Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-542-492/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-24
Bylos Nr.: eA-542-492/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04721-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: J. J.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
18.6.1.4Žemė, pagal detaliuosius planus užimta įstatymo numatytų objektų

Administracinė byla Nr. eA-542-492/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04721-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. kovo 14 d. sprendimo (sprendimo numeris: A51-4591/23(2.14.2.12E-ŽEM)) dalį, kuria Administracija priskyrė (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius žemės plotus valstybės išperkamai žemei (toliau – ir Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus – ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo teismo galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymo dalį, kuria pareiškėja prašė Administracijos grąžinti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius žemės plotus nuosavybės teises į minėtus žemės plotus siekiantiems atkurti pretendentams, ir perduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) visus teisės aktų nuostatose nurodytus dokumentus tam, kad minėti pretendentai galėtų atkurti nuosavybės teises į žemės plotus (toliau – ir pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymas). Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. Pareiškėja yra pretendentė, siekianti atkurti nuosavybės teises į žemės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

2.2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo (nutarimo numeris: 1057) (toliau – ir Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka), nuostatomis, 2023 m. sausio 9 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama grąžinti (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius žemės plotus nuosavybės teises į minėtus sklypus siekiantiems atkurti pretendentams. Pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laisvi ir neužstatyti žemės plotai (žemės plotas Nr. 4 – teritorija, esanti greta žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) ir žemės plotas Nr. 5 – teritorija, esanti greta žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės plotai), ir kad į minėtus žemės plotus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Taip pat pareiškėja pateikė Administracijai interneto svetainės regia.lt ištraukas. Įvardytose ištraukose pareiškėja apytiksliai pažymėjo ginčo žemės plotus. Ginčo dėl aplinkybės, kad žemės plotas Nr. 4 ir žemės plotas Nr. 5 patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją, nėra.

2.3. Gavusi pareiškėjos prašymą, Administracija kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus planas“ (toliau – ir UAB „Vilniaus planas“), Vilniaus miesto savivaldybės Infrastuktūros skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiąjį inžinierių su prašymais pateikti reikalingą informaciją.

2.4. Remdamasi gautais duomenimis, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu konstatavo, kad nuosavybės teisės į žemės plotą Nr. 4 ir į žemės plotą Nr. 5 negali būti atkurtos. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė, kad žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną. Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, minėtą žemės plotą planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos įrengimui ir susisiekimo jungčiai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu. Taip pat Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė, kad žemės plotas Nr. 5 yra užimtas inžinieriniais tinklais ir kad žemės ploto Nr. 5 teritorijoje yra daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams tenkinti naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams patekti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles. Be to, minėtame žemės plote planuojama įrengti šaligatvius ir dviračių takus. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pripažino ginčo žemės plotus valstybės išperkama žeme ir atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą vykdyti nuosavybės teisių į ginčo žemės plotus atkūrimo procedūras.

2.5. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės plotai yra planuojami naudoti visuomenės poreikiams ir kad minėti žemės plotai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei.

2.6. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai nurodė, kad ginčo žemės plotuose yra planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, šaligatvius, apšvietimą, želdinius ir kitus objektus. Nagrinėjamu atveju nėra jokių viešai prieinamų objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo žemės plotuose iš tikrųjų yra planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Šalia žemės ploto Nr. 4 ir žemės plote Nr. 5 jau yra įrengti dviračių takai. Minėtų takų remontas nėra numatytas, ir minėti takai nedaro kliūčių suformuoti ginčo žemės plotuose naujus žemės sklypus ir pradėti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procesus. 2023 m. yra planuojama įrengti naują dviračių taką teritorijoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tačiau planuojamas įrengti dviračių takas nepatenka į žemės ploto Nr. 4 teritoriją ir neturi jokios reikšmės nuosavybės teisių į žemės plotą Nr. 4 atkūrimui. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu tik deklaratyviai nurodė, kad ginčo žemės plotuose, šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra planuojama įrengti naują dviračių taką. Viešai prieinami interneto svetainės maps.vilnius.lt duomenys patvirtina aplinkybę, kad 2023 – 2025 m. laikotarpiu žemės ploto Nr. 4 ir žemės ploto Nr. 5 teritorijose neplanuojama įrengti jokių naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų. Net ir tuo atveju, jeigu Administracija pagrįstų realų ketinimą įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, tokie takai turėtų būti įrengiamai šalia ginčo žemės plotų, o ne pačių ginčo žemės plotų teritorijoje, todėl tokių takų įrengimas nedaro kliūčių ginčo žemės plotuose suformuoti žemės sklypus ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procedūras. Pareiškėja niekada nepretendavo atkurti nuosavybės teisių į teritorijas, esančias šalia ginčo žemės sklypų. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę apie ginčo žemės plotuose planuojamus įrengti dviračių ar pėsčiųjų taikus.

2.7. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu (įsakymo numeris: D1-933), nuostatomis, pėsčiųjų ir dviračių takai, kurie, anot Administracijos, yra planuojami įrengti šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos, turėtų būti įrengiami ginčo žemės plotų pakraštinėse ribose, pažymėtose raudonomis linijomis. Ginčo žemės plotai yra greta raudonųjų linijų, kurių ribose turėtų ir galėtų būti įrengiami pėsčiųjų ir (ar) dviračių takai. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). dalių, kuriose, anot Administracijos, turėtų būti įrengtas dviračių takas, plotis yra pakankamas didelis įrengti tiek dviračių, tiek ir pėsčiųjų taką. Todėl Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodyti deklaratyvūs ketinimai apie planuojamus įrengti dviračių takus ateityje nesudaro kliūčių patenkinti pareiškėjos prašymą suformuoti ginčo žemės plotuose naujus žemės sklypus ir pradėti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procedūras.

2.8. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad visa žemės ploto Nr. 5 teritorija yra užimta inžineriniais tinklais ir dėl to nuosavybės teisės į žemės plotą Nr. 5 negali būti atkurtos. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl konkretaus žemės sklypo, o dėl teritorijos, kurioje jokie žemės sklypai nėra suformuoti. Pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymo nuostatose nurodyta ginčo teritorija yra apytikslė. Naudodamasi interneto svetainės maps.vilnius.lt tinklapyje teikiama ploto matavimo funkcija, pareiškėja apskaičiavo preliminarią ginčo žemės plotų teritorijos plotą (5 591 m2). Pareiškėja, teikdama Administracijai prašymą, negalėjo įvertinti visų reikšmingų aplinkybių, galinčių daryti įtaką ginčo žemės plotų naudojimui, todėl tikslios prašomo suformuoti žemės sklypo vietos ar jo ribų nurodyti negalėjo. Pareiškėja nereikalavo, kad Administracija suformuotų žemės sklypą visoje ginčo žemės plotų teritorijoje pagal pareiškėjos apytiksliai apibrėžtą ginčo žemės plotų vietą. Pareiškėją tenkina žemės sklypo suformavimas bei nuosavybės teisių atkūrimas konkrečioje ginčo žemės plotų dalyje. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai prilygino visą žemės ploto Nr. 5 teritoriją vientisu ir nedalomu žemės plotu, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad visoje žemės ploto Nr. 5 teritorijoje nėra galimybių atkurti nuosavybės teises. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nenurodė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad visame žemės plote Nr. 5 nėra galimybės suformuoti naujo žemės sklypo ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimo procedūrų. Viešai prieinami interneto svetainės regia.lt duomenys patvirtina, kad didžiojoje žemės ploto Nr. 5 teritorijoje nėra jokių inžinerinių tinklų ar kitokių inžinerinės infrastruktūros įrenginių. Beveik visi inžineriniai tinklai (elektros, dujų linijos) yra įrengti greta žemės ploto Nr. 5 teritorijos ribos arba su ja ribojasi, išskyrus mažą elektros tinklų dalį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien inžinerinės infrastruktūros buvimas žemės plote Nr. 5 nesudaro kliūčių suformuoti žemės sklypą ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimo procedūras. Be to, infrastruktūros naudojimui teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nustatyti servitutai. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dalis, kuria atsisakyta inicijuoti nuosavybės teisių į žemės plote Nr. 5 esančios teritorijos atkūrimo procedūras, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

2.9. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai nurodė, kad žemės plote Nr. 5 yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams patekti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles, ir dėl to nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių į žemės plote Nr. 5 esančią teritoriją. Viešai prieinami interneto svetainės mays.soosle.com duomenys patvirtina aplinkybę, kad didžiąją žemės ploto Nr. 5 dalį sudaro teritorija, nenaudojama jokioms visuomenės reikmėms tenkinti. Minėto žemės ploto teritorijoje nėra jokių statinių. Vien aplinkybė, kad gretimo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai retsykiais galbūt eina per šią tuščią teritorija pėsčiomis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad žemės ploto Nr. 5 teritorija naudojama minėtų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams, ir atsisakyti inicijuoti nuosavybės teisių į minėtame žemės plote esančią teritorijoje atkūrimo procedūras. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė išimtinai dirbtinio, fiktyvaus pobūdžio priežastis atsisakyti inicijuoti nuosavybės teisių į minėtame žemės plote esančią teritorijoje atkūrimo procedūras.

2.10. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini)) nėra įrengtų šaligatvių, ir galbūt planuojama minėtą teritoriją naudoti viešiesiems poreikiams. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai ginčo teritorija turi būti naudojama visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. pėsčiųjų šaligatviams naudoti, Administracija turi pareigą pagrįsti ketinimus įrengti pėsčiųjų šaligatvius. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie ateityje galbūt numatomas ginčo žemės sklypų panaudojimo funkcijas, kurie savaime negali sudaryti kliūčių inicijuoti nuosavybės teisių į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas atkūrimo procedūras. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pateikiami samprotavimai, kad (duomenys neskelbtini) ateityje galbūt bus planuojama įrengti papildomus šaligatvius, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teisės aktai neįtvirtina neapibrėžtoje ateityje galimo, tikėtino ar preliminaraus teritorijos naudojimo visuomenės poreikiams kaip teisėto pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotus. Be to, (duomenys neskelbtini) jau yra įrengta pakankama pėsčiųjų infrastruktūra. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrindė poreikio įrengti papildomus šaligatvius kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje, kurioje nėra pastatų ar statinių. Viešai prieinami duomenys interneto svetainėje maps.vilnius.lt patvirtina aplinkybę, kad pėsčiųjų šaligatviai yra įrengti visame (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo perimetre. Minėtas kvartalas iš abiejų pusių nuo ginčo žemės plotų teritorijos taip pat yra sujungtas dvejomis jungtimis/šaligatviais. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.

2.11. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatų. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo motyvai nepagrįstai atkartoja UAB „Vilniaus planas“ pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus. Be to, Administracijai pateikta UAB „Vilniaus planas“ pozicija, kad, atsižvelgiant į urbanistinį kontekstą, taip pat į teritorijos, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specifiką, ginčo žemės plotuose nėra tikslinga formuoti naujus žemės sklypus, grąžintinus natūra, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą. Vadovaujantis UAB „Vilniaus planas“ įstatais, UAB „Vilniaus planas“ yra Administracijos įkurta bendrovė, teikianti Vilniaus miesto savivaldybei planavimo, miesto žemėlapio skaitmenizavimo, analizės ir modeliavimo bei duomenų kaupimo paslaugas. Minėti įstatai nesuteikia UAB „Vilniaus planas“ įgaliojimų dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, t. y. UAB „Vilniaus planas“ negali priimti sprendimų, susijusių su naujų žemės sklypų formavimu nuosavybės teisėms atkurti, ir (ar) teikti su minėtais klausimais susijusių rekomendacijų. Todėl Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo motyvai, kad, „atsižvelgiant į urbanistini kontekstą, teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specifiką“, nuosavybės teisės į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas negali būti atkurtos, yra neaiškūs, nedetalūs ir nemotyvuoti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą, Administracija nustatė, kad žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2). Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, minėtą teritoriją planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos ir susisiekimo jungtims įrengti). Be to, Administracija nustatė, kad žemės plotas Nr. 5 yra užimtas inžinieriniais tinklais, taip pat minėtame žemės plote yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams pateikti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles. Taip pat Administracija atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu, (duomenys neskelbtini) dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini)) ateityje turėtų būti įrengti šaligatviai ir dviračių takai, tačiau šiuo metu jie nėra įrengti. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Administracija nusprendė papildomai kreiptis į UAB „Vilniaus planas“ ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiąjį inžinierių su prašymais pateikti informaciją apie ginčo žemės plotuose planuojamus (parengtus) susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros ar bendro (viešo) naudojimo infrastruktūros plėtros (dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių, želdynų, apšvietimo) projektus.

4.2. UAB „Vilniaus planas“, atsižvelgdama į urbanistinį kontekstą, taip pat į teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specifiką (atstumus iki susisiekimo infrastruktūros objektų, esamą užstatymo lygį, didelį inžinerinių tinklų kiekį) ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pateikė Administracijai išvadą, kad ginčo žemės plotuose netikslinga formuoti papildomus žemės sklypus, grąžintinus natūra. Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius pateikė informaciją, kad ginčo žemės plotų teritorijoje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra planuojama (duomenys neskelbtini) plėtra – numatoma suprojektuoti dviračių ir pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdinius. Planuojamas įrengti dviračių takas susijungs su suprojektuotu (duomenys neskelbtini) teritorija einančiu dviračių taku bei esamais dviračių takais į vientisą dviračių takų sistemą. Šiuo metu yra pradėtos dviračių ir pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos iki (duomenys neskelbtini) įrengimo darbų projektavimo viešojo pirkimo procedūros.

4.3. Išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą, Administracija, atsižvelgdama į UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo inžinieriaus pateiktą informaciją, 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė pareiškėjai, kad, vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatomis, teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) (plotas – apie 704 kv. m), teritorijoje Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) (plotas – apie 751 kv. m.) ir teritorijoje Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini) (plotas – apie 1259 kv. m.) gali būti suprojektuoti papildomi žemės sklypai, kurie galėtų būti suteikti visiems (duomenys neskelbtini) pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

4.4. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas negali būti atkurtos natūra.

4.5. Vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatomis, žemė gražinama natūra turėtojo vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, priskirta? valstybės išperkamai žemei. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjos pateiktose schemose nurodyti ginčo žemės plotai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei. Remdamasi UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus pateikta informacija, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė pareiškėjai, kad žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2). Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, minėtą teritoriją planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos ir susisiekimo jungtims įrengti). Taip pat Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė pareiškėjai, kad žemės plotas Nr. 5 yra užimtas inžinieriniais tinklais, taip pat minėtame žemės plote yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams pateikti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles. Be to, vadovaujantis Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu, (duomenys neskelbtini) dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini)) ateityje turės būti įrengti šaligatviai ir dviračių takai. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės plotai yra planuojami naudoti visuomenės poreikiams, minėti ginčo žemės plotai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei ir dėl to nuosavybės teisės į minėtuose žemės plotuose esančias teritorijas negali būti atkurtos.

4.6. Pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčo žemės plotai yra neužstatyti ir kad nuosavybės teisės į minėtuose žemės plotuose esančias teritorijas gali būti atkurtos, yra nepagrįsti. Pareiškėjos pateiktose schemose nurodyti žemės plotas Nr. 4 ir žemės plotas Nr. 5 patenka į infrastruktūros koridorių ir yra užimtos gyventojų viešiesiems poreikiams naudojamais susisiekimo infrastruktūros objektais – pėsčiųjų takais, šaligatviais, automobilių stovėjimo aikštele, želdynais. Minėtos objektyviai egzistuojančios kliūtys sudaro pagrįstą pagrindą spręsti, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypuose esančias teritorijas negali būti atkurtos.

Šalies argumentai

4.7. Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su UAB „Vilniaus planas“ nurodyta informacija, yra nepagrįsti. UAB „Vilniaus planas“ yra Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė, teikianti Vilniaus miestui planavimo, miesto žemėlapio skaitmenizavimo, analizės, modeliavimo ir duomenų kaupimo paslaugas. 2019 m. vasario 11 d. Administracija sudarė su UAB „Vilniaus planas“ paslaugų teikimo sutartį (sutarties numeris: A64-55/19). Remiantis minėtos sutarties nuostatomis, Administracijos paklausimu UAB „Vilniaus planas“ atlieka ekonominių, gamtinių ir socialinių projekto įgyvendinimo sąlygų analizes, vykdo minėtų projektų stebėsenos ir prognozavimo funkcijas ir turi įgaliojimus pateikti poziciją dėl teritorijoje planuojamų formuoti sklypų. Gavusi pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas, Administracija kreipėsi į UAB „Vilniaus planas“ su paklausimu, prašydama pateikti reikalingą informaciją, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Vilniaus planas“ priėmė sprendimą dėl pareiškėjos prašymo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas. Gavusi Administracijos paklausimą, UAB „Vilniaus planas“ tik įvertino ginčo žemės plotų ypatumus (atstumus iki susisiekimo infrastruktūros objektų, esamo užstatymo lygį bei inžinerinių tinklų kiekį) ir pateikė poziciją, kad ginčo žemės plotuose nėra tikslinga formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Minėta aplinkybė taip pat nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad UAB „Vilniaus planas“ priėmė sprendimą dėl pareiškėjos prašymo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas. Įvertinusi visą UAB „Vilniaus planas“ pateiktą informaciją, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu savarankiškai nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad UAB „Vilniaus planas“, o ne Administracija, 2023 m. kovo 14 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas.

4.8. Pareiškėjos argumentai yra paremti schemomis ar fotonuotraukomis, kurios yra pateiktos interneto svetainių maps.google.com ir regia.lt tinklapiuose. Minėtų interneto svetainių Administracija neadministruoja ir už minėtų interneto svetainių duomenis Administracija neatsako. Administracija turi įgaliojimus administruoti tik interneto svetainėse https://maps.vilnius.lt/, https://erdvinis.vilnius.lt/ ir https://3d.vilnius.lt/ skelbiamų interaktyvių ortofotografinių žemėlapių duomenis. Šiuo metu, atsižvelgdama į valstybės institucijų rekomendacijas, Administracija mažina atvirai prieinamų miesto erdvinių duomenų kiekį, todėl minėtose interneto svetainėse nebėra rodoma visa informacija apie miesto žemę. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Nacionalinio krizių valdymo centro rekomendacijas, Administracija sustabdė galimybę asmenims peržiūrėti ir atsisiųsti miesto žemės požeminę infrastruktūrą, komunikacijų, inžinerinių tinklų išdėstymą, technines charakteristikas ir kitą informaciją.

4.9. Remdamasi Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatomis, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu taip pat nurodė pareiškėjai, kad už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, piliečiams atlyginama Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatose įtvirtintais nustatytais būdais.

4.10. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, minėto sprendimo motyvai yra aiškūs, išsamus ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nepateikė atsiliepimo į skundą.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Pareiškėja yra asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančius ginčo žemės plotus.

7.2. 2023 m. sausio 9 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama grąžinti (duomenys neskelbtini) esančius žemės plotus asmenims, pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises į minėtus sklypus. Pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją, nurodė, kad ji siekia įgyvendinti savo teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) esančius žemės plotus. Pareiškėja, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laisvi ir neužstatyti žemės plotai (žemės plotas Nr. 4 – teritorija, esanti greta žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) ir žemės plotas Nr. 5 – teritorija, esanti greta žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini)) ir kad į minėtus žemės plotus gali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Taip pat pareiškėja pateikė Administracijai interneto svetainės regia.lt ištraukas, kuriose vaizduojamos apytiksliai pažymėtos ginčo žemės plotų ribos.

7.3. Gavusi pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą, 2023 m. vasario 6 d. Administracijos direktoriaus pavaduotoja organizavo pasitarimą dėl galimybės suformuoti naujus natūra grąžintinus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančiuose žemės plote Nr. 4 ir žemės plote Nr. 5. Pasitarimo metu buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės Infrastuktūros skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiąjį inžinierių su prašymais pateikti pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymo nagrinėjimui reikalingą informaciją. Minėtas pasitarimo rezultatas įformintas pasitarimo protokolu (protokolo numeris: A17-123/23(3.1.16E-AD), bendru pasitarimo narių sutarimu.

7.4. Vykdydamas 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolo nuostatas, Administracija kreipėsi į UAB „Vilniaus planas“ su paklausimu, prašydama nurodyti informaciją apie (duomenys neskelbtini) raudonąsias linijas bei techninių projektų sprendinius. Taip pat Administracija kreipėsi į UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąjį inžinierių su paklausimais, prašydama pateikti informaciją apie ginčo žemės plotuose rengiamus (parengtus) projektus, kuriuose numatyta susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros ar bendro (viešo) naudojimo infrastruktūros plėtra (dviračių ir pėsčiųjų takai, šaligatviai, želdynai, apšvietimas).

7.5. Atsakydami į Administracijos paklausimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius nurodė, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-972), žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2). Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, minėtą žemės plotą planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos įrengimui ir susisiekimo jungčiai įrengti). Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius nurodė, kad žemės plotas Nr. 5 yra užimtas inžinieriniais tinklais, minėtame žemės plote yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams pateikti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles, taip pat (duomenys neskelbtini) dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini)) kol kas nėra įrengtų šaligatvių bei dviračių takų, kurie dar turėtų būti įrengti. Teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra planuojama (duomenys neskelbtini) plėtra – numatoma suprojektuoti dviračių ir pėsčiųjų takus, apšvietimą, želdinius. Planuojamas dviračių takas susijungs su suprojektuotu (duomenys neskelbtini) dviračių taku ir kitais dviračių takais į vientisą dviračių takų sistemą. Šiuo metu yra pradėtos dviračių ir pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini) atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžos iki (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų paslaugos viešojo pirkimo procedūros

7.6. Atsakydama į Administracijos paklausimą, UAB „Vilniaus planas“, atsižvelgdama į urbanistinį kontekstą, teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specifiką (atstumus iki susisiekimo infrastruktūros objektų, esamą užstatymo lygį bei didelį inžinerinių tinklų kiekis) ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pateikė Administracijai išvadą, kad ginčo žemės plotuose nėra tikslinga formuoti natūra grąžintinus naujus žemės sklypus.

7.7. Remdamasi UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės Infrastuktūros skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo inžinieriaus pateiktais duomenimis, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjos pateiktose schemose nurodyti žemės plotai (žemės plotas Nr. 4 ir žemės plotas Nr. 5) yra planuojami naudoti visuomenės poreikiams, todėl minėti žemės plotai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei ir todėl pareiškėjos nuosavybės teisės į minėtuose žemės plotuose esančias teritorijas negali būti atkuriamos.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinės bylos duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, jog 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo metu buvo nuspręsta inicijuoti nuosavybės teisių į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas atkūrimo procedūras pagal pareiškėjos pateiktas schemas. 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo metu buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrių, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąjį inžinierių ir UAB „Vilniaus planas“ su prašymas pateikti pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymo nagrinėjimui reikalingą informaciją.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja nepaneigė Administracijos surinktos informacijos apie galimybę ginčo žemės plotuose suformuoti naujus žemės sklypus ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procedūras. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus, tiek Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus, tiek UAB „Vilniaus planas“ pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-972), žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2). Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, minėtą žemės plotą planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos įrengimui ir susisiekimo jungčiai įrengti). Taip pat žemės plotas Nr. 5 yra užimtas inžinieriniais tinklais, minėtame žemės plote yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams pateikti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles, taip pat (duomenys neskelbtini) dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) kol kas nėra įrengtų šaligatvių bei dviračių takų, kurie, vadovaujantis Vilniaus miesto specialiojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-1856) dar turėtų būti įrengti ateityje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktos interneto svetainių ištraukos nepaneigia Administracijos surinktos informacijos apie ginčo žemės plotuose įrengtus objektus ir planuojamus vykdyti Vilniaus miesto bendrojo ir specialiojo planų sprendinius.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad UAB „Vilniaus planas“, o ne Administracija, priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad UAB „Vilniaus planas“ yra Vilniaus miesto savivaldybės bendrovė, konkrečiose situacijose teikianti žemės sklypų projektavimo analizės paslaugas Vilniaus miesto savivaldybei. Gavusi pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymą, Administracija pagrįstai kreipėsi į UAB „Vilniaus planas“, su prašymu pateikti informaciją, ir minėta aplinkybė nereiškia to, kad UAB „Vilniaus planas“, o ne Administracija, priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas. Įvertinusi UAB „Vilniaus planas“ pateiktą informaciją bei išreikštą poziciją, Administracija pagal jai priskirtą kompetenciją savarankiškai priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotuose esančias teritorijas.

11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pasiūlė pareiškėjai atlyginti nuostolius už ginčo žemės plotuose esančių teritorijų naudojimą visuomenės poreikiams ir minėtų teritorijų priskyrimą valstybės išperkamai žemei.

12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu aiškiai nurodė visus pareiškėjos individualiai situacijai vertinti reikšmingus faktinius duomenis, juos susiejo su taikytinomis teisės aktų nuostatomis ir nurodė aiškius ir pakankamus administracinio sprendimo motyvus. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo nuostatos leidžia aiškiai identifikuoti susiklosčiusių visuomeninių santykių turinį ir asmenų teisių ir pareigų pokyčius. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo turinys leido pareiškėjai pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir visapusiškai ginčyti Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nustatytus reikalavimus.

13. Remdamasis atliktomis išvadomis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti minėtą sprendimą.

III.

14. Pareiškėja J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai iš Administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, išdėstytas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir nurodo šiuos papildomus argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, netinkamai įvertino administracinės bylos įrodymus. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja administracinės bylos įrodymų visumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tik perrašė Administracijos atsiliepimo į skundą argumentus ir nevertino pareiškėjos nurodytų argumentų.

15.2. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija sąmoningai siekė nuslėpti administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus ir tinkamai neįvykdė pirmosios instancijos teismo nustatytų įpareigojimų. 2023 m. birželio 22 d., teismo posėdžio metu, Administracijos atstovas negalėjo atsakyti į užduotą klausimą, kokių aplinkybių pagrindu žemės plotas Nr. 4 ir žemės plotas Nr. 5 buvo priskirti valstybės išperkamai žemei. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas įpareigojo Administraciją pateikti 2023 m. vasario 6 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojos organizuoto pasitarimo protokolą ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, tekstinę ir grafinę dalis, jose pažymint ginčo žemės plotų ribas, taip pat Vilniaus miesto detalųjį ir specialųjį planus ir visą medžiagą, pagrindžiančią Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo išvadą, kad ginčo žemės plotai yra priskiriami valstybės išperkamai žemei. Minėtos aplinkybėms patvirtina tai, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nenurodė visų duomenų (įrodymų), pagrindžiančių Administracijos išvadą, kad žemės plotas Nr. 4 ir žemės plotas Nr. 5 yra priskirti valstybės išperkamai žemei. 2023 m. liepos 21 d. Administracija pateikė teismui 2023 m. vasario 6 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojos organizuoto pasitarimo protokolo išrašą. Minėto išrašo duomenys patvirtina tik aplinkybę, kad Administracija nusprendė kreiptis į UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąjį inžinierių su paklausimais, susijusiais su žemės ploto Nr. 5 klausimais. Taip pat 2023 m. liepos 21 d. Administracija pateikė teismui Administracijos teisės grupei skirtą raštą, kuriame nurodoma, kad teisės grupei yra pateikiamas 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolas. 2023 m. rugsėjo 19 d., teismo posėdžio metu, Administracijos atstovas, atsakydamas į klausimą, kodėl 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolas nebuvo pateiktas visa apimtimi, nurodė, kad teismui buvo pateikti tik aktualūs bylos nagrinėjimui duomenys. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pakartotinai įpareigojo Administraciją pateikti 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolą ir įspėjo Administracijos atstovą apie teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmes. 2023 m. spalio 3 d. Administracija galiausiai pateikė 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolo nuorašą. Minėto protokolo nuostatose yra užfiksuota, kad yra pritariama dėl žemės plote Nr. 4 esančio grąžintino žemės sklypo projektavimo iki techninio projekto ribų. Administracija sąmoningai siekė nuslėpti minėtą aplinkybę.

Šalies argumentai

15.3. Be to, Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nebuvo įvertinta galimybė suformuoti žemės sklypus toje dalyje, kurioje inžineriniai tinklai nebūtų kliūtimi, taip pat nebuvo vertinta galimybė įrengti dviračių bei pėsčiųjų takus gatvių raudonųjų linijų ribose.

15.4. 2024 m. kovo 7 d. Administracija pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkį (potvarkio numeris: 955-1/24) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“. Minėtu potvarkiu Vilniaus miesto savivaldybės meras konstatavo, kad Vilniaus mieste nebėra laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei. Administracija, teikdama teismui minėtą potvarkį, nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos baigtis yra betikslė, nes, net ir panaikinus Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, išliks galioti minėtas Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkis.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolu buvo nutarta kreiptis į UAB „Vilniaus planas“, Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąjį inžinierių su prašymais pateikti informaciją apie žemės plotą Nr. 4. 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolu aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nuspręsta, kad žemės plote Nr. 4 turėjo būti suprojektuotas naujas žemės sklypas, į kurį būtų galima atkurti nuosavybes teises. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino minėtos aplinkybės, ir rėmėsi melagingais ir neteisingais Administracijos argumentais.

15.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodytų interneto svetainių ištraukos nepaneigia Administracijos administruojamų interneto svetainių tinklapiuose nurodytų faktinių aplinkybių. Ginčydama Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, pareiškėja remiasi ne tik interneto svetainių „maps.google.com“ ir „regia.lt“ duomenimis, tačiau ir Administracijos administruojamos interneto svetainės https://maps.vilnius.lt/ tinklapyje pateikta oficialia viešai prieinama informacija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodo prieštaringus motyvus.

15.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė pareiškėjai, kur jai kreiptis dėl aktualios informacijos pateikimo. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nenurodė jokių valstybės ir savivaldybės institucijų, į kurias pareiškėja galėtų kreiptis dėl informacijos apie ginčo žemės plotus.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą nepakeistą arba nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja aplinkybes, nurodytas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą, ir nurodo šiuos papildomus argumentus:

17.1. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai priskyrė žemės plotą Nr. 4 valstybės išperkamai žemei, yra nepagrįsti. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimas yra paremtas galiojančių Vilniaus miesto bendrojo ir specialiojo planų sprendiniais. Minėtų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai yra reikšmingi šio ginčo išsprendimui. Vadovaujantis Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybes tarnybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-972), žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2). Minėtą žemės plotą planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos įrengimui ir susisiekimo jungtims įrengti). Vien žemės ploto Nr. 4 priskyrimas infrastruktūros koridorių funkcinei zonai (I2) sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės plotas Nr. 4, vadovaujantis Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatomis ir Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybes tarnybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-972), yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybes tarnybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-972), yra viešai prieinami Teisės aktų registre, ir pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su minėtais sprendiniais. Žemės ploto Nr. 4 reikalingumą tenkinti visuomenės poreikius taip pat patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus 2023 m. kovo 2 d. raštas (rašto numeris: A121-6095/23(2.1.19E-INF)). Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nenurodo jokių argumentų, paneigiančių Vilniaus miesto bendrojo ir specialiojo planų sprendinius ir jų reikšmę Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui. Vien minėta aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad visi pareiškėjos argumentai, susiję su Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, yra nepagrįsti.

17.2. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepagrįstai priskyrė žemės plotą Nr. 5 valstybės išperkamai žemei, yra nepagrįsti. Aplinkybę, kad žemės plotas Nr. 5 turi būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, patvirtina tiek aplinkybė, jog žemės plotas Nr. 5 jau yra užimtas inžineriniais tinklais ir yra naudojamas pėsčiųjų jungtimi su viešojo transporto stotelėmis, tiek aplinkybė, jog, vadovaujantis Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano sprendiniais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-1856), žemės plote Nr. 5 turi būti įrengti šaligatviai bei dviračių takai. Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-1856), yra viešai prieinami, ir pareiškėja gali su jais susipažinti. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo priėmimo metu jau buvo pradėtos dviračių ir pėsčiųjų tako projektavimo darbų paslaugos viešojo pirkimo procedūros. Šiuo metu dviračių ir pėsčiųjų takų projektavimo procesas yra pasistūmėjęs į priekį – buvo parengti ir viešinami dviračių ir pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini) dalyje statybos projekto pasiūlymai. Minėtų pasiūlymų medžiaga patvirtina, kad žemės ploto Nr. 5 teritorijoje planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką prie (duomenys neskelbtini), t. y. žemės plotas Nr. 5 bus naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl minėtas žemės plotas laikytinas valstybės išperkama žeme.

17.3. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija mėgino nuslėpti administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingus įrodymus, yra nepagrįsti. Jokių dokumentų Administracija neslėpė ir nesiekė nuslėpti. Administracija disponuoja įvairia medžiaga ir dokumentais, kuriuose aptariami skirtingi klausimai. Siekdama užtikrinti kitų asmenų duomenų apsaugą ir vykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, Administracija pateikė teismui tik 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolo išrašus. Administracija pripažįsta aplinkybę, kad, pirmą kartą vykdydama teismo įpareigojimą, ji pateikė netinkamą 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolo išrašą. Pirmosios instancijos teismui įpareigojus Administraciją pateikti pilnos apimties 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolą, minėtą dokumentą nustatytu terminu Administracija pateikė teismui. Administracija visiškai pagrįstai siekė pateikti teismui tik ginčo sprendimui reikšmingą 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolo dalį.

17.4. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo metu buvo pritarta ginčo žemės plotuose suformuoti naujus žemės sklypus ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procesą ir kad Administracija melavo apie minėtą aplinkybę, neatitinka tikrovės ir žemina Administracijos reputaciją. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog Administracija laikėsi pozicijos, jog 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo metu nebuvo pritarta ginčo žemės plotuose suformuoti naujus žemės sklypus ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procesą. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu tik nurodė, kad pareiškėjos 2023 m. sausio 9 d. prašymas buvo nagrinėjamas 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo metu ir kad minėto pasitarimo metu nuspręsta, jog teritorijoje Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) (plotas – apie 704 kv. m), teritorijoje Nr. 2 prie (duomenys neskelbtini) (plotas – apie 751 kv. m.) ir teritorijoje Nr. 3 prie (duomenys neskelbtini) (plotas – apie 1259 kv. m.) gali būti suprojektuoti papildomi žemės sklypai, kurie galėtų būti suteikti visiems (duomenys neskelbtini) pretendentams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas, kiek tai susiję su žemės plotu Nr. 4, nėra paremtas 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo rezultatais. 2023 m. vasario 6 d. pasitarimu nebuvo priimti jokie sprendimai, susiję su nuosavybės teisių į žemės plote Nr. 4 ir žemės plote Nr. 5 esančias teritorijas atkūrimo procedūromis. Nepaisant to, kad 2023 m. vasario 6 d. pasitarimo protokolu buvo išreikštas pritarimas žemės plote Nr. 4 suformuoti naują žemės sklypą ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimo procedūras, savaime nereiškia, kad Administracija turėjo pareigą priimti analogišką galutinį sprendimą. Patikrinusi papildomas aplinkybes, Administracija nustatė, kad atkurti nuosavybės teisių į žemės plote Nr. 4 esančias teritorijas iš tikrųjų nėra galimybių.

17.5. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Administracija, teikdama teismui Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkį (potvarkio numeris: 955-1/24) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“, galbūt galėjo suklaidinti teismą ir kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į administracinės bylos aplinkybes, yra nepagrįsti. Pareiškėja nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ir neįsigilino į administracinės bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu net neminėjo įvardyto Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio.

17.6. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi ir kad Administracijos teiginių pagrįstumo nėra galimybės patikrinti, yra nepagrįsti. Pareiškėja nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo atliktų išvadų, konstatuojančių aplinkybę, kad Administracijos nurodyti argumentai negali būti objektyviai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino administracinės bylos įrodymus, ir jų pakako galutinio teismo sprendimo priėmimui. Be to, administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija pateikė Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nurodytus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, ir pareiškėja turėjo galimybę su jais susipažinti

17.7. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu nepaaiškino pareiškėjai, kur ji gali gauti aktualius duomenis, yra nepagrįsti. Pareiškėja, kreipdamasi į Administraciją, neprašė Administracijos pateikti jai aktualius teritorijų planavimo dokumentus. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu tinkamai paaiškino pareiškėjai, kur ji gali gauti aktualius duomenis, t. y. ji turi galimybę teikti užklausą UAB „Vilniaus planas“. Be to, Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas pagrįstais viešais prieinamais duomenimis.

17.8. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad dviračių ir pėsčiųjų takai turi būti įrengiami tik ginčo žemės plotų raudonųjų linijų ribose, yra nepagrįsti. Pareiškėja nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad dviračių ir pėsčiųjų takai gali būti įrengiami tik raudonųjų linijų ribose. Tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos techninių reglamentų nuostatomis, raudonųjų linijų ribose gali būti įrengiami gatvės elementai, savaime nepaneigia aplinkybės, kad dviračių ir pėsčiųjų takai gali būti įrengiami ir už raudonųjų linijų. Teisės aktai nesieja reikalavimo įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus su ginčo žemės plotų raudonosiomis linijomis. Teisės aktai reikalauja tik to, kad pėsčiųjų ir dviračių takai būtų tiesiami toliau nuo taršos ir triukšmo objektų (šaltinių), būtų vengiama sąlyčio su intensyvaus automobilių eismo keliais ir gatvėmis.

17.9. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai prilygino žemės plotą Nr. 4 ir žemės plotą Nr. 5 nedalomai ir vientisai teritorijai, yra nepagrįsti. Pareiškėja nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas prilygino žemės plotą Nr. 4 ir žemės plotą Nr. 5 nedalomai ir vientisai teritorijai. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti, kad egzistuoja galimybė suformuoti naujus žemės sklypus tik konkrečiose ginčo žemės plotų dalyse. Administracija 2023 m. kovo 14 d. sprendimu įvertino galimybes suformuoti naujus žemės sklypus ir konkrečiose ginčo žemės plotų teritorijose.

17.10. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo žemės plotuose esanti inžinerinė infrastruktūra savaime nesudaro kliūčių ginčo žemės plotuose suformuoti naujus žemės sklypus, nagrinėjamu atveju neturi esminės vertinamosios reikšmės. Naujų žemės sklypų formavimas ginčo žemės plotuose yra negalimas ne dėl inžinerinės infrastruktūros, o dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, numatančių poreikį naudoti ginčo žemės plotus visuomenės poreikiams. Be to, Administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija pateikė ištraukas iš teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio, patvirtinančias aplinkybę, kad ginčo žemės plotuose yra itin daug inžinerinių tinklų. Net jeigu nagrinėjamu atveju teismas pripažintų tai, kad ginčo žemės plotuose galėtų būti formuojami nauji žemės sklypai, į kuriuos būtų galima atkurti nuosavybes teises, minėtų ginčo žemės plotų naudojimo galimybės yra griežtai apribotos.

17.11. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo žemės plotai yra apleisti, nenaudojami ir neatlieka jokios visuomenei reikšmingų funkcijų, yra nepagrįsti. Visuomenės poreikį naudoti ginčo žemės plotus įtvirtinta Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentai. Administracinės bylos nagrinėjimo metu Administracija pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jau vyksta pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimas. Nors ginčo žemės plotai vizualiai yra (iš dalies) tušti, tačiau minėtuose žemės plotuose bus nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengti želdiniai, apšvietimas. Be to, pareiškėja ignoruoja aplinkybę, kad ginčo žemės plotuose yra įrengtas didelis skaičius požeminės infrastruktūros. Ginčo žemės plotuose taip pat yra įrengti pėsčiųjų takai, kuriais naudojasi gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojai, taip pat minėtuose žemės plotuose auga želdiniai, t. y. minėtais žemės plotais jau dabar yra naudojamasi visuomenės poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

17.12. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos duomenis, yra nepagrįsti. Pareiškėja pati grindžia savo poziciją tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir nepasisako dėl reikšmingų aplinkybių apie galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtinančius poreikį naudoti ginčo žemės plotus visuomenės poreikiams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išsamiai ir aiškiai įvertino visas aktualias faktines aplinkybes.

17.13. Tolimesnis administracinės bylos nagrinėjimas tikėtinai yra betikslis. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio (potvarkio numeris: 955-1/24) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisių atkūrimo procedūros yra baigtos, nes laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, nebėra. Net ir tenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimus, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Atsiliepimas

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

19. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo visas administracinės bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines ir aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos J. J. prašymą suformuoti naujus žemės sklypus ginčo žemės plotuose (žemės plotas Nr. 4 – teritorija, esanti greta žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) ir žemės plotas Nr. 5 – teritorija, esanti greta žemės sklypo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini)) ir inicijuoti nuosavybės teisių į minėtus žemės sklypus atkūrimo procedūras, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodomus esminius aspektus.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis administracinėje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tik ta apimtimi, kuria administracinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).

23. Pagrindinis klausimas, kylantis šioje byloje, yra tai, ar ginčo žemės plotai, kuriuos pareiškėja prašo grąžinti natūra, yra laisvi žemės sklypai Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo prasme, ar yra priskirtini valstybės išperkamai žemei ir dėl to nuosavybės teisės į žemę natūra negali būti atkuriamos.

24. Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. KT46-N14/2014 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mieste esančią žemę, reikalingą kitų asmenų statiniams eksploatuoti“ nurodė, kad sprendžiant iš Atkūrimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; šiems poreikiams, be kita ko, buvo priskirta žemė, pagal įstatymus užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Vertinant, ar atkuriant nuosavybės teises yra visuomenės poreikis valstybei išpirkti mieste esančią žemę, reikalingą kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, atsižvelgtina į tai, kad mieste tokios žemės dėl apstatymo statiniais specifikos, bendrų inžinerinių tinklų, komunikacijų, kitų veiksnių yra ypač ribotai. <...> Tenkinant tik asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, interesą nuosavybės teises į minėtą žemę atkurti natūra ir nepaisant asmenų, kuriems priklausančių statinių eksploatacijai reikalinga tokia žemė, kitų asmenų, visuomenės interesų dėl tos pačios žemės, nebūtų laikomasi konstitucinio reikalavimo derinti tokius interesus, nebūtų apsaugotos kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, inter alia atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekis.

26. Išanalizavęs aktualų teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją, paisydamas Konstitucijos nuostatų ir principų, nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Teismas pabrėžė, kad Konstitucija nedraudžia nuosavybės atkūrimo santykių įstatymu reguliuoti diferencijuotai, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis. Analizuodamas visuomenės poreikių, dėl kurių vykdant restituciją tam tikras turtas nėra grąžinamas natūra, bet yra valstybės išperkamas, sampratą, Konstitucinis Teismas akcentavo, kad ji yra daug platesnė negu Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „visuomenės poreikiai“ turinys. Išanalizavęs ginčijamas nuostatas konstitucinių asmenų lygybės įstatymui bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šie principai negarantuoja, jog visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, yra konstatavęs, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Taigi, aiškinant Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo <...> taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus (žr. pvz., 2005 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-799-05; 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-962-06; 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-401-09, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1913/14).

28. Teismų praktikoje sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. <...> galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva <...> (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015, kt.).

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo plotų priskirtinumo valstybės išperkamai žemei, įvertino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, žemės plotas Nr. 4 patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2). Įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, minėtą žemės plotą planuojama naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai, susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos įrengimui ir susisiekimo jungčiai įrengti). Taip pat žemės plotas Nr. 5 yra užimtas inžinieriniais tinklais, minėtame žemės plote yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų poreikiams naudojamos pėsčiųjų jungtys, reikalingos gyventojams pateikti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančias viešojo transporto stoteles, taip pat (duomenys neskelbtini) dalyje (einančioje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini)) kol kas nėra įrengtų šaligatvių bei dviračių takų, kurie, vadovaujantis Vilniaus miesto specialiojo plano sprendiniais, dar turėtų būti įrengti ateityje.

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės plote Nr. 4 bei žemės plote Nr. 5 yra miesto infrastruktūra – inžinieriniai tinklai, projektuojamas dviračių ir pėsčiųjų takas (pvz., duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio žemėlapio), todėl apeliantas, teigdamas, kad minėtų teritorijų dalyse galėtų būti formuojami žemės sklypai, turėtų tai pagrįsti argumentais, kad yra galimybė formuoti tokius žemės sklypus, kad jie galėtų būti naudojami pagal paskirtį nepaisant tų apribojimų, kurie būtų neišvengiami siekiant užtikrinti viešuosius interesus. Minėta, kad tokios situacijos vertintinos individualiai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, kad inžineriniai tinklai yra išsidėstę per didžiąją dalį žemės ploto Nr. 4 ir itin tankiai iš esmės per visą plotą Nr. 5, kad abiejuose plotuose numatyti ir planuojami dviračių ir pėsčiųjų takai, daro išvadą, kad šių plotų atskirose dalyse nėra galimybės suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui racionalaus dydžio žemės sklypus, kurie be neproporcingų apribojimų, būtinų užtikrinti teritorijoje esančios intensyvios infrastruktūros eksploatavimą, galėtų būti naudojami pagal paskirtį. Tai pagrindžia ir minėti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai bei Vilniaus miesto 2014 m. gegužės 28 d. specialiojo plano sprendiniai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, laikytinos pagrįstomis atsakovo ir teismo išvados, kad visas ginčo žemės plotas Nr. 4 ir Nr. 5 yra reikalingas realiems visuomenės poreikiams tenkinti ir pagrįstai priskirtas valstybės išperkamai žemei.

22. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendime nenurodė visų duomenų (įrodymų), pagrindžiančių Administracijos išvadą, jog žemės plotas Nr. 4 ir žemės plotas Nr. 5 yra priskirti valstybės išperkamai žemei, nevertino, kad dviračių takai gali būti įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose, kad žemės sklypai gali būti suformuoti dalyje žemės plotų, kuriuose nebūtų kliūtimi inžineriniai tinklai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, nes bylos nagrinėjimo metu teismo ištirti duomenys (be kita ko, duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio žemėlapio) paneigia tokių žemės sklypų planavimo ginčo plotuose tikslingumą, o apeliaciniame skundė nėra argumentų dėl konkrečių žemės sklypų suformavimo realios galimybės. Dviračių takų įrengimas gatvės raudonųjų linijų ribose nėra imperatyvus reikalavimas, jų projektavimui taikytini kiti kriterijai – kad būtų tiesiami toliau nuo taršos ir triukšmo objektų (šaltinių), būtų vengiama sąlyčio su intensyvaus automobilių eismo keliais ir gatvėmis, todėl pareiškėjos teiginiai dėl jų projektavimo galimybių laikytini nepagrįstais. Pareiškėja nepaneigė atsakovo byloje nurodomų aplinkybių, patvirtinančių, kad dviračių ir pėsčiųjų takų projektavimo procesas yra vykdomas realiai – buvo parengti ir viešinami dviračių ir pėsčiųjų tako (duomenys neskelbtini) dalyje statybos projekto pasiūlymai.

23. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Pasitarimo restitucijos klausimais 2023 m. vasario 6 d. žemės plote Nr. 4 nutarta pritarti grąžintino sklypo suprojektavimui iki techninio projekto ribų, savaime nepagrindžia Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo dėl žemės ploto Nr. 4 priskyrimo valstybės išperkamai žemei neteisėtumo, nes kitokia išvada buvo padaryta susipažinus su papildoma informacija, kas ir buvo nurodyta – kad teritorija Nr. 4 prie (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius patenka į infrastruktūros koridorių funkcinę zoną (I2); įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, šią teritoriją numatoma naudoti susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros plėtrai (dviračių ir pėsčiųjų takams, apšvietimo tinklams, želdinių juostos įrengimui ir susisiekimo jungčiai iš (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)), susijusiai su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu ir viešųjų poreikių užtikrinimu.

20. Ta aplinkybė, kad Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas buvo priimtas susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus pateikta informacija, yra išimtinai techninio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip turinti kokią nors kitokią reikšmę atsakovui priimant sprendimą jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Taip pat aplinkybė, kad UAB „Vilniaus planas“, atsižvelgdamas į urbanistinį kontekstą, į teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specifiką (atstumai iki susisiekimo infrastruktūros objektų, esamas užstatymas bei didelis inžinerinių tinklų kiekis) bei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pateikė išvadą, kad netikslinga nurodytoje teritorijoje formuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus, taip pat vertintina kaip subjekto, kuriam pagal įstatus pavesta teikti Vilniaus miesto savivaldybei planavimo, miesto žemėlapio skaitmenizavimo, analizės ir modeliavimo bei duomenų kaupimo paslaugas, suteikta techninio pobūdžio informacija. Tokia informacija vertintina kaip reikšmingi faktiniai duomenys, pagrindžiantys priimamą viešojo administravimo subjekto administracinį sprendimą, bet jos gavimas negali būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribojimas.

21. Kiti apeliacinio skundo teiginiai – kad atsakovas pateikė įrodymus į bylą tik teismui pareikalavus, kad pareiškėja rėmėsi oficialia viešai prieinama informacija, pateikta Administracijos administruojamos interneto svetainės https://maps.vilnius.lt/ tinklapyje, kad pareiškėjai nebuvo pasiūlyta jokių valstybės ir savivaldybės institucijų, į kurias ji galėtų kreiptis dėl informacijos apie ginčo žemės plotus, plačiau neaptarinėtini kaip neturintys įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tiek Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai, tiek Vilniaus miesto dviračių takų specialiojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybes tarybos 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu (sprendimo numeris: 1-1856), yra viešai prieinami, teismo išvadas dėl ginčo žemės plotų pagrindžia byloje surinkti objektyvūs duomenys. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio (potvarkio numeris: 955-1/24) „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ reikšmė nagrinėjamu atveju taip pat plačiau neaptarinėtina, nes jis buvo priimtas vėliau ginčijamas Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimas buvo priimtas vėliau ir kitų argumentų pagrindu.

22. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad teismo sprendime yra remiamasi atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, savaime nėra pagrindas teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar jos atitinka byloje surinkus duomenis, dėl ko nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai abejonių nekilo. Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendime nurodyti pakankami argumentai bei faktiniai duomenys, pagrindžiantys jo išvadas, nurodyti jo priėmimo materialiniai teisiniai pagrindai, todėl jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendime padarytos išvados dėl ginčo žemės plotų priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir Administracijos 2023 m. kovo 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra grindžiamos objektyviais duomenimis byloje, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jas paneigti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė