Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutarties, kuria netenkintas L. T. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025-05-02 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. T. 2025-03-30, 00.00 val., (duomenys neskelbtini), Trakuose, vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti kelio ženklo Nr. 528 „Sustojimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę 10 m“ ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.16 punktą. Institucijos 2025-05-02 nutarimu L. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 140 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. pateikė skundą apylinkės teismui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutartimi L. T. skundas atmestas. Teismas kaip nepagrįstus atmetė L. T. skundo argumentus ir nurodė, kad byloje esanti vaizdinė medžiaga patvirtina, jog L. T. skiriamuoju ženklu „Asmenys su negalia“ pažymėtoje vietoje sustojo ir stovėjo ilgiau nei 20 min., po ko prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Be to, kelio ženklas ir ženklinimas buvo aiškiai matomi. Teismas taip pat nurodė, jog byla pagal skundą buvo išnagrinėta L. T. nedalyvaujant, kadangi jis apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas, tačiau prie posėdžio neprisijungė.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutartį panaikinti, grąžinti jo skundą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui ir panaikinti Institucijos 2025-05-02 nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Teigia, jog skundą nagrinėjanti teisėja iki posėdžio nesusipažino su L. T. skundu ir bylos medžiaga, ir, posėdžio metu, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos kitų administracinių bylų medžiagas. Iš skundo turinio matyti, kad L. T. vertinimu, teisėja, spręsdama L. T. pareiškimą dėl jos nušalinimo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies, 23 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 2 dalies, nes ji pati išsprendė klausimą dėl savo nušalinimo. Mano, kad L. T. pareiškimas buvo nepagrįstai atmestas ir dėl to nepagrįstai išnagrinėta byla. L. T. taip pat nurodo, kad teisėja ir su ja bendrininkaujanti sekretorė pastarojo į posėdį, vykusį nuotoliniu būdu, neprijungė, nors jis buvo prisijungęs nuo 12.55 val. iki 13.38 val. Skunde pateikiami L. T. samprotavimai apie teisėjos (ne)buvimą teismo rūmuose po teismo posėdžio ir aptariami jo skambučiai teismo raštinei bei Kauno apylinkės teismo informacinių technologijų specialistui. Mano, kad taip buvo apribota jo teisė gintis nuotolinio teismo posėdžio metu.

3.2. Toliau administracinėn atsakomybėm patrauktas L. T. apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais apylinkės teismui. Iš skundo turinio matyti, kad, jo vertinimu tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas paremti melagingais teiginiais. Nurodo, jog pareigūnų kūno kameros turi patvirtinti, kad pastarieji prie jo privažiavo iš karto po to, kai L. T. stabtelėjo ir dar neišjungė automobilio variklio. Mano, kad nutarime melagingai nurodoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis jokių pakartotinių nusižengimų nepadarė, todėl tokie teiginiai yra vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Gintautas Radzevičius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje esančius vaizdo įrašus, pareigūnų tarnybinį pranešimą ir kitus duomenis ir pagrįstai L. T. skundą atmetė. Atstovo vertinimu skundo argumentai dėl tariamo teisėjos, teismo posėdžių sekretorės ar policijos pareigūnų šališkumo, piktnaudžiavimo ar netinkamo elgesio yra emocinio pobūdžio ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu L. T. nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir mano, kad jo kaltė padarius 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė grįsta melagingais duomenimis, kadangi jis tik stabtelėjo norėdamas pasiteirauti pareigūnų, kodėl šie seka jį iš paskos. Mano, kad teisėjai nepagrįstai išsprendus jai pačiai pareikšto nušalinimo klausimą ir, veikiant kartu su teismo posėdžių sekretore, neprijungus jo prie teismo posėdžio, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, todėl byla turi būti grąžinama nagrinėti iš naujo. Atskirai skunde L. T. prašo panaikinti ir Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi L. T. kaltė pagrįsta objektyviais duomenimis, o kiti jo skundo argumentai yra deklaratyvūs ir emocinio pobūdžio.

Dėl šališkumo ir procesinių pažeidimų

6. L. T. vertinimu jo byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme nepagrįstai, nes, teisėjai pareikštą nušalinimą išnagrinėjo vienasmeniškai ta pati teisėja, taip pažeidžiant viešojo administravimo nuostatas, be to, jis nebuvo prijungtas prie teismo posėdžio, vykusio nuotoliniu būdu. Aukštesniojo teismo vertinimu šie skundo argumentai nepagrįsti.

7. Vertinant skundo argumentus dėl apelianto manymu netinkamai išspręsto nušalinimo klausimo, pažymėtina, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujantis ANK 576 straipsniu, sprendžiant nušalinimą mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka, o ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, L. T. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, kuris teisme buvo užregistruotas 2025-07-01. Šį pareiškimą teisėja išnagrinėjo vadovaudamasi BPK nuostatomis ir 2025-07-03 priėmė nutarti pareiškimą atmesti. Dėl šios nutarties L. T. pateikė pakartotinį pareiškimą, teisme užregistruotą 2025-07-07, jį papildomai motyvuodamas ir tuo, kad teisėja, spręsdama klausimą dėl savęs nušalinimo, pažeidė viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Šis L. T. pareiškimas, kaip kartotinis, atmestas 2025-07-09 nutartimi, kartu išaiškinant, kad pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nušalinimo klausimą teisėja išsprendusi vienasmeniškai padarė proceso pažeidimus, todėl šie skundo argumentai vertinti kaip deklaratyvūs ir atmestini.

8. Nors L. T. teigia, kad jis tyčia nebuvo prijungtas prie teismo posėdžio ir tokiu būdu buvo suvaržyta jo teisė gintis, vis tik, sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys jog ANK 629 straipsnyje numatyta galimybė išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, jei tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

9. Nagrinėjamu atveju byla pagal skundą apylinkės teisme buvo išnagrinėta L. T. nedalyvaujant, kadangi teismui 2025-09-09 išsiuntus prisijungimo prie teismo posėdžio, vykusio 2025-10-22, duomenis, L. T. prie posėdžio neprisijungė ir nepateikė prašymo posėdžio atidėti. Pažymėtina, jog iš pačiame apeliaciniame skunde pateiktų ekrano nuotraukų matyti, kad L. T. pradeda jungtis prie skambučio, tačiau to nepabaigia. Pokalbio lange, tiek 12.55 val., 13.00 val., 13.31 val., 13.38 val. matomas aktyvus mygtukas „Sing in“, reiškiantis „Prisijungti“, kuris nėra paspaustas ir prisijungimas prie pokalbių kambario nėra pradėtas. Vien tai, kad apeliantas atidarė prisijungimo nuorodą, tačiau neprisijungė prie paties pokalbio, negali būti pagrindas konstatuoti, kad jam buvo sukliudyta dalyvauti teismo posėdyje. Byloje nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog ne dėl L. T. neapdairumo, o dėl kitų asmenų tyčinių veiksmų byla buvo nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant, šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs L. T. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o skiriant administracinę nuobaudą, nors ir nebuvo detalizuota, kas nėra laikytina teisinga praktika, tačiau pagrįstai buvo nustatyta viena L. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas ar pripažinti, kad skundžiamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025-10-29 nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

11. ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.

12. Šiuo atveju Institucijos 2025-05-02 nutarimu L. T. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad vairuodamas automobilį, pažeisdamas KET 150.16 punktą sustojo ir paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 528 „Sustojimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 846 „Asmenys su negalia“ ir Nr. 810 „Galiojimo zona į kairę 10 m“ vietoje. Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. mano, kad Institucijos nutarimas ir teismo nutartis iš esmės pagrįsti melagingais duomenimis, kadangi jis, viena vertus, tamsoje nepastebėjo ženklo, o kelio ženklinimas buvo nusitrynęs, kita vertus tik stabtelėjo, nes norėjo pareigūnų paklausti, kodėl šie jį seka. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų glaudžiai susiję su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Vis tik šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad administracinio nusižengimo vietoje kelio ženklai buvo įrengti neaiškiai ir klaidino pareiškėją taip, jog būdamas atidus ir rūpestingas jis negalėjo suprasti ženklinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog L. T. iš esmės neginčija, kad sustojo vietoje, kurioje neturėjo teisės stovėti, tačiau, kaip minėta, savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad stovėjo tik trumpą laiko tarpą ir nepastebėjo kelio ženklinimo ir kelio ženklo.

13. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad L. T., tamsiu paros metu, tačiau gerai apšviestu keliu, važiuoja automobiliu ir, iš pagrindinio kelio, vaizdo įrašo 00.00.06 minutę suka į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę. Vaizdo įraše matyti, kad aikštelėje yra dvi stovėjimo vietos, nuspalvintos žalia spalva, prie kurių yra ir kelio ženklas, žymintis vietas, skirtas elektromobiliams įkrauti ir trys stovėjimo vietos, aiškiai pažymėtos kelio ženklinimu „Asmenys su negalia“, prie kurių taip pat yra kelio ženklai, žymintys stovėjimo vietą asmenims su negalia, bei rodykle, nurodanti kelio ženklo galiojimą į kairę pusę. Tai gi vaizdo įrašu užfiksuota, jog tiek kelio ženklinimas, tiek kelio ženklai, įvykio metu buvo aiškiai matomi ir nebuvo klaidinantys.

14. Vertinant sustojimo ir stovėjimo trukmę pažymėtina, jog šio vaizdo įrašo 00.00.26 minutę L. T. pastato automobilį vidurinėje stovėjimo vietoje ir 00.00.32 įrašo minutę išjungia automobilio variklį, 00.00.48 įrašo minutę išlipa iš automobilio ir nueina iš vaizdo kameros matomumo zonos, o 00.01.50 vaizdo įrašo minutę grįžta atgal į automobilį. Vaizdo įrašo trukmė yra 26 min. Visą likusį vaizdo įrašo laiką L. T. automobilis yra pastatytas toje pačioje vietoje ir tik vaizdo įrašo 00.21.02 minutę, prie L. T. automobilio sustoja policijos pareigūnų automobilis. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo L. T., šie duomenys, visapusiškai įvertinti ir apylinkės teismo, paneigia keliamą versiją, kad šis buvo sekamas pareigūnų ir stabtelėjo asmenims su negalia stovėjusioje vietoje tik norėdamas pasikalbėti su pareigūnais. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. T. ne tik nebuvo sekamas policijos pareigūnų automobilio, bet ir kad aptariamoje stovėjimo vietoje sustojo ir stovėjo ilgiau nei 20 minučių. Be to, kaip minėta, tiek kelio ženklinimas, tiek ir kelio ženklai, pro kuriuos, išlipęs iš automobilio praėjo L. T., įvykio metu buvo apšviesti ir gerai matomi, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad L. T. sąžiningai suklydo ar kad nesiekė tyčia nepaisyti nustatytų KET taisyklių. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartas vaizdo įrašas patvirtina, jog L. T. veiksmai buvo tyčiniai, o kitaip vertinti byloje esančių duomenų, pagrįstai Institucijos ir apylinkės teismo pripažintų įrodymais, nėra pagrindo.

15. Išvados dėl L. T. kaltės nepaneigia ir byloje esantys papildomi vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas jo ir policijos pareigūnų pokalbis, kadangi jais nėra paneigiamos objektyviai nustatytos ir suformuotame kaltinime nurodytos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas miesto apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas būtų suklastotas ar gautas neteisėtu būdu, todėl juo nesivadovauti sprendžiant L. T. kaltės klausimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu tiek Institucijos administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas, kuriais konstatuotas padarytas administracinis nusižengimas, tiek apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas L. T. skundas yra motyvuoti ir pagrįsti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje, dėl jo pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, atmestinas.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir paskirtos nuobaudos

16. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. nesutinka su jo atžvilgiu nustatyta atsakomybe sunkinančia aplinkybe, t. y. tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors skundžiamame nutarime nėra išsamiai aprašytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatyta L. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau tai nedaro skundžiamo nutarimo ir apylinkės teismo nutarties šioje dalyje neteisėtos ir nepagrįstos.

17. Institucijos nutarime nurodyta, jog L. T. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pažymėtina, jog ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinių nusižengimų pakartotinumas nustatomas tuo metu, jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo: 1. per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba 2. nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Remiantis ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktu, šių aplinkybių egzistavimas laikomas atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

18. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, L. T. 2021-05-13 nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus. Už tai L. T. buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai ir remiantis šios nutarties 17 punkto išaiškinimu, L. T. šioje byloje padaręs administracinį nusižengimą, nepraėjus 1 metams po nuobaudos įvykdymo pagal 2021-05-13 nutarimą, todėl tai pagrįstai įvertinta kaip administracinių nusižengimų pakartotinumas. Nors šioje byloje apeliantas pripažintas kaltu dėl specialaus sustojimą ir stovėjimą draudžiančio pažeidimo padarymo, kuris reglamentuotas atskiroje normoje, tai gi nėra visiškai tapatus 2021-05-13 nusižengimui, tačiau tai nereiškia, kad pakartotinumas buvo nustatytas nepagrįstai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ANK straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas antrą kartą (ar daugiau) ANK 40 straipsnyje aptarto termino laikotarpiu laikytinas pakartotiniu, nepriklausomai nuo to, ar antrą kartą padarytas administracinis nusižengimas yra identiškas pirmajam (pavyzdžiui, kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-25-648/2024, 2AT-38-495/2024). Be to L. T. atžvilgiu 2020-06-19 buvo priimtas nutarimas pagal kitą, tačiau tame pačiame straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą (ANK 417 straipsnio 1 dalis), apie kuriuo paskirtos nuobaudos įvykdymą duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms, skiriant administracinę nuobaudą buvo pagrįstai nustatyta L. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dėl to teisės taikymo klaidos nebuvo padarytos.

19. Atskirai apeliaciniu skundu L. T. prašo paskirti jam švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Pažymėtina, jog šioje dalyje apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais dėl trumpalaikio stabtelėjimo neleistinoje vietoje, tačiau tokios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą ar parinkti straipsnio sankcijoje nenumatytą nuobaudos rūšį.

20. Šiuo atveju už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje yra numatyta tik vienintelė nuobaudos rūšis – bauda nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. Nors apelianto vertinimu jam paskirta nuobauda yra per griežta, tačiau pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

21. Pažymėtina, jog tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

22. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytos nuobaudos dydžio ir L. T. būtų skiriama mažesnė nuobauda ar parenkama kita, straipsnio sankcijoje nenumatyta, nuobaudos rūšis, nėra. Šiuo atveju Institucija, 2025-05-02 nutarimu, įvertinusi administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, nenustačius L. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje padarymą paskyrė 140 Eur baudą, tai gi didesnę nei nuobaudos vidurkis, kas atitinka bendruosius nuobaudos skyrimo principus. Įvertinus tai, kad L. T. per 5 metus administracine tvarka baustas daugiau nei 50 kartų, paskirtų baudų nemoka, be to savo veiksmų jis nevertina kritiškai, ką patvirtina tiek jo elgesys įvykio vietoje, tiek skundų argumentai, švelnesnės nuobaudos paskyrimas būtų neteisingas ir neužtikrintų nuobauda siekiamų tikslų. L. T. nei skunde apylinkės teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl jam paskirta nuobauda turi būti švelninama, o vien tai, kad su tokiu nuobaudos dydžiu nesutinka apeliantas, nėra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų nuobaudos skyrimo principų, todėl šioje dalyje jo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

23. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, kad L. T. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus L. T. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (bylos medžiagos konfabuliacijos, samprotavimo dėl pareigūnų veiksmų ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo priimti kitokio sprendimo, apygardos teismas plačiau nepasisako.

24. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 638 straipsnio ištaisyti klaidas nutarime (nutartyje) teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškinta, kad nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Atskirieji skundai administracinio nusižengimo bylose teikiami dėl atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakymo priimti skundą nepašalinus jo trūkumų ir kitų procesinių klausimų išsprendimo, tačiau, išnagrinėjus bylą iš esmės, asmuo turi teisę pateikti apeliacinį skundą, kuris yra nagrinėjamas aukštesniajam teisme. Nors ši netikslumas nesutrukdė apeliantui tinkamai pasinaudoti apeliacijos teise, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, turi būti ištaisytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 638 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutarties rezoliucinę dalį, joje nurodant, kad „Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-10-29 nutartį nepakeistą ir L. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama.