- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-306-587/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08165-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Via Lietuva“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. (toliau – ieškovas, darbuotojas) prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) (toliau – ir atsakovė, darbdavys) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 31 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. 2023 m. spalio 25 d. atsakovė elektroninių ryšių priemonėmis įteikė ieškovui įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo atleidimo iš darbo motyvai (darbo organizavimo pakeitimai, darbo funkcijos tapimas pertekline) yra fiktyvūs. Eilinio darbuotojo – projekto vadybininko – pareigybės ir etato, nesusijusio su atsakovės veiklos apimtimi, panaikinimas negali būti vertinamas kaip darbo organizavimo įmonėje pakeitimas ar grėsmės jos veiklos tęstinumui ir nepertraukiamumui sumažinimas. (duomenys neskelbtini) vadybininkas ir toliau vykdo pareigybės apraše nustatytas funkcijas, tiesiog pakeistas pareigų pavadinimas į (duomenys neskelbtini), kurio funkcijos yra beveik tapačios ar identiškos ieškovo vykdytoms. Atsakovė atrinko ir priėmė į identiškas pareigas kitus asmenis (prieš tai net nedirbusius pas atsakovę), tuo pat metu siūlė ieškovui šias pareigas naudodama manipuliacijas, nes papildomai nurodė, kad į minėtas pareigas bus vykdoma atranka, tokiu būdu siekdama sudaryti kliūtis ieškovui būti perkeltam į laisvas darbo vietas, nes žinojo jo kompetencijas. 2023 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl geltona spalva pažymėtų pareigų, tačiau atsakovė 2023 m. lapkričio 15 d. patikslino, jog tai nėra laisvos pareigos, atitinkančios jo kompetenciją, į šias pareigas jis galėtų pretenduoti dalyvaudamas atrankoje. Manipuliavimas informacija ir žodinės atrankos vykdymas, kai darbdavys žino darbuotojo kompetencijas, yra sąžiningumo principo pažeidimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2023 m. birželio 16 d. vykusiame atsakovės valdybos posėdyje, be kita ko, buvo nutarta: a) patvirtinti naują atsakovės organizacinę struktūrą, kuri įsigalioja nuo 2023 m. lapkričio 7 d., b) patvirtinti naujos struktūros diegimo planą, c) patvirtinti papildytą pareigybių sąrašą. Struktūrinių pertvarkų metu buvo iš esmės pakeista valdymo struktūra, vietoje departamentų sukurtos grupės, pagal veiklos specifiką ir gerąją valdymo praktiką perdėliotas padalinių pavaldumas, pervertintos visos pas atsakovę buvusios pareigybės, jų funkcijos, peržiūrėta, kokios pareigybės ar atskiros jų funkcijos dubliuojasi, kokias pareigybes galima apjungti ar tikslinga išskaidyti. Organizaciniai pertvarkymai buvo realūs, konkretūs ir pagrįsti, nukreipti į visą atsakovės organizacinę struktūrą, o ne išimtinai į ieškovo pareigybę. Struktūrinių pokyčiu metu 4 projektų vadybininkų pareigybės buvo panaikintos ir sukurtos 3 naujos projektų vadovų pareigybės, todėl atsirado daugiau negu vienas asmuo, pretenduojantis į naujai sukuriamą poziciją, todėl automatinis ieškovo perkėlimas, net jeigu jis ir atitiktų reikalavimus, būtų neteisėtas ir nesąžiningas kitų atleidžiamų darbuotojų atžvilgiu. Atsakovė į naujai sukurtas laisvas darbo vietas pirmiausiai vykdė vidines atrankas. Atsakovė tinkamai įvykdė pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos darbo vietos užėmimo, nes 2023 m. spalio 25 d. įspėjime ieškovas buvo aiškiai informuotas apie laisvų darbo vietų paskelbimą, be to, individualiai 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie laisvas darbo vietas. 2023 m. spalio 25 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, jog su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2023 m. lapkričio 27 d., pasibaigus įspėjimo laikotarpiui, įspėjime nurodyta, kad ieškovas bus atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant jo kaltės, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Ieškovui pateikus atsakovei nežinotą naujai paaiškėjusią informaciją apie jo turimą neįgalumą, ieškovo atleidimo terminas, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, buvo nukeltas į 2024 m. sausio 29 d. 2024 m. sausio 29 d. ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta, išmokant ieškovui piniginę kompensaciją už 9,65 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 25 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad atsakovės valdybos posėdžio 2024 m. kovo 15 d. protokolu Nr. VD-50 buvo nutarta patvirtinti naują atsakovės organizacinę struktūrą, kartu nustatant, kad visos pareigybės organizacinėje struktūroje – konkursinės, paliekant atsakovei diskreciją nuspręsti dėl vidinės/išorinės atrankos skelbimo. Remiantis tuo, atsakovės generalinis direktorius 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. VE-179, kuris buvo pakeistas 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. VE-190, patvirtino atsakovės pareigybių sąrašą, sumažindamas pareigybių skaičių nuo 14 iki 10. Šiuo įsakymu panaikintos 4 projekto vadybininko pareigybės, įskaitant ir ieškovo pareigybę, įsteigtos naujos 3 projektų vadovo pareigybės, taip pat šiuo įsakymu panaikintos ir kitos pareigybės (vyriausiasis dokumentų valdymo specialistas, dokumentų valdymo specialistas), įsteigtos naujos pareigybės (vyr. specialistas, specialistas), pakeistas esamų pareigybių skaičius (administratoriaus pareigybių skaičius sumažintas nuo 2 iki 1). Taip pat vykdant atsakovės pertvarkymą buvo pakeista jos valdymo struktūra. Teismas nusprendė, kad atsakovės organizaciniai pertvarkymai buvo realūs, konkretūs ir pagrįsti, nukreipti į visą atsakovės organizacinę struktūrą, o ne tik į konkrečios ieškovo pareigybės panaikinimą, siekiant optimizuoti atsakovės finansus ir žmogiškuosius išteklius, sprendimą dėl atsakovės pertvarkymo priėmė jos valdyba, pareigybių sąrašą nustatant atsakovės direktoriaus įsakymu. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl atsakovės pertvarkymo fiktyvumo, nurodęs, kad jie buvo iš tikrųjų realūs ir nukreipti į visą atsakovės struktūrinį pertvarkymą, o ne tik į vieną ieškovo pareigybę.
6. Teismas konstatavo, kad įvykęs realus struktūrinis pertvarkymas lėmė dalies darbuotojų pareigybių panaikinimą, įskaitant ir ieškovo, kaip projekto vadybininko. Teismas nustatė, kad ieškovo, kaip projekto vadybininko, pareigybė buvo priskirta Hay group metodologijos 13 lygiui. Ieškovas pokalbio su Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovu G. Ž. metu patvirtino, jog jo realios pareigos yra ūkvedžio, o ne vadybininko. Ieškovo siųstose funkcijų laiko įverčiuose procentais nebuvo nurodytos su transporto valdymu susijusios funkcijos. Teismas, įvertinęs pareigybės aprašyme nurodytas darbo funkcijas ir jai taikytus reikalavimus, padarė išvadą, kad ieškovo didžioji dalis darbo funkcijų buvo susijusi su atsakovės administracinių pastatų būklės priežiūra, remonto darbų organizavimu ir priežiūra, pagal savo kompetenciją smulkių darbų atlikimu. Tuo tarpu Administravimo ir bendrijų reikalų skyriaus projekto vadovo pareigybės yra priskirtinos aukštesniam, t. y. 14 pareigybės Hay group lygiui. Atsakovės įmonėje buvo panaikintos 4 projekto vadybininko pareigybės ir įsteigtos 3 projektų vadovo pareigybės, kurios susijusios su organizacinėmis ir analitinėmis funkcijomis, gebėjimu dirbti su informacinėmis technologijomis. Teismo vertinimu, šioms naujai įsteigtoms projekto vadovo pareigybėms buvo priskirtos kitos analitinės ir organizacinės funkcijos, kurios yra aukštesnio lygio, negu ieškovo turėtos projekto vadybininko pareigos. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovo teiginius, kad projekto vadybininko pareigybė nebuvo panaikinta, o tik pakeistas pareigų pavadinimas. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog projekto vadybininko pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta.
7. Teismas konstatavo, kad, nepaisant to, jog ieškovui buvo pateikta visa informacija, teikti paaiškinimai, jis neišreiškė pageidavimo likti dirbti pas atsakovę, užimti tam tikras pareigas, dalyvauti atrankoje ir būti perkeltas į projekto vadovo pareigas, nepateikė darbdaviui įrodymų, kad turi reikiamą patirtį ir gebėjimus. Teismo vertinimu, atsakovė jį tinkamai informavo apie laisvas pareigas ir kvietė jį dalyvauti vidinėse, tik atsakovės darbuotojams skirtose atrankose, kadangi skyriaus vadovui G. Ž. įvertinus darbuotojų atliekamas darbo funkcijas ir gebėjimus, kompetencijas, nebuvo nustatyta galimybė automatiškai perkelti darbuotojus (įskaitant ieškovą) į naujai įsteigtą ginčo pareigybę – projekto vadovo pareigybę. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti skyriaus vadovo atlikto įvertinimo teisingumu. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis neatsakė į 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės laišką, nesidomėjo intranete, kokių yra laisvų darbo vietų pas atsakovę. Teismas pažymėjo, kad pats darbuotojas neatsakė, darbdaviui prašant jo nurodyti, ar jį domina užimti tam tikrą pareigybę, elgėsi aplaidžiai ir pasyviai, sudarydamas įspūdį, kad jo iš viso nedomina tolimesnis darbas pas atsakovę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė visus darbuotojus informavo vienodai, kvietė juos dalyvauti vidinėse, tik atsakovės darbuotojams skirtose atrankose, ieškovui neišreiškus noro toliau dirbti pas atsakovę kitose pareigose, buvo paskelbtos išorinės darbuotojų atrankos, kurias laimėjo ir kiti asmenys. Teismas konstatavo, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama tinkamai įvykdyti pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos vietos užėmimo, ieškovui įteiktame įspėjime buvo aiškiai nurodyta, kur jis gali susipažinti su informacija apie laisvas darbo vietas, tokia informacija ieškovui buvo teikiama ir elektroniniu paštu, tačiau jis buvo pasyvus, visiškai neišreiškė valios užimti kokią nors laisvą darbo vietą, neįrodinėjo savo galimybės būti perkeltam ar dalyvauti tam tikroje atrankoje, kai vietų skaičius mažesnis nei galimų vienodai vertinamų kandidatų.
8. Teismas, konstatavęs, kad atsakovė tinkamai įvykdė ieškovo atleidimo procedūrą – informavo jį apie laisvas darbo vietas, tačiau ieškovas neišreiškė savo valios užimti tam tikrą laisvą darbo vietą atsakovei, nusprendė, kad atsakovė, nepažeisdama DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nevertino informacijos, įrodančios, kad atsakovė, 2023 m. lapkričio 3 d. paskelbusi išorinę asmenų atranką į laisvas pareigas, pateikė ieškovui pasiūlymą užimti šias pareigas vykdant žodinę atranką, kurios atitiko jo turimą išsilavinimą ir kompetenciją. 2023 m. lapkričio 6 d. atrinkusi kitą asmenį į minėtą poziciją, atsakovė toliau klaidino ieškovą, sudarydama įspūdį, jog ieškovo kandidatūra vis dar yra svarstoma, turi realią galimybę būti priimta. Tokie veiksmai rodo nesąžiningą atsakovės elgesį, kuris galėjo turėti neigiamos įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems lūkesčiams.
1.2. Teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje įpareigojo atsakovę kitam teismo posėdžiui pateikti išsamų ir objektyvų ieškovo kompetencijų vertinimą, kuris galėtų pagrįsti, kodėl ieškovas nebuvo perkeltas į kitą poziciją, tačiau kitame posėdyje atsakovė pateikė tik paviršutinišką ir neišsamią ieškovo vertinimo analizę. Nepaisant to, teismas šį vertinimą priėmė kaip pagrindinį įrodymą ir nereiškė atsakovei pastabų dėl neįvykdyto teismo įpareigojimo. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos atsakovei išvengti atsakomybės už netinkamą kompetencijų vertinimą, neužtikrinta teisinga ir sąžininga bylos nagrinėjimo eiga.
1.3. Teismas selektyviai vertino byloje pateiktus įrodymus, apsiribodamas tik naujausiais byloje esančiais pareigybių aprašymais, tačiau visapusiškai neanalizuodamas ieškovo ketverių metų darbo patirties, atliktų funkcijų, įgytos kompetencijos ir ankstesnių ieškovo pareigybių aprašymų. Teismas taip pat neužsiminė apie pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovo kompiuterinį raštingumą. Toks fragmentiškas požiūris nepagrįstai apribojo bylos nagrinėjimą, neleido tinkamai įvertinti ieškovo kvalifikacijos ir profesinio indėlio.
1.4. Skyriaus (duomenys neskelbtini) G. Ž. yra suinteresuotas asmuo, tiesiogiai susijęs su atsakove, kaip ieškovo(duomenys neskelbtini) pas atsakovę dirbo tik kelis mėnesius, todėl jo pateikti vertinimai subjektyvūs ir paviršutiniški. Nauji (duomenys neskelbtini) vertinimai pateikti tik 2024 m. spalio 2 d., praėjus beveik metams po ieškovo atleidimo, todėl teismo turėjo būti analizuojami ir vertinami kritiškai, kaip tendencingi, ypač atsižvelgiant į tai, kad reorganizacijos metu pareigybių ir darbuotojų tinkamumą privalėjo vertinti ne subjektyvūs asmenys, bet kompetentingi specialistai, tokie kaip Personalo ar žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai. Teismas neįvertino šių aplinkybių, o tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą.
1.5. Teismas, nagrinėdamas bylą, neparodė deramo atidumo ir gilumo, analizuodamas bylos medžiagą, nesigilino į pateiktų įrodymų turinį, nevertino jų išsamumo ir reikšmes, nesistengė užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. Taip pat teismas nesiėmė būtinų veiksmų, kad užtikrintų atsakovės pareigos tinkamai įvykdyti teismo sprendimą dėl dokumentų išreikalavimo įgyvendinimą. Atsakovė, siekdama sau palankaus rezultato, sąmoningai klaidino teismą, teikdama netikslią informaciją. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos priimti neteisingą sprendimą, kuris neatspindi bylos realios faktinės ir teisinės situacijos.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, netenkinti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovo pareigos atsakovei tapo perteklinės dėl vykusių struktūrinių pokyčių, o tiesioginės pastato administravimo ir priežiūros funkcijos jokiam darbuotojui, priešingai nei nurodė ieškovas, nebuvo perduotos.
2.2. 2023 m. spalio 25 d. įspėjime darbuotojas buvo aiškiai informuotas apie laisvų darbo vietų paskelbimą. Ieškovas taip pat individualiai 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie visas laisvas darbo vietas. Visą laikotarpį ieškovas galėjo sekti naujai atsilaisvinančias ar esamas laisvas darbo vietas atsakovės intraneto svetainėje ir išreikšti savo norą.
2.3. Teismas, susipažinęs su 2024 m. spalio 7 d. pateiktais atsakovės rašytiniais paaiškinimais ir papildomais rašytiniais įrodymais, pagrįstai nusprendė, kad jie yra išsamūs, motyvuoti, pateikiantys prašytus atsakymus ir atskleidžiantys svarbias aplinkybes. Byloje pateiktas ne vienas įrodymas, kuris patvirtina, jog ieškovo turima kvalifikacija ir žinios neatitiko projekto vadovo kompetencijos reikalavimų. Teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, iš įrodymų visumos padarė išvadas apie ieškovo kvalifikacijos atitiktį projekto vadovo pareigybei. 2007 m. gruodžio 14 d. Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas yra išduotas daugiau negu prieš 15 metų, toks pažymėjimas patvirtina tik bazinių informacinių technologijų žinių lygį. Projekto vadovui yra keliami „pažengusio vartotojo“ reikalavimai, todėl teismas pagrįstai jo nenurodė kaip pagrindžiančio ieškovo reikiamą kvalifikaciją. Skyriaus vadovas nurodė, kad nuo pirmų darbo savaičių bandė komandą išmokyti laiko planavimui naudoti IT įrankius ir ieškovas buvo vienas iš tų, kuriems sekėsi labai sunkiai, todėl papildomai rašydavo priminimus. Taip pat ieškovas neįrodinėjo, kad turi 2 metų darbo patirtį transporto valdymo srityje ir reikalingų vadybinių gebėjimų naujai pozicijai. Ieškovas pats pateikė ankstesnių darbų sutartis, iš kurių matyti, kad ieškovo kvalifikacija ir kompetencija neatitiko keliamos projekto vadovui (dirbo mechaniku-vairuotoju).
2.4. Ieškovo skyriaus vadovas, žinodamas strateginius atsakovės planus ir skyriui keliamus lūkesčius, įsivertino reikiamų kompetencijų poreikį, atsižvelgdamas į jį nustatė reikiamų pareigybių skaičių, atliko esamų skyriaus darbuotojų vertinimą, skirdamas laiko kiekvienam darbuotojui individualiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Ginčas byloje kilo dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų realumo ir dėl ieškovo atleidimo iš darbo procedūros tinkamumo.
14. Ieškovas nuo 2020 m. spalio 23 d. dirbo pas atsakovę, jo pareigos – (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 123–127), įmonės generalinis direktorius 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. VE-179 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinės struktūros schemos ir pareigybių sąrašo patvirtinimo” (t. I, b. l. 109–121), kuris buvo pakeistas 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. VE-190 (t. I, b. l. 61–66). Atsakovė 2023 m. spalio 11 d. informavo visus įmonės darbuotojus apie vykdomą atranką į projektų vadovų pozicijas (t. 1, b. l. 48), 2023 m. spalio 25 d. išsiuntė ieškovui įspėjimą, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta nuo 2023 m. lapkričio 27 d., pasibaigus įspėjimo terminui (t. 1, b. l. 47), kadangi dėl vykstančių organizacijos pokyčių patvirtinus naują bendrovės struktūrą, kuri įsigalios 2023 m. lapkričio 7 d. ir ieškovo pareigybė taps pertekline. Atsakovė 2023 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad darbo santykių pasibaigimo diena yra nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną (t. 1, b. l. 50). 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė informavo ieškovą apie pretendavimą į laisvas pozicijas (t. 1, b. l. 49); 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė raštu „Atsakymas į raštą „Dėl 2023-10-25 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“ informavo ieškovą apie įspėjimo atitikimą DK normų reikalavimams ir pateikė atsakymus į ieškovo pateiktas pastabas ir prašymus (t. 1, b. l. 67–68). Atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2-16107 „Dėl atsakymo V. P.“ informavo ieškovą apie tai, kad 2024 m. sausio 29 d. yra darbo santykių pasibaigimo diena, ir kad ieškovas nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. sausio 29 d. yra atleidžiamas nuo darbinių funkcijų vykdymo (t. 1, b. l. 105–106), 2023 m. gruodžio 22 d. raštu „2020 m. spalio 19 d. darbo sutarties Nr. DS-151 pabaiga“, nurodė, kad darbo sutartis pasibaigė 2024 m. sausio 29 d. (t. 1, b. l. 51). Atsakovės 2024 m. kovo 15 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. VD-50 nutarta patvirtinti naują įmonės organizacinę struktūrą (t. I, b. l. 172–173).
15. Darbo kodekso 57 straipsniu nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline, struktūriniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, taip pat struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai turi būti realiai vykdomi. Struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito, taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Organizacinių įstaigos pokyčių ekonomiškumo ar/ir veiklos efektyvumo aspektu teismas nevertina, kadangi teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, tai yra, negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011, 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016). DK nustatytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimai suponuoja, kad įstatymu nesant nustatyta, kaip darbdavys turi pateikti atleidžiamam darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas, kad pastarasis turėtų galimybę apsispręsti, ar pageidauja užimti laisvą darbo vietą, sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos darbo vietos užėmimo, kai tokia (tokios) darbo vieta (vietos) pas darbdavį buvo, svarbu įvertinti, ar darbuotojui (individualiai ar viešo paskelbimo būdu) buvo pateikta informacija apie laisvas darbo vietas, ar ši informacija buvo laisvai prieinama, pateikta aiškiai ir suprantamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023).
Dėl reorganizacijos realumo
16. Ieškovas nurodo, kad pas atsakovę įvyko tik fiktyvūs struktūriniai pertvarkymai, nes iš tikrųjų nebuvo jokių pertvarkymų, tik panaikinta jo pareigybė, o (duomenys neskelbtini) ir toliau vykdo funkcijas, tik yra pakeistas pareigų pavadinimas į „Korporatyvinių reikalų grupės Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus projektų vadovas“. Atsakovė nurodo, kad įmonėje įvyko realūs struktūriniai pokyčiai, kurie lėmė dalies darbuotojų pareigybių panaikinimą, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovo pareigybę.
17. Byloje nustatyta, kad atsakovės generalinis direktorius 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. VE-179 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinės struktūros schemos ir pareigybių sąrašo patvirtinimo”, kuris buvo pakeistas 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. VE-190, patvirtinto AB „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) pareigybių sąrašą sumažindamas pareigybių skaičių nuo 14 iki 10. Šituo įsakymu buvo panaikintos 4 projekto vadybininko pareigybės, įskaitant ir ieškovo pareigybę, ir įsteigtos naujos 3 projektų vadovo pareigybės. Taip pat šiuo įsakymu buvo panaikintos ir kitos pareigybės (vyriausiasis dokumentų valdymo specialistas, dokumentų valdymo specialistas), įsteigtos naujos pareigybės (vyr. specialistas, specialistas) ir pakeistas esamų pareigybių skaičius (administratoriaus pareigybių skaičius sumažintas nuo 2 iki 1). Taip pat vykdant įmonės pertvarkymą buvo pakeista įmonės valdymo struktūra. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad įmonės organizaciniai pertvarkymai buvo realūs, konkretūs ir pagrįsti, nukreipti į visą įmonės organizacinę struktūrą, o ne tik į konkrečios ieškovo pareigybės panaikinimą, siekiant optimizuoti įmonės finansus ir žmogiškuosius išteklius, sprendimą dėl įmonės pertvarkymo priėmė jos valdyba, pareigybių sąrašą nustatant įmonės direktoriaus įsakymu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginius dėl įmonės pertvarkymo fiktyvumo, kadangi jie buvo realūs ir nukreipti į visą įmonės struktūrinį pertvarkymą, o ne tik į vieną ieškovo pareigybę.
18. Byloje iš pareigybės aprašymo nustatyta, kad Projekto vadybininko pareigybės aprašyme, patvirtiname įmonės 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. VE-213, buvo nurodytos šios darbo funkcijos: 1) vykdo mažos vertės viešuosius pirkimus, rengia įmonei reikalingų prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas bei viešųjų pirkimų dokumentus; 2) rūpinasi įmonės administracinių pastatų būkle, užtikrina jų priežiūrą pagal priešgaisrinės ir darbo saugos reikalavimus, organizuoja ir kontroliuoja statinių ir patalpų ir teritorijos priežiūros darbus, švaros ir tvarkos palaikymą; 3) prižiūri ir organizuoja pastatų apsaugos, gaisrinės automatikos ir signalizacijos sistemų darbą, apšvietimo, šildymo, vandens tiekimo sistemų, elektros energijos, kondicionavimo, ventiliacijos, organizacinės technikos darbą ir kitų inžinerinių sistemų priežiūrą, kontroliuoja jų techninę būklę, organizuoja remonto darbus ir kt. Šiai pareigybei buvo numatyti konkretūs reikalavimai: a) turėti ne žemesnį negu aukštesnįjį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų; b) turėti darbo patirtį bendrųjų reikalų (ūkio) administravimo srityje; c) turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
19. Tuo tarpu Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadovo pareigybės yra priskirtinos aukštesniam pareigybės lygiui. Atsakovė panaikino 4 projekto vadybininko pareigybes ir įsteigė 3 projektų vadovo pareigybės. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, be buvusių ieškovo darbo funkcijų nustatytos naujos, kurios yra susijusios su organizacinėmis ir analitinėmis funkcijomis, taip pat su gebėjimu dirbti su informacinėmis technologijomis, tai matyti iš pareigybės aprašymo (organizuoja ir administruoja transporto priemonių ir spec. tyrimų įrangos priežiūros ir remonto darbus; vykdo transporto priemonių panaudojimo, priežiūros ir remonto apskaitą, užtikrina tinkamą transporto priemonių techninę būklę ir racionalų naudojimą; padeda skyriaus vadovui organizuoti Bendrovės transporto parko valdymą ir naudojimą, analizuoja, kaupia ir sistemina duomenis, kaip yra naudojamas valdomas transporto priemonių parkas, teikia pasiūlymus dėl jo panaudojimo ir valdymo efektyvumo; organizuoja ir administruoja projektus susijusių su nekilnojamojo turto nuoma, pardavimu, remontu, įrengimu ir statybos (griovimo) darbais; rengia kuruojamų sričių išlaidų biudžetus, prognozes ir ataskaitas). Taigi, šioms naujai įsteigtoms projekto vadovo pareigybėms buvo priskirtos ir kitokios, papildomos funkcijos, negu projekto vadybininko pareigybėje nurodytos funkcijos.
20. Taigi darytina išvada, jog pagrįstai pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus, kad projekto vadybininko pareigybė nebuvo panaikinta, o tik pakeistas pareigų pavadinimas, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina priešingai, t. y., kad projekto vadybininko pareigybė įmonėje iš tikrųjų buvo panaikinta (CPK 177, 178 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pertvarkymai pas atsakovę buvo realūs, buvo pertvarkoma visa eilė pareigybių, kečiama organizavimo struktūra, darbuotojams siunčiami įspėjimai dėl atleidimo iš darbo, visiems darbuotojams siūloma dalyvauti atrankose į atitinkamas pareigybes, tai matyti iš įsakymų, įspėjimų kitiems darbuotojams, bei kvietimo visų darbuotojų dalyvauti atrankose. Laikytini nepagrįstais ieškovo argumentai, kad pas atsakovę įvyko tik fiktyvūs struktūriniai pertvarkymai, nes iš tikrųjų nebuvo jokių pertvarkymų, o tik panaikinta jo pareigybė, kadangi neįtikėtina, jog dėl vienos pareigybės panaikinimo ir vieno žmogaus atleidimo būtų vykdyta tiek organizacinių veiksmų, kas būtų neracionalu ir neefektyvu (dėl atleidimo įspėjami kiti darbuotojai, naujai rašomos pareigybių instrukcijos, organizuojami konkursai pareigoms užimti ir kt.).
Dėl atleidimo tvarkos
22. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė nesilaikė DK nustatytos tvarkos, nes nepasiūlė jam įmonėje esančio kito darbo – projekto vadovo pareigų, kurias jis galėjo užimti perkėlimo būdu, nes turėjo atitinkamą išsilavinimą ir darbo patirtį, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, jog ieškovas buvo atleistas laikantis DK nustatytos tvarkos.
23. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė 2023 m. spalio 11 d. informavo visus įmonės darbuotojus, įskaitant iš ieškovą, apie vykdomą atranką į projektų vadovų pozicijas. Atsakovė priėmė 2023 m. spalio 25 d. įspėjimą, kuriame taip pat informavo ieškovą, kad nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki įspėjimo laikotarpio pabaigos (bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms), jis gali pretenduoti savo iniciatyva į laisvas darbo vietas, kurios skelbiamos bendrovės intraneto svetainėje. Atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. patikslino ieškovui, kad jo pretendavimas į laisvas pozicijas nėra atliekamas konkurso būdu, tačiau būtų patikrintos žinios ir gebėjimai dirbti konkrečioje pozicijoje, jeigu jis išreikštų pageidavimą ją užimti. Atsakovė 2023 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu, atsakydama į ieškovo 2023 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu pateiktą klausimą, patikslino į kokias pozicijas jis gali pretenduoti, nurodžiusi, kad laisvų pareigybių funkcijoms atlikti reikalingos kitos kompetencijos ir gebėjimai nei ieškovo esamose pareigose, todėl būtų vykdoma atranka, kartu ieškovas buvo paprašytas informuoti, ar jį domina užimti vienokią ar kitokią poziciją bendrovėje.
24. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad į 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės laišką jis neatsakė, nesidomėjo intranete, kokių yra laisvų darbo vietų pas darbdavę. Jis tiesiog laikė, kad jo pareigybė nepanaikinta ir jam nereikia niekur dalyvauti. Taigi, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog nepaisant to, kad ieškovui buvo pateikta visa informacija, teikti paaiškinimai, jis neišreiškė pageidavimo likti dirbti bendrovėje, neišreiškė pageidavimo užimti tam tikras pareigas, neišreiškė pageidavimo dalyvauti atrankoje ir būti perkeltam į projekto vadovo pareigas, nepateikė darbdavei jokių įrodymų, kad jis turi reikiamą patirtį ir gebėjimus. Atsakovė tinkamai jį informavo apie laisvas pareigas ir kvietė jį dalyvauti atrankose, tačiau ieškovas niekur nedalyvavo. Taigi, pats darbuotojas darbdavei prašant jo nurodyti, ar jį domina užimti tam tikrą pareigybę bendrovėje, į el. laišką neatsakė, elgėsi aplaidžiai ir pasyviai, sudarydamas įspūdį, kad jo iš viso nedomina tolimesnis darbas bendrovėje. Įvertinusi visus įrodymus kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant tinkamai įvykdyti pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos vietos užėmimo, ieškovui įteiktame įspėjime buvo aiškiai nurodyta, kur jis gali susipažinti su informacija apie laisvas darbo vietas, tokia informacija ieškovui buvo teikiama ir elektroniniu paštu, tačiau jis buvo pasyvus ir visiškai neišreiškė valios darbdavei užimti kokią nors laisvą darbo vietą, neįrodinėjo nei savo galimybės būti perkeltam, nei dalyvauti atrankose. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė pagal DK 57 straipsnio 2 dalį teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo.
25. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
26. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo, keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (DK 24, 57, 64 straipsniai), padarė teisingas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė prašymo pritiest bylinėjimosi išlaidas, todėl netenkinant apeliacinio skundo jos iš apelianto nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.