Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2A-754-253/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-07-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-05-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2A-754-253/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02301-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro
Atsakovas
A. E.
Trečiasis asmuo
S. I., R. J., IĮ I. G., „Svajonių taksi“, UAB DK „PZU Lietuva“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-754-253/2014

Teisėjas Raimondas Dilys (Proceso Nr. 2-06-3-02301-2013-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. liepos 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovui A. E., tretiesiems asmenims S. I., R. J., IĮ I. G. „Svajonių taksi“, UAB DK „PZU Lietuva“, dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuras (toliau – Biuras) prašė priteisti iš atsakovo išmokėtą 3 465,59 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-25 Klaipėdoje dėl S. I., vairavusio R. J. priklausantį automobilį „CHEVROLET CAVALIER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovo vairuojamas I. G. IĮ „Svajonių taksi“ priklausantis automobilis „MERCEDES BENZ 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu S. I. valdytas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl autoįvykio metu padarytos žalos atsakovas kreipėsi į ieškovą. UAB DK „PZU LIETUVA“ (buvusi UAB DK „LINDRA“), vykdydama 2002-03-29 Paslaugų tiekimo sutarties Nr. 4 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio „MERCEDES BENZ 300“ sugadinimo ir atlygino atsakovui nuostolius, išmokėdama 3 465,59Lt draudimo išmoką, kurią ieškovas kompensavo UAB DK „PZU LIETUVA“. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-09 sprendimu nustatė, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-10 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas moka eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui išmoką, jei kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo atsakomybė. Todėl Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2012-05-10 nutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas 2007-11-15 gavo 3 465,59 Lt draudimo išmoką, todėl ją privalo grąžinti ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-07 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo 37,50 Lt pašto išlaidų. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą 3 465,59 Lt draudimo išmoką atsirado ne iš nepagrįsto praturtėjimo, bet iš draudimo teisinių santykių, ginčo esmė nagrinėjamoje byloje orientuota į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 str. 1 d. 1 p. draudimo teisinių santykių aspektą – draudimo išmokos grąžinimą, kai ieškovui pareiga Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėti draudimo išmoką kilo kaltininkui padarius žalą naudojant neapdraustą transporto priemonę. Ginčo draudimo išmokos išmokėjimo momentui ieškovui nekilo abejonių dėl šios išmokos pagrindų ir sąlygų. TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. – 7 d. nurodytų aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, tokių duomenų bei įrodymų neteikė. Teismo vertinimu, teismo 2010-11-09 sprendimu buvo išspręstas tik ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš atsakovų S. I. ir R. J., šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas dėl 3 465,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo 2007-11-15 teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo išvadai dėl 3 465,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo 2007-11-15 teisinio pagrindo išnykimo nuo 2012-05-10. Šalys byloje taip pat neįrodinėjo ir 2007-08-25 eismo įvykio mechanizmo, aplinkybių, kaltų asmenų dėl eismo įvykio. Ieškovas apie atsiradusią žalą sužinojo 2007-11-15, t. y. kai UAB DK „PZU LIETUVA“, vykdydama su ieškovu sudarytos sutarties nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu automobiliui „MERCEDES BENZ 300“ padarytos žalos dydį ir atlygino nuostolius, sumokėdama 3 465,59 Lt dydžio draudimo išmoką, ieškovas šią draudimo išmoką sumokėjo 2008-02-05. Teismas darė išvadą, kad ieškovas apie jo nurodomą teisės pažeidimą sužinojo pasibaigus Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-01-25 nutarimo administracinėje byloje apskundimo terminui – 2009-02-15. Teismas konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjamas iš draudimo teisinio santykio atsiradęs reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo ir taikomas CK 1.125 str. 1 d. 7 p. sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-07 sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities VPK tiek 2007-10-15, tiek 2009-01-20 pažymomis informavo Biurą bei Biuro atstovę, jog eismo įvykio kaltininkas yra S. I.. Apie pateiktą skundą dėl policijos nutarimo, kuriuo S. I. buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą, Biuro neinformavo nei policija, nei S. I., nei atsakovas. Nebūdamas administracinės bylos šalimi ir neturėdamas informacijos iš minėtų asmenų, Biuras neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie pateiktą skundą bei atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovui. Ieškovo nuomone, Biuro ir atsakovo nesieja draudimo teisiniai santykiai, Biuro reikalavimui atsakovui netaikytini kiti CK 1.125 str. numatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai, byloje yra taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo 2012-05-10, t. y. nuo momento, kai paaiškėjo, jog S. I. nekyla civilinė atsakomybė dėl minėto eismo įvykio ir išnyko teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovas gavo draudimo išmoką iš Biuro. Teigia, kad pareiga įrodyti draudimo išmokos gavimo teisinio pagrindo egzistavimą (t. y. jog už eismo įvykį yra atsakingas neapdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo – S. I.) tenka ne Biurui, o atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. E. nurodo, kad su teismo sprendimu sutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Iš civilinės bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1493-867/2010 medžiagos nustatyta, kad 2007-08-25 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė S. I. vairuojamas R. J. priklausantis automobilis „CHEVROLET CAVALIER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. E. vairuojamas I. G. IĮ „Svajonių taksi“ priklausantis automobilis „MERCEDES BENZ 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto VPK VP EPS 2007-10-12 administracinio teisės pažeidimo nutarimu Nr. E763817 dėl minėto eismo įvykio kaltu pripažintas S. I., kuriam už pažeidimo padarymą buvo paskirta 150 Lt bauda. S. I. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę „CHEVROLET CAVALIER“ įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl A. E. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. Vykdydama su ieškovu sudarytos 2002-03-29 Paslaugų tiekimo sutarties Nr. 4 nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, UAB DK „PZU LIETUVA“ nustatė eismo įvykio metu automobiliui „MERCEDES BENZ 300“ padarytos žalos dydį ir 2007-11-15 atlygino nuostolius, sumokėdama A. E. 3 465,59 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią ieškovas pagal minėtos sutarties nuostatas sumokėjo 2008-02-05.

Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-09 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį bendraatsakiams S. I. ir R. J., trečiasis asmuo A. E., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise nurodė, jog nėra galimybės nustatyti, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą ir 2012-05-10 nutartimi pirmosios instancijos sprendimą palikus nepakeistą, eismo įvykio kaltininkas liko nenustatytas. Ieškovas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2012-05-10 nutartį išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas 2007-11-15 gavo 3 465,59 Lt dydžio draudimo išmoką iš ieškovo, todėl prašė šią sumą priteisti kaip atsakovui išmokėtą nepagrįstai.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.) ir CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad pareiga įrodyti draudimo išmokos gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, t. y. jog už eismo įvykį yra atsakingas neapdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo – S. I., tenka ne ieškovei, o atsakovui. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoką Biuras atsakovui išmokėjo įstatyminiu pagrindu – vadovaudamasis TPVPCADĮ 17 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo draudimo išmokos mokėjimo momentu ieškovas nustatė pagrindą ir sąlygas ginčo draudimo išmokai išmokėti, dėl ginčo draudimo išmokos pagrindų ir sąlygų ieškovui abejonių nekilo.

Ieškovė ieškiniu teigia, kad atsakovas draudimo išmoką gavo nepagrįstai. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-500/2013). Ieškovė šioje byloje teigia, kad išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui išmokėta 3 465,59 Lt draudimo išmoka. Taigi, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti draudimo išmokos atsakovui A. E. išmokėjimo nepagrįstumą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. kad išnyko draudimo išmokos išmokėjimo pagrindas ir atsakovui atsirado pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo.

Civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas dėl 3 465,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo atsakovui 2007-11-15 teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta išvada skundžiamame sprendime, kad nėra pagrindų konstatuoti 3 465,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo teisinio pagrindo išnykimo nuo 2012-05-10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 surinktus įrodymus ir padarė išvadą, kad pagal esamus įrodymus nėra galimybės nustatyti, dėl kurio automobilio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Be to, kaip pažymėta skundžiamame sprendime, Biuro sumokėtų išmokų grąžinimą reglamentuoja TPVCAPDĮ 23 str. nuostatos, tačiau jose nurodytų aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Atsakovui išmokėtos draudimo išmokos teisinis pagrindas nėra pakeistas, panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti kaip neįrodytus (CK 6.237 str., CPK 12 str., 178 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Apeliaciniame skunde nurodomose bylose, kuriomis remiasi apeliantė, faktinės aplinkybės netapačios nagrinėjamoje byloje esančioms aplinkybėms ir reiškiamiems reikalavimas. Nurodytose bylose spręsta dėl ieškinio senaties taikymo, kai nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo išmoka regreso tvarka priteisiama iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą kildina iš pagrindinės prievolės – TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. pagrindu išmokėtos draudimo išmokos atsakovui (nukentėjusiajam) išmokėjimo pagrįstumo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, tokio privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus reglamentuoja TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo atžvilgiu CK ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 str. 3 d., 6.1018 str., TPVCAPDĮ 1 str. 6 d.). Kasacinis teismas taip pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ginčo esmė orientuota į TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. draudimo teisinių santykių aspektą.

Apeliantė teigia, kad neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie S. I. pateiktą skundą dėl 2007-10-12 policijos nutarimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas draudimo išmoką atsakovui išmokėjo remdamasis neįsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovas apie nurodomą jo teisės pažeidimą sužinojo 2009-02-15, t. y. pasibaigus Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-01-25 nutarimo administracinėje byloje apskundimo terminui, kuriuo nutraukta administracinės bylos teisena dėl 2007-08-25 eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 1.125 str. nuostatų taikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėRimvida Zubernienė