Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.9.2.; 1.1.9.6.; 1.1.9.13.; 1.2.25.5.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.8.

2026 m. balandžio 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis, adresu - (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026 m. kovo 2 d. apie 3.10 val. Rokiškio r. sav., Miegonių k., ties Vyžūnų gatvės Nr. 4 pastatu, tyčia vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas mažiausias 1,65 promilių neblaivumas.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis E. A. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir paaiškino, kad iš vakaro buvo išgėręs 2 litrus alaus iki 20.00 val. ir tuomet kitą dieną ryte važiavo iš Onuškio į darbą Bajoruose apie 17 km., kur dirba (duomenys neskelbtini). Važiavo anksti ryte, nes turėjo papildomų darbų, prieš iš važiuojant į reisą. Sėdo už vairo, nes nesijautė neblaivus. Pareigūnai davė „pūsti“ 2 kartus, t. y. pirmą kartą įpūtė 1,51 prom., o antrą kartą - 1,72 prom., o galutinis po paklaidos skaičiavimo - 1,65 prom. Sutinka su tokiu nustatytu jam girtumu. Taip pat patvirtino, kad automobilis „Opel Zafira“ priklauso jo sugyventinei, nors jį įsigijo lygiomis dalimis su drauge ir jie jau 4 metus juo naudojasi. Vis dėlto, draugė nežinojo, kad jis važiuos automobiliu neblaivus, nes ji buvo Juodupėje mokymuose.

Kaltinamajam E. A. visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo E. A. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos L. I. 2026 m. kovo 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-543642-26 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 2 d., apie 3.10 val., Vyžūnų g., Miegonių k., Rokiškio r., buvo sustabdytas „Opel Zefira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, kurį vairavo E. A.. 2026 m. kovo 2 d., 3.13 val. pirmo tikrinimo metu E. A. nustatytas 1,68 prom. neblaivumas, 3.30 val. antro tikrinimo metu nustatytas 1,72 prom. neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį (b. l. 5-8).

2026 m. kovo 2 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra kelias Rokiškio r., Miegonių k., Vyžūnų g., ties Nr. 4 pažymėta sodyba. Įvykio vietoje stovi automobilis „Opel Zafira" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi dešinėje kelio pusėje kelkraštyje, priekiu į Rokiškio miesto kryptį. Automobilio daiktadėžėje rastas ir paimtas automobilio „Opel Zefira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11; 12-17).

2026 m. kovo 2 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad E. A. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Alcotest 7510'' Nr. ARJK-0097'' (patikros Nr. 2405111), pirmu tikrinimu 2026 m. kovo 2 d., 3.13 val. nustatytas 1,68 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 3.30 val. – 1,72 promilių neblaivumas. E. A. pavyko pirštu pataikyti į nosies galą, eiti tiesia linija galėjo. E. A. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro (b. l. 28-29, 30-32).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Č. 2026 m. kovo 2 d. tarnybinis pranešimas Nr. IBPS-V-545585-26 ,,Dėl alkotesterio parodymų", kuriame nurodyta, kad pritaikius alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0097, metrologinės patikros sertifikate Nr. 2405111 nurodytą paklaidą, E. A. galutinis neblaivumas po paklaidos - 1,65 promilės (b. l. 33-34).

2026 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašas. Pareigūnės kūno kameros vaizdo įraše „export-ldsc5", nuo 14.24 min. rodomo vaizdo įrašo laiko, matomas užfiksuotas antras neblaivumo nustatymas alkotesteriu automobilio vairuotojui. Pareigūnės kūno kameros vaizdo įraše „export-8rbp8", nuo vaizdo įrašo 1.35 min. užfiksuotas neblaivumo nustatymo testo atlikimas automobilio vairuotojui (b. l. 39-41).

2026 m. kovo 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio duomenų matyti, kad iš E. A. paimtas jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-36).

Teismas įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. A. pasitvirtino, nes bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad šis asmuo padarė kaltinimu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis 2026 m. kovo 2 d. apie 3.10 val. Rokiškio r. sav., Miegonių k., ties Vyžūnų gatvės Nr. 4 pastatu, tyčia vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,65 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai posėdyje, o jo kaltę dar ir pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu: neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnės kūno kameros užfiksuoti vaizdo įrašas bei kiti bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

Teismo posėdyje tiek pats kaltinamasis E. A., tiek ir laiduotoja siekianti tapti D. B. teismo posėdyje prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jį perduoti D. B. atsakomybėn, todėl teismas sprendžia klausimą dėl kaltinamojo galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.). BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kitos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, kai asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, yra: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas tik, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas kaltinamojo E. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė BK 40 straipsnio pagrindu klausimą, vertina tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, padaręs nagrinėjamą nusikalstamą veiką, kas laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka tik už smulkų nusižengimą ir paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 62), priklausomybės ligų įskaitoje ar psichikos sveikatos centre neregistruotas, bet VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2007 m. sausio 27 d. iki 2007 m. vasario 7 d. dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-73), tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia aplinkybė būtų turėjusi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat nedirbantis, bet registruotas Užimtumo tarnyboje. Nusikalama veika žalos nebuvo padaryta. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šioje byloje kaltinamajam E. A. inkriminuotas nusikalstamas elgesys labiau yra tik atsitiktinis neigiamas jo poelgis dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių ir tai nepagrindžia susiformavusio jo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido kaltinamajam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir šis procesas turės įtakos jam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Be to, teismas pažymi, kad sprendimas atleisti kaltinamąjį E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis sprendimas dėl gręsiančių BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytų naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmių, o tai taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Be to, pagal BK 40 straipsnio 1 dalį tam, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina gauti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjamoje byloje yra D. B. prašymas perduoti kaltinamąjį E. A. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybė, kurį palaikė ir pats kaltinamasis. Teisiamajame posėdyje D. B., ketinanti tarpti laiduotoja, patvirtino, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė ir jie gyvena kartu kaip šeima jau 6 metus, todėl sutinka būti jo laiduotoja ir įsipareigojo teismui kontroliuoti kaltinamojo elgesį, kadangi jų tarpusavio ryšiai artimi, jie nuolat bendrauja ir ketina imtis priemonių, kad tokia nusikalstama veika nepasikartotų, t. y. jis jau „užsikodavo“, teiks jam moralinę pagalbą ir palaikymą, stebės, kad nebevartotų alkoholio, todėl galės jam ateityje daryti realią ir teigiamą įtaką. Atsižvelgus į tai, kad A. P. yra neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavio ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai (b. l. 12-131), o jos tarpusavio ryšis su kaltinamuoju yra artimas, darytina išvada, kad D. B. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus, t. y. ji yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti realią ir teigiamą įtaką kaltinamajam E. A..

Įvertinus visus minėtus bylos duomenis, teismas priima sprendimą kaltinamąjį E. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina. Taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį mažesnis pavojingumą (kaltinamajam nustatyta girtumas, artimas minimaliai ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, dalyvauta viešame eisme ankstyvą rytą, nesant intensyviam eismui) bei teigiamai apibrėžiamą kaltinamojo asmenybę, taip pat duomenis apie laiduotoją, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 5 dalyje numatytas laidavimo terminas (1 metams) ir laidavimas skirtinas be užstato. Laiduotojai išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, o kaltinamajam – naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyse.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam E. A..

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė, šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-20/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis E. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo lengvąją motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumas, artimas minimaliai baudžiamosios atsakomybės ribai, taip pat jis vairavo transporto priemonę gyvenvietės ribose, nors ir ankstyvą rytą, nesant intensyviam eismui, tokiu būdu keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, laiko tikslinga skirti kaltinamajam E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, artimam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam terminui (1 metams 6 mėnesiams), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, paskyrimo dienos (2026 m. kovo 2 d.). Toks sprendimas priimamas, atsižvelgus ne tik į mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teigiamai apibrėžiamą kaltinamojo asmenybę, bet ir į tai, kad kaltinamasis šiuo teismo nuosprendžiu nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir yra perduodamas laiduotojos D. B. atsakomybėn, kuri įsipareigojo dėti pastangas, kad toks nusikalstamas poelgis nepasikartotų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Remiantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tuo tarpu kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos padarymą, ar ne, be kita ko, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nusikaltimą kaltinamasis E. A. padarė, vairuodamas automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Pagal byloje esančius AB „Regitra” duomenis, šio automobilio valdytoja ir savininkė yra D. B. (b. l. 37), tačiau ji patvirtino, kad šis automobilis įsigytas už bendras lėšas su kaltinamuoju ir leidžia kaltinamajam naudotis šiuo automobiliu. Dėl to, galima daryti išvadą, kad faktinis šios transporto priemonės valdytojas buvo kaltinamasis E. A., kuris tuo automobiliu nuolat naudojosi, todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis, kuriam automobilis buvo perleistas kaip šeimos nariui ir kuris, kaip buvo minėta, buvo faktinis minėto automobilio valdytojas, turėjo ne tik tinkamai naudoti jam šeimos nario patikėtą ir jo valdomą turtą, bet ir privalėjo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir teisės aktų, t. y. nepažeisti Kelių eismo taisyklių ir nevairuoti transporto priemonės, esant neblaiviam. Taigi, kaltinamasis suvokė, jog automobilis, kuris nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei ir yra naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui (bus nusikaltimo padarymo priemonė), to norėjo ir siekė. Toks vertinimas atitinka ir teismų praktikoje formuojamus kriterijus dėl BK 72 straipsnio taikymo (pvz., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-73-519/2025 ir kt.). Kartu pažymėtina pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021 ir kt.). Remiantis būtent šiuo konfiskavimo tikslu, teismas priima sprendimą konfiskuoti automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę, valstybės nuosavybėn, kadangi, nepriėmus tokio sprendimo – šis automobilis būtų grąžintinas D. B. ir išliktų toliau galimybė naudotis šiuo automobiliu ir pačiam šio automobilio faktiniam valdytojui - kaltinamajam, tokiu būdu aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslai liktų nepasiekti ir būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

Teismo nuomone, būtent visos šios baudžiamojo poveikio priemonės bus pačios efektyvios ir pakankamos tam, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų prevencinį ir auklėjamąjį poveikį pačiam kaltinamajam E. A..

Kaltinamajam E. A. ikiteisminio tyrimo metu 2026 m. kovo 2 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 101-104) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: 1) kaltinamojo E. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduotinas AB „Regitra“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) Transporto priemonės registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas byloje, perduotinas ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiai institucijai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 3) kompaktinio disko laikmena su policijos pareigūnės kūno kameros užfiksuotu vaizdo įrašu, kuri saugoma byloje – paliktina toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-308, 313, 432 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

E. A. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. A. ir laiduotojai D. B. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 7-9 dalis:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, nusprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, paskyrimo dienos (2026 m. kovo 2 d.).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Automera“ automobilių saugojimo aikštelėje (Smėlynės g. 106 B, Panevėžyje).

E. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu: 1) E. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti AB „Regitra“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) Transporto priemonės registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti ikiteisminį tyrimą byloje atlikusiai institucijai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus; 3) kompaktinio disko laikmeną su policijos pareigūnės kūno kameros užfiksuotu vaizdo įrašu, saugomą byloje – palikti toliau saugoti prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.