Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Artransa“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Ridvija“ pateikė teismui prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021, įtraukti į civilinę bylą pareiškėją trečiuoju asmeniu, panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB ,,Artransa“ ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodo, kad ieškovė UAB „Artransa“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirkimo procedūrų nestabdymo, civilinės bylos Nr. e2-827-601/2021. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nurodė, kad pirkime buvo pažeistos jos teisės, kadangi ji ketino teikti pasiūlymą kartu su partneriu UAB „Ridvija” (ieškovės UAB „Artransa“ jungtinė veikla su UAB „Ridvija“), tačiau tokia galimybė nepagrįstai buvo panaikinta dėl perkančiosios organizacijos procesinių pažeidimų. Teismui buvo pateikta jungtinės veiklos sutartis, kuria ieškovė UAB „Artransa” ir UAB „Ridvija” susitarė įkurti konsorciumą, kurio veiklos tikslas - dalyvauti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau - perkančioji organizacija) tarptautinės vertės viešajame pirkime Nr. 489069 - „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ visuose I, II, III ir IV dalyse (toliau kartu vadinama – pirkimas) pagal pirkimo dokumentus ir šios sutarties sąlygas bei vykdyti numatomą su perkančiąja organizacija sudarytą sutartį, tačiau UAB „Ridvija” nei ieškovės UAB „Artransa” prašymu, nei teismo iniciatyva nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. 2021 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 nusprendė atmesti ieškovės UAB „Artransa“ ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą, 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Į bylą neįtrauktas asmuo UAB „Ridvija“ apie teisminį procesą ir priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą sužinojo tik 2021 m. balandžio mėnesį, paskambinusi perkančiajai organizacijai. Teigia, kad į bylą UAB „Ridvija“ nepagrįstai buvo neįtraukta trečiuoju asmeniu, nes Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendime buvo tiesiogiai pasisakyta dėl jungtinės veiklos partnerio UAB „Ridvija“ teisių ir pareigų. Be to, priėmus sprendimą dėl UAB „Ridvija“ teisių ir pareigų, į bylą neįtrauktas asmuo UAB „Ridvija“ neturi jokių teisinių galimybių kitaip, negu atnaujinus bylos nagrinėjimą, apginti savo pažeistų teisių ir interesų dėl teisės būti išklausytam byloje dėl pasiūlymo pateikimo pirkime Nr. 489069. Šiuo atveju UAB „Ridvija“ interesai pažeisti, kadangi teismui pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad laimėjus konkursą, įsipareigojimų vertės dalis bendroje pasiūlymo kainoje sudaro: UAB „Artransa“ atliks paslaugų, kas sudaro 20 % pasiūlymo kainos kiekvienai pirkimo daliai; UAB „Ridvija“ atliks paslaugų, kas sudaro ne mažiau 80 % pasiūlymo kainos kiekvienai pirkimo daliai. Taigi akivaizdu, kad teismo sprendimas UAB „Ridvija“ sukuria didesnę dalį teisių ir pareigų, nei ieškovei UAB „Artransa“, tačiau UAB „Ridvija“ nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjos teigimu, galutiniam teismo sprendimui turėtų reikšmės neįtraukto į bylą asmens UAB „Ridvija“ pateikti argumentai dėl esminių pirkimo procedūrų pažeidimo, kadangi bylos nagrinėjimui pagrindinę reikšmę sudarė būtent aplinkybės dėl pasiūlymo pateikimo termino bei argumentai, kodėl perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 104 straipsnio 1 dalį atsiųstą pranešimą dėl ieškinio pateikimo teismui turi sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo. UAB „Ridvija“ savo poziciją būtų grindusi byloje argumentais, kurie byloje nebuvo įvertinti - nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neišsprendė, kokiu būdu įmanoma užtikrinti tiekėjo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, jeigu jam užkertamas kelias pasiūlymo pateikimui. Akivaizdu, kad tai yra neįmanoma, tačiau šis aspektas nebuvo vertinamas. Byloje visiškai nevertinti UAB „Ridvija“ naujai pateikiami argumentai, kurie pagrįsti rašytiniais įrodymais byloje ir kurie turėtų esminę reikšmę priimant sprendimą šioje byloje - t.y. pasiūlymo pateikimo termino pratęsimo klausimas. Neatsižvelgta, kad pasiūlymo pateikimo terminas gali būti pratęstas bet kuriuo momentu, jeigu nėra atplėšti vokai su pasiūlymais. Neišanalizavus UAB „Ridvija“ nurodytų esminių aplinkybių nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė, o įvertinus nurodytus argumentus bei įrodymus, gali būti pakeistas priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, procesas šiuo atveju privalo būti atnaujinamas, kadangi yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjos UAB „Ridvija“ nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas

5. Proceso atnaujinimas yra ypatinga ir išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka sureguliuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai). Iš CPK XVIII skyriaus nuostatų matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš nuoseklių, viena į kitą pereinančių stadijų: i) prašymo atnaujinti priėmimo stadijos; ii) prašymo atnaujinti nagrinėjimo stadijos ir; iii) atnaujintos bylos nagrinėjimo stadijos.

6. Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje.

7. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Kartu tai reiškia, kad po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis. Be to, pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas tada, kai teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šių aplinkybių (kad teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų) pasitvirtinimas po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali lemti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu panaikinti anksčiau priimtą sprendimą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013). Savaime proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinimas nesuponuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad ieškovė tikslui dalyvauti viešajame pirkime su pareiškėja buvo sudariusi 2020 m. rugsėjo 25 d. jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis buvo pateikta teismui kartu su ieškovės 2020 m. gruodžio 28 d. dubliku civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021, tačiau į civilinės bylos Nr. e2-827-601/2021 nagrinėjimą pareiškėja nebuvo įtraukta nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pareiškėja prašyme teigia, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-827-601/2021 buvo sprendžiami klausimai dėl esminių pareiškėjos teisių ir pareigų, t. y. teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialinių teisių ir pareigų, nors 2020 m. rugsėjo 25 d. jungtinės veiklos sutartimi šalys buvo susitarusios, jog ieškovė atliks dalį paslaugų, kas sudarys 20 proc. pasiūlymo kainos kiekvienai pirkimo daliai, o pareiškėja atliks paslaugų dalį, kas sudarys 80 proc. pasiūlymo kainos kiekvienai pirkimo daliai. Dėl to, pareiškėja neabejotinai buvo teisiškai ir materialiai suinteresuota 2021 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimo bei 2021 m. balandžio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties rezultatu. Neįtraukus pareiškėjos į vykusį teismo procesą bylos šalimi, buvo pažeista viena iš esminių pareiškėjos teisių - teisė būti išklausytai. Šiais pagrindais pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 ieškovė UAB „Artransa“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir/ar panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą nestabdyti viešojo pirkimo Nr. 489069 „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – pirkimas, konkursas) procedūrų, t. y. pripažinti, kad perkančioji organizacija, žinodama, jog pareikštas ieškinys teismui, 2020 m. birželio 30 d. vis tiek suorganizavo komisijos posėdį ir jame susipažindama su tiekėjų pasiūlymais iš esmės pažeidė viešojo pirkimo procedūras; 2) įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Artransa“, ketindama dalyvauti Pirkime ir gindama savo interesus, 2020 m. birželio 26 d. pateikė ieškinį teismui dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, o 2020 m. birželio 29 d. apie pateiktą ieškinį teismui ieškovė informavo ir atsakovę. Tačiau ši 2020 m. birželio 30 d. ne tik nesusilaikė nuo vokų atplėšimo veiksmų, žinodama, kad teismui yra pateiktas ieškinys dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, bet ir tęsė komisijos 2020 m. birželio 30 d. posėdį toliau, esant priimtai Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu susipažinusi su pasiūlymais, perkančioji organizacija nebegali pratęsti pasiūlymų pateikimo termino, kas iš esmės užkirto kelią ieškovei pateikti pasiūlymą pirkime. Taigi, dėl tokių neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriuos tiesiogiai draudžia VPĮ 103 straipsnio ir 104 straipsnio nuostatos, UAB „Artransa“ nepagrįstai neteko galimybės pateikti pasiūlymą pirkime, kas reiškia nepagrįstą konkurencijos ribojimą, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kitų esminių viešųjų pirkimų principų šiurkštų pažeidimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė be pagrindo paliko jos 2020 m. lapkričio 23 d. pretenziją nenagrinėta.

10. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo atmestas konstatavus, jog perkančioji organizacija ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą vykdyti (tęsti) pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo stadijos, įskaitant ir pradėti komisijos posėdį, kurio data ir laikas buvo numatyti dar 2020 m. gegužės 27 d. paskelbiant pirkimą. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, davusi išvadą, kad perkančioji organizacija, nesustabdžiusi pirkimo procedūrų po ieškinio kopijos ir įrodymo, kad ieškinys gautas teisme, gavimo, VPĮ įtvirtintų nuostatų nepažeidė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą įvertinęs, kad ieškovės argumentai dėl būtinybės ir pareigos perkančiajai organizacijai stabdyti pirkimo procedūras, vos gavus pranešimą apie pateiktą ieškinį, nėra pagrįsti.

11. Nagrinėjamu atveju įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo, atsiliepimų argumentus darytina išvada, kad pareiškėjai objektyviai turėjo būti žinoma apie iškeltą bylą ir ji turėjo galimybę įstoti trečiuoju asmeniu ar bendraieške į jos nurodomos bylos nagrinėjimą.

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

12. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

13. Pareiškėja teigia, kad apie teisminį procesą ir priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį sužinojo tik 2021 m. balandžio mėnesį, paskambinusi perkančiajai organizacijai. Ieškovė UAB „Artransa“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo teigia, kad apie vykstantį teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 pareiškėjos neinformavo. Vis dėlto teismo vertinimu tiek pareiškėjos, tiek ieškovės poziciją dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paneigia atsakovės pateiktame atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodomi argumentai.

14. Teismo vertinimu aplinkybę, jog pareiškėjai objektyviai turėjo būti žinoma apie ieškovės UAB „Artransa“ pradėtą teisminį procesą, įrodo ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 pateikta ieškovės ir pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Iš šios sutarties 1.1 p. matyti, jog šalys susitarė kartu dalyvauti pirkime, kuriam pasiūlymų pateikimo terminas kaip teisingai nurodo atsakovė, jau buvo suėjęs ir su pasiūlymais jau buvo susipažinta prieš tris mėnesius. Be to, jungtinės veiklos sutarties 4.5.8 ir 4.5.9 p. šalys susitarė, kad jungtinės veiklos sutarties apimtyje ieškovė atstovaus partnerius (t. y. pareiškėją) įvairiose institucijose ir pareiškėjos vardu turi teisę reikšti ieškinius teisme, juos pasirašyti. Taigi, šalys susitarė dalyvauti pirkime ir derinti savo veiksmus, bendradarbiauti įvairiais su pirkimu susijusiais klausimais, tame tarpe ir esant ginčams su atsakove, ir pan. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Artransa“ ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021, kurioje pareiškėja prašo atnaujinti procesą, buvo gautas Kauno apygardos teisme 2020 m. gruodžio 8 d., todėl teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo procesinę teisę įstoti savo iniciatyva į pradėtos bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje ar bendraieške, tačiau su prašymu dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje nesikreipė.

15. Įvertinęs ieškovės UAB „Artransa“ civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 pateiktos jungtinės veiklos sutarties turinį, kuri buvo pasirašyta tarp ieškovės ir pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 25 d., bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja byloje nepateikė jokių įrodymų, jog apie teisminį procesą sužinojo tik 2021 m. balandžio mėnesį, teismas sprendžia, kad pareiškėjai objektyviai turėjo būti žinoma apie nurodomą ginčą nuo 2020 m. gruodžio 8 d. t.y. ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 pateikimo dienos. Pažymėtina, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, todėl teismo vertinimu, pareiškėja, padavusi 2021 m. gegužės 11 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatyme nustatytą terminą.

16. Nors ieškovė UAB „Artransa“ atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 atstovavo tik savo interesus, todėl 2020 m. rugsėjo 25 d. jungtinės veiklos sutarties 4.5.8 p. ir 4.5.9 p. nereiškia, jog ieškovė atstovavo pareiškėją civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021, kadangi ieškovė turėjo tokią teisę, bet ne pareigą. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad iš 2020 m. rugsėjo 25 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir UAB „Artransa“ 4.4 p. nustatyta, kad UAB „Artransa“ buvo paskirta atsakingąja partnere, ji vadovavo jungtinei veiklai ir tvarkė bendrus reikalaus, susijusius su šia sutartimi. Todėl darytina išvada, kad pagal šią sutartį įgalinimai veikti išoriniuose santykiuose (t. y. santykiuose tarp jungtinės veiklos partnerių ir kitų asmenų) buvo suteikti UAB „Artransa“. Be to, jungtinės veiklos sutarties 7.2 punkte buvo nustatyta, kad visi pranešimai susiję su šia sutartimi, yra daromi raštu ir siunčiami registruotu paštu, telefaksu, arba elektroniniu paštu bei adresuojami šalims jų registruotų buveinių adresais, jų adresais nurodytais šioje sutartyje arba bet kuriuo kitu adresu, kurį viena šalis pranešė kitai kaip savo pranešimų siuntimo adresą. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad UAB „Artransa“ teisminį procesą dėl pirkimo procedūrų pradėjo informavusi pareiškėją.

17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Pareiškėja nurodo, jog ji išnagrinėtoje byloje turėjo būti įtraukta dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Įvertinus jungtinės sutarties nuostatas darytina išvada, jog pareiškėja siekia būti įtraukta į išnagrinėtą bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės UAB „Artransa“ pusėje. Nagrinėjamu atveju aktualus jungtinės veiklos partnerių, neįkūrusių naujo asmens, turinčio savarankišką civilinį teisinį statusą, teisės kreiptis į teismą klausimas, ar būti įtrauktai į procesą ieškovės pusėje.

19. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004).

20. Jungtinės veiklos (partnerystės) santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos LI skyriaus normos. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). CK 6.969 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi taip pat kuriamos ūkinės bendrijos; tokiu atveju jungtinė veikla įgyja juridinio asmens teisinę formą ir dėl jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sprendžiama pagal juridinių asmenų statusą (civilinį procesinį veiksnumą).

21. CK šeštosios knygos LI skyriaus normos (6.969–6.982 str.) reglamentuoja materialiuosius jungtinės veiklos santykius. Veikdami pagal civilinių santykių subjektų autonomijos ir elgesio dispozityviškumo principus, jungtinės veiklos partneriai gali susitarti, kaip tvarkys bendrus reikalus: sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita; kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu; jeigu reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikia visų partnerių sutikimo; esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (CK 6.972 straipsnis). Jeigu jungtinės veiklos partneriai paveda vienam iš jų veikti visų vardu, jis veikia kaip atstovas sandorio (sutarties pagrindu) (CK 2.132 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas konstatuoja, kad CK šeštosios knygos LI skyriaus normos nereglamentuoja iš jungtinės veiklos atsirandančių civilinių procesinių santykių (bylų nagrinėjimo tvarkos), inter alia, teisės kreiptis į teismą. Dėl to civiliniuose ginčuose, kylančiuose iš jungtinės veiklos santykių, taikomos bendrosios CPK normos, taip pat CPK 5 straipsnis, pagal kurį teisę kreiptis į teismą turi teisiškai suinteresuotas asmuo. Dėl to jungtinės veiklos partneriai gali pareikšti ieškinį teismui tiek visi kartu, tiek atskirai, jeigu atitinka teisinio suinteresuotumo kriterijų. Atitinkamai civilinėje byloje jie gali dalyvauti kaip procesiniai bendrininkai – ieškovai (CPK 43 straipsnis) arba tretieji asmenys, pareiškiantys ar nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 46, 47 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

23. Todėl įvertinus paminėtas nuostatas ir dispozityviškumo principą, taikytiną civiliniame procese, darytina išvada, jog šios bylos pareiškėja, sudariusi pateiktą jungtinės veiklos sutartį, turėjo keletą alternatyvių procesinių teisių išnagrinėtoje byloje – dalyvauti kaip procesinė bendrininkė byloje, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, nes apie iškeltą bylą dėl pirkimo procedūrų objektyviai pagal jungtinės veiklos sutarties turinį turėjo būti informuota. Taip pat viena iš alternatyvių pareiškėjos procesinių teisių buvo būti atstovaujamai UAB „Artransa“ pagal jungtinės veiklos sutarties 4.5.8 ir 4.5.9 punktus. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje, kurioje pareiškėja siekia atnaujinti procesą, nebuvo pareikštas reikalavimas vienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių, o priešingai, jungtinės veiklos dalyvio ieškinys buvo atmestas, todėl tokiose bylose kiti jungtinės veiklos dalyviai dispozityviai sprendžia dėl dalyvavimo procese, šių asmenų tokio pobūdžio ginčuose neįtraukimas į procesą nesudaro sprendimo negaliojimo pagrindo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

25. Įvertinus paminėtas proceso teisės bei jungtinės veiklos sutarties nuostatas darytina išvada, jog atmetus UAB „Artransa“ ieškinį pareiškėjos materialinės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o pareiškėjos negalėjimas naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.) nėra pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgęs į tai teismas vertina, kad dėl pareiškėjos nurodomų argumentų, kuriuos ji teigia, jog būtų teikusi civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021, nėra pagrindo detaliau pasisakyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atliktas iki prašymo dėl proceso atnaujinimo, nekeistinas. Pareiškėjos turėtos išlaidos proceso atnaujinimo stadijoje jai neatlygintinos, nes visų pirma išlaidas patvirtinantys įrodymai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), kita vertus jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, atsakovei į bylą nepateikus įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ridvija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-827-601/2021 atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.