Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Kauno apygardos teismo Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020 (toliau – Nutartis), buvo priimta 2020-06-30. Pagal EPP sistemoje matomus meta duomenis, Teisėjas Nutartį pasirašė 2020 m. birželio 30 d. 9 val. 56 min. Atitinkamai Kauno rajono savivaldybės administracija niekaip negalėjo Nutarties gauti ankščiau nei ją pasirašė Teisėjas, kas reiškia, kad iki visiems rinkos dalyviams vienodai nustatyto vokų plėšimo termino Nutartis ne tik nebuvo gauta, bet net nebuvo priimta. Atitinkamai Kauno rajono savivaldybės viešojo pirkimo komisija neturėjo teisės nustatytu laiku neatidaryti viešajam pirkimui gautų pasiūlymų. Tik praėjus kelioms valandoms po Pirkimo vokų plėšimo procedūros, buvo gauta Nutartis ir iš karto buvo sustabdytos Pirkimo procedūros.

Papildomai informuojame, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020, 2020-06-30 priimta Nutartimi teismas nutarė Pirkimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo spendimas šioje byloje sustabdyti Pirkimą. Iki šiol šioje Byloje nėra įsiteisėjusio sprendimo nes ginčas tęsiamas apeliacinėje instancijoje. Atitinkamai Kauno r. savivaldybės administracija, nuo Nutarties gavimo momento iki šiol, neturi teisės vykdyti jokių su Pirkimu susijusių procedūrų.“

18. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio aptartų faktinių aplinkybių kontekste matyti, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (neveikimo) dviem aspektais: pirma, ar perkančioji organizacija, turėdama informacijos apie teismui pateiktą ieškinį dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, turėjo teisę užbaigti pasiūlymų teikimo stadiją ir atplėšti vokus su tiekėjų pasiūlymais, ir, antra, ar perkančioji organizacija turėjo teisę tęsti komisijos posėdį toliau, nors jo metu buvo priimta teismo nutartis dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo. Be to, byloje keliamas procesinio pobūdžio klausimas, ar perkančioji organizacija pagrįstai paliko ieškovės pretenziją nenagrinėta.

V. Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta

19. Perkančioji organizacija ieškovės 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją paliko nenagrinėtą, nes ji: 1) pateikta pakartotinai, ir 2) pateikta praleidus įstatyme nustatytus terminus. Ieškovė įsitikinusi, kad pretenzija negali būti laikoma nei pakartotine, nei pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą 10 kalendorinių dienų terminą.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Taigi viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams teisės aktuose nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją.

23. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nors teisės aktuose nėra nustatyta konkrečių reikalavimų dėl perkančiajai organizacijai teikiamos pretenzijos turinio ir formos, tačiau tiekėjo teikiamoje pretenzijoje turi būti aiškiai įvardinti reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą. Šie du pretenzijos turinio elementai apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas, todėl jie turi būti suformuluoti pakankamai aiškiai ir detaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1766-302/2020; 2020 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-333-302/2020 ir kt.). Taigi, pretenzija yra tas dokumentas, kuriame ikiteisminėje ginčo stadijoje yra identifikuojami galimi perkančiosios organizacijos pažeidimai bei ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai ar veiksmai.

24. Kaip matyti iš šio sprendimo 13–16 punktuose pacituoto ieškovės ir atsakovės 2020 m. lapkričio 11, 16 ir 17 d. elektroniniu paštu vykusio susirašinėjimo, ieškovė minėtais elektroniniais laiškais perkančiajai organizacijai teikė klausimus, siekdama išsiaiškinti Pirkimo procedūrų vykdymo aplinkybes, t. y. ar tiekėjai turi galimybę Pirkime pateikti pasiūlymus; ar pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos, gavus tiekėjų pretenzijas; kodėl įvyko 2020 m. birželio 30 d. posėdis ir pan. Tačiau šiuose elektroniniuose laiškuose nebuvo ginčijami jokie perkančiosios organizacijos sprendimai ar veiksmai, nebuvo keliami jokie reikalavimai perkančiajai organizacijai (pavyzdžiui, atnaujinti tiekėjų pasiūlymų teikimo stadiją, nutraukti Pirkimo procedūras ar pan.). Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad bent vienas iš 2020 m. lapkričio 11, 16 ar 17 d. ieškovės perkančiajai organizacijai siųstų elektroninių laiškų gali būti laikomas pretenzija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iki 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzijos ieškovė perkančiajai organizacijai nepateikė nei vienos pretenzijos, kurioje būti ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai (neveikimas) dėl Pirkimo procedūrų nestabdymo, gavus informaciją apie ieškinio pateikimą teismui. Todėl 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją perkančioji organizacija nepagrįstai laikė pakartotine.

25. Kita vertus, perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją paliko nenagrinėtą dar ir tuo pagrindu, kad ji pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą. Vertinant perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumą šiuo aspektu, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog veiksmingi teisių gynimo būdai viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimo atveju gali būti užtikrinti, tik jei numatyti apskundimo terminai bus skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą minėtų nuostatų pažeidimą. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą, o termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą adekvačioje situacijoje būtų suvokęs protingas (apdairus, rūpestingas, atidus) asmuo. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti. Jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanomas ar labai sudėtingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija 2020 m. birželio 30 d. 16:10 val. informavo tiekėjus ir kitus suinteresuotus asmenis per CVP IS apie tai, kad „vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2020-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020, taikomos laikinosios apsaugos priemonės, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdomos pirkimo „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ procedūros“. Be to, perkančioji organizacija, 2020 m. liepos 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-1670-924/2020 pateiktame atsiliepime nurodė, kad „teismo nutartis dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių buvo gauta jau po to, kai atsakovė gavo keturių tiekėjų pasiūlymus Pirkimui. Vykdant teismo nutartį, Pirkimo procedūros sustabdytos, gauti pasiūlymai nevertinami“. Taigi, perkančioji organizacija nei viename iš šių pranešimų nepateikė informacijos apie susipažinimą su Pirkime gautais pasiūlymais. Kitų pranešimų perkančioji organizacija laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. neteikė, t. y. informacija apie susipažinimą su tiekėjų pasiūlymais tiesiogiai ieškovei buvo pateikta tik 2020 m. lapkričio 16 d. elektroniniuose laiškuose, nurodant, kad 2020 m. birželio 30 d. posėdžio metu buvo susipažinta su tiekėjų pasiūlymais (sprendimo 13–14 punktai). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad perkančioji organizacija, laikydama, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją pateikė praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, padarė nepagrįstą išvadą. Priešingai, tik sužinojusi apie galimai pažeistas jos teises, ieškovė laiku pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurią perkančioji organizacija privalėjo išnagrinėti. Teismo vertinimu, nors ieškovė, būdama ne tik patyrusiu ūkio subjektu (įmonė įsteigta 1999 m.), bet ir turėdama didelę patirtį viešųjų pirkimų srityje (viešai skelbiamais duomenimis (www.rekvizitai.lt) įmonė 2015–2020 m. laikotarpiu yra laimėjusi 56 viešuosius pirkimus), veikdama pagal bonus pater familias elgesio standartą, iš perkančiosios organizacijos 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 10 d. pateiktos informacijos galėjo numanyti, kad Pirkimo procedūros buvo sustabdytos Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties pagrindu, o iš anksto suplanuotas 2020 m. birželio 30 d. komisijos posėdis dėl vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo galimai įvyko, tai neleidžia spręsti apie tai, kad 2020 m. lapkričio 23 d. pretenzija pateikta nesilaikant įstatyme nustatytų terminų.

27. Kita vertus, vadovaujantis CPK 423² straipsnio 3 dalimi, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Taigi, šiuo atveju, nors teismas ir pripažįsta, kad perkančioji organizacija nepagrįstai ieškovės pretenziją paliko nenagrinėta, vertintina, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, tinkamai įgyvendino savo teisę ginti galimai pažeistas teises.

Dėl Pirkimo procedūrų nestabdymo teisėtumo

28. Ieškovė tvirtina, kad perkančioji organizacija, turėdama informacijos apie teismui pateiktą ieškinį dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, nepagrįstai susipažino su tiekėjų pasiūlymais, nors privalėjo sustabdyti Pirkimo procedūras, vadovaudamasi VPĮ 103 ir 104 straipsnių nuostatomis. Atsakovė teigia, kad ji neturėjo jokios pareigos stabdyti Pirkimo procedūras savo iniciatyva, nes tai tiesiogiai nenumatyta VPĮ. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija netinkamai taikė įstatymo reikalavimus.

29. VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Tuo tarpu VPĮ 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 105 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie: 1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį; 2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo; 3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, įstatymų leidėjo valia VPĮ yra vienintelis numatytas atvejis, kuomet pirkimo procedūrų stabdymas yra galimas perkančiųjų organizacijų sprendimu – kai perkančioji organizacija gauna pretenziją. Tuo tarpu, gavusi ieškinio kopiją, perkančioji organizacija neturi teisės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį; pareiga stabdyti pirkimo procedūras šiuo atveju nėra numatyta. Kai teismui yra pateikiamas ieškinys, kuriuo keliamas ginčas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tik teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, turi teisę spręsti, be kita ko, ir dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo (CPK 423⁷ straipsnis). Kaip itin griežtai reglamentuotą teisę perkančiosioms organizacijoms pačioms stabdyti viešojo pirkimo procedūras ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų sprendimu yra VPĮ griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas; toks reguliavimas, be kita ko, koreliuoja su įstatymo nuostata, kad pirkimo sutartis turi būti sudaryta nedelsiant, iš karto po atidėjimo termino; įstatymų leidėjas iš esmės įtvirtino nepertraukiamų ir operatyviai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų modelį, kurio išimtys yra atskirai reglamentuotos ir pagrįstos svarbiomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, 2020 m. birželio 29 d. gavusi ieškinio kopiją, galėjo vykdyti Pirkimo procedūras, tačiau negalėjo sudaryti Pirkimo sutartį, kol nesibaigė atidėjimo terminas ir kol nebuvo gautas pranešimas iš teismo. Vadinasi, perkančioji organizacija ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą vykdyti (tęsti) Pirkimo procedūras iki Pirkimo sutarties sudarymo stadijos, tame tarpe ir pradėti komisijos posėdį, kurio data ir laikas buvo numatyti dar 2020 m. gegužės 27 d. paskelbiant Pirkimą. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnybą, davusi išvadą, kad perkančioji organizacija, nesustabdžiusi Pirkimo procedūrų po ieškinio kopijos ir įrodymo, kad ieškinys gautas teisme gavimo, VPĮ įtvirtintų nuostatų nepažeidė.

30. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija taip pat neturėjo teisės tęsti Pirkimo procedūrų, nedelsiant po to, kai buvo pasirašyta Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis, kuria buvo sustabdytos Pirkimo procedūros. Tačiau tokia nuomonė taip pat nepagrįsta. Kaip minėta šio sprendimo 11–12 punktuose, perkančioji organizacija 2020 m. birželio 30 d. 9:45 val. pradėjo viešojo pirkimo komisijos posėdį, kurio metu susipažino su tiekėjų pasiūlymais, t. y. 2020 m. birželio 30 d. 9:45–9:48 val. įvyko vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimas CVP IS. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis pasirašyta 9:56:20 val., jau prasidėjus viešojo pirkimo komisijos posėdžiui ir netgi po vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimo. Ir, nors teismo nutartyje yra nurodyta, kad ji „vykdoma skubiai“, joks teisės aktas neįpareigoja perkančiąją organizaciją tuo pačiu momentu, kai tik pasirašoma teismo nutartis, sustabdyti bet kokius veiksmus viešajame pirkime (šiuo atveju sustabdyti vykstantį komisijos posėdį). Kaip ir bet kuri teismo nutartis, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisant to, kad vykdytina skubiai, pirmiausia turi būti įteikiama nutartį vykdyti turinčiam asmeniui. Iš civilinės bylos Nr. e2-1670-924/2020 matyti, kad 2020 m. birželio 30 d. nutartis Kauno rajono savivaldybės administracijai per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą išsiųsta tą pačią dieną 12:30 val. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (šiuo atveju 2020 m. liepos 1 d.), tačiau perkančioji organizacija su nutartimi susipažino 2020 m. birželio 30 d. 14:24 val. Taigi, ne anksčiau nei 2020 m. birželio 30 d. 14:24 val. atsakovei kilo pareiga sustabdyti bet kokius veiksmus, atliekamus ginčo Pirkime.

Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pagrįstai nestabdė Pirkimo procedūrų ir atliko vokų su tiekėjų pasiūlymais atplėšimą, susipažino su pasiūlymais, nepaisant to, kad žinojo apie teismui pateiktą ieškinį dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo. Perkančioji organizacija nei VPĮ 103 straipsnio 2 dalies, nei 104 straipsnio 2 dalies, nei bendrųjų viešųjų pirkimų principų nepažeidė. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pirmąjį ieškovės reikalavimą ir pripažinti neteisėtu ir/ar panaikinti atsakovės 2020 m. birželio 29 d. sprendimą nestabdyti Pirkimo procedūrų. Esant šioms išvadoms, spręstina, kad nėra pagrindo ir nutraukti Pirkimo procedūras, tenkinant antrąjį (išvestinį) ieškovės reikalavimą. Todėl ieškovės UAB „Artransa“ ieškinys, pareikštas atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras yra atmetamas visa apimtimi.

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).

33. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokatų profesine bendrija „APB Protego“ sudarytą atstovavimo sutartį, taip pat atskiru dokumentu, pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2021 m. sausio 25 d.), prašė priteisti 6 984,12 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių 5 772,00 Eur sudaro išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti, o 1 212,12 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Prašomas priteisti išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį rengimas (3 607,65Eur), taip pat tripliko rengimas (2 164,59 Eur). Pateikta sąskaita apmokėta 2021 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu, AB Swedbank.

34. Teismas nustatė, kad visus atsakovės vardu byloje pateiktus procesinius dokumentus pasirašė ir teikė advokato padėjėjas A. P.. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijų (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 papunkčius, už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kai jį rengia advokato padėjėjas, maksimali priteistina suma yra 2 909,60 Eur (1 454,80 Eur x 2,5 x 80 proc.), o už tripliko parengimą, kai jį rengia advokato padėjėjas, maksimali priteistina suma yra 1 745,76 Eur (1 454,80 Eur x 1,5 x 80 proc.). Įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga, nereikalaujanti specialių ekspertinių žinių), ginčo apimtį (apimtis nėra didelė, byloje buvo sprendžiamas iš esmės vienas materialusis reikalavimas), faktines advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas bei pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (procesiniuose dokumentuose išsamiai dėstomi nesutikimo su ieškiniu ir dubliku argumentai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo vertinimu, atsakovei Kauno rajono savivaldybei priteisiama 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Artransa“ (CPK 98 straipsnis).

35. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

36. Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Artransa“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo procedūrų viešajame pirkime Nr. 489069 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ sustabdymą. Atmetus ieškinį, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinama (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Artransa“, kurios juridinio asmens kodas 235286830, atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracija, kurios juridinio asmens kodas 188756386, 4 000 Eur (keturis tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – viešojo pirkimo procedūrų viešajame pirkime Nr. 489069 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.