. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo konkrečiu atveju turėjo teisinę pareigą veikti tam tikru būdu bei tai, ar jis objektyviai šią pareigą įvykdė.
9. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006).
10. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
11. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių atstovų paaiškinimus bei liudytojo P. U. parodymus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovė pagal 2019 m. birželio 20 d. sutartį, be kitų darbų atliko, automobilio paskirstymo diržo keitimą. Pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo, jog detales nurodytiems remonto darbams pateikė ieškovė. 2019 m. birželio 20 d. sutartyje numatyta, kad garantija netaikoma naudotoms ir užsakovo pateiktoms dalims. Taigi, vadovaujantis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, atsakovė, kaip rangovė, nėra atsakinga už ieškovės pateiktų detalių trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad sudarydamas 2019 m. birželio 20 d. sutartį su jos nuostatomis dėl laiko stokos atidžiai nesusipažino, tačiau iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CK 6.647 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę. Taigi, CK numatyta rangovui kyla atsakomybė už medžiagos kokybę tuomet, kai medžiagas tiekia būtent jis, o ne užsakovas.
12. Atkreiptinas dėmesys, jog 6.648 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą. Jeigu rangovas nepasiekė sutartyje numatyto rezultato arba rezultatas yra su trūkumais, dėl kurių daiktas negali būti naudojamas pagal sutartyje numatytą ar normalią jo paskirtį dėl užsakovo perduotų medžiagų trūkumų, tai rangovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų apmokėta už atliktą darbą, tik su sąlyga, jeigu jis įrodo, kad medžiagų trūkumų nebuvo galima pastebėti jas priimant iš užsakovo (CK 6.648 straipsnio 6 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovės veikla yra susijusi su automobilių detalių importavimu ir platinimu. Ieškovė perdavė atsakovei tiekėjo „Autopartner“ platinamas prekių ženklo „Maxgear“ detales, nurodydama jas panaudoti atliekant automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. U. paaiškino, kad jis apie 13 metų užsiima automobilių remontu, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto atlikimo metu dirbo pas atsakovę UAB „Autobaltva“ bei atliko šio automobilio remonto darbus. Nurodė, kad ieškovės pateiktos automobilio detalės buvo jam nežinomo gamintojo, tačiau apžiūrėjęs detales jų trūkumų nepastebėjo. Taigi, šiuo atveju, nei ieškovė, kuri užsiima ir automobilio detalių platinimu, nei atsakovės darbuotojas, atlikęs remonto darbus, šių detalių trūkumų nepastebėjo. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos detalės turėjo akivaizdžių trūkumų, kuriuos atsakovė turėjo ir galėjo pastebėti jų priėmimo metu, byloje nėra.
13. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį svarbu nustatyti, ar automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gedimas įvyko dėl atsakovės netinkamai atliktų remonto darbų. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
15. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).
16. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktą reikalavimą grindžia ginčo detalių tiekėjo „Autopartner“ 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, jog automobiliui sugedus, ginčo detalės buvo pateiktos tiekėjui „Autopartner“, kuris nustatė, kad minėtas gedimas įvyko dėl neteisingai įtempto paskirstymo diržo. Bylos duomenimis nustatyta, kad „Autopartner“ pateikė ieškovei 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą, kuriame nurodyta, kad patikrinus komplektą nustatyta, jog įtempiklio laikomoji atrama yra iškraipyta, yra „stop“ kontakto blokavimo žymių, nukreipimo/tempimo veleno perkaitimo pėdsakai, diržo kraštuose abrazijos žymės. „Autopartner“ nurodė, kad nurodyti trūkumai atsirado ne dėl nekokybiško produkto, bet neteisingo įtempimo ar montavimo su laikančiąja atrama.
18. Vis dėlto, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad automobilio gedimas atsirado dėl netinkamai atliktų remonto darbų. Visų pirma, CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad „Autopartner“ turi reikiamą kvalifikaciją atlikti nurodytą ekspertizę ar tyrimą bei pateikti išvadas šiuo klausimu. Antra, nėra aišku, kokį užklausimą ieškovė pateikė „Autopartner“, kokiu būdu pastarasis atliko minėtą patikrinimą, kokie duomenys buvo pateikti šiam tyrimui bei kokios konkrečios aplinkybės buvo tiriamos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte „Autopartner“ taip pat nurodo, jog nesutinka su ieškovės pateiktu skundu. Taigi, labiau tikėtina, kad „Autopartner“ minėtą raštą parengė atsakydama į ieškovės pretenziją dėl detalių kokybės ir galimo žalos atlyginimo, t.y. 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą parengė ne nešališkas trečiasis asmuo, o juridinis asmuo, kuriam gali kilti atsakomybė atlyginti ieškovės patirtą žalą.
19. Ieškovė taip pat pateikė teismui „Maxgear“ raštą (pažymą), kuriame nurodyta, jog „visos automobilių atsarginės dalys, tiekiamos „Maxgear“, atitinka Europos Komisijos nustatytus automobilių atsarginių dalių reikalavimus. Tai yra arba „originalios atsarginės dalys“, arba „tokios pačios kokybės dalys“, kaip aprašyta Komisijos reglamento Nr. 461/2010 papildomose gairėse“. Teismas pažymi, jog minėtas raštas (pažyma) patvirtina, kad „Maxgear“ teikiamos dalys atitinka Komisijos reglamento Nr. 461/2010 reikalavimus, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui ieškovės pateiktos konkrečios „Maxgear“ detalės neturėjo trūkumų, o automobilio gedimą nulėmė būtent atsakovės netinkamai atlikti remonto darbai.
20. 2019 m. birželio 20 d. sutartyje numatyta, kad darbai atliekami pagal LST 1438 standartus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9.4. punkte numatyta, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys privalo teikti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas pagal šio Aprašo, standarto LST 1438:2005 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“ (toliau – standartas LST 1438:2005), gamintojo nustatytus reikalavimus ir transporto priemonės valdytojo nurodymus; jei transporto priemonės valdytojo nurodymai prieštarauja teisės aktams, profesinės veiklos etikai, techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantis asmuo turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus. Transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atlikti vadovaujantis gamintojo nustatytais techninio aptarnavimo ir remonto ir reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Aprašo 22 punkte numatyta, jog kai transporto priemonės valdytojas pats pateikia atsargines dalis ar medžiagas, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo už jas neatsako ir garantijos šioms atsarginėms dalims ar medžiagoms nesuteikia (22 punktas).
21. Pagal Aprašo 5 punktą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms teikti naudojami įrankiai, matavimo priemonės ir įranga turi būti naudojami laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugai teikti naudojamos matavimo priemonės, kurioms pagal teisės aktų reikalavimus periodiškai turi būti atliekama metrologinė patikra privalo turėti galiojančios metrologinės patikros atlikimą patvirtinančius dokumentus. Techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi turėti įrankius, matavimo priemones ir įrangą, būtiną jų teikiamai techninio aptarnavimo ir remonto paslaugai teikti (Aprašo 6, 7 punktai). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. U. paaiškino, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui buvo naudojamas dinamomentrinis raktas. Minėtu raktu veržiant raktus buvo laikomasi gamintojo techninių reikalavimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 19 d. atsakovei išduoti dinamometrinio rakto patikros sertifikatai, patvirtinantys, kad dinamomentrinis raktas yra tinkamas naudoti. Taigi, atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad remonto darbus ji atliko laikydamasi Aprašo nuostatų.
22. Esant išdėstytoms aplinkybės, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog žala automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl atsakovės netinkamai atliktų remonto darbų, todėl nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės priteisiamos 560 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoresta LT“, juridinio asmens kodas 304446540, 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autobaltva“, juridinio asmens kodas 302442422.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.