Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – L. I., R. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2. Suinteresuotas asmuo R. R. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, jog pareiškimas turėtų būti tenkinamas, patvirtino pareiškėjo atsiliepime nurodytas aplinkybes.

3. Suinteresuotas asmuo L. I. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, patvirtino, kad po motinos mirties likusiu turtu rūpinasi ir juo naudojasi pareiškėjas.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1963 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas sudarė santuoką su O. R. (B.). (duomenys neskelbtini) jie susilaukė dukters L. I., (duomenys neskelbtini) – sūnaus R. R.. O. R. nuo 1965 m. spalio 6 d. iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). 1995 m. vasario 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu O. R. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) O. R. mirė. Po palikėjos mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi jos vardu registruotame turte, pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su palikėjos deklaruota gyvenamąja vieta.

5. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Po pareiškėjo sutuoktinės, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip nurodė pareiškime, priėmė palikimą faktiškai valdydamas, toliau liko gyventi būste, kuriame gyveno su sutuoktine, moka komunalinius mokesčius, likusį turtą prižiūri, remontuoja. Palikėjos ir pareiškėjo vaikai – suinteresuoti asmenys L. I. ir R. R. – pareiškėjo prašymui neprieštaravo.

8. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjas iki sutuoktinės mirties gyveno kartu su ja, po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasis su juo kaip savininkas, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis pareiškėjas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.