- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-771-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00617-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. M., P. B.
- Atsakovas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- A. Č., Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. M. ir P. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydami: 1) uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti ieškovams V. M. ir P. B. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; 2) įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5.14 m. pločio užtvarą, esančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, tarp koordinačių x=6178895.73/y=335363.76 ir x=6178899.78/y=335366.82; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas – įpareigoti E. Č. pašalinti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“, savavališkai įrengtą užtvarą – yra tapatus. Ir nors nagrinėjamose byloje ieškovė reiškia ir dar vieną reikalavimą – uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti ieškovams V. M. ir P. B. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, tačiau ieškinys yra pateiktas būtent dėl nuomos sutarties pažeidimų, susijusių su neteisėtu užtvaro įrengimu, ką pagrindžia ir ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad ieškinio pagrindas išimtinai siejamas su atsakovės veiksmais – neteisėto užtvaro įrengimu bendro naudojimo nuomojamos valstybinės žemės dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“. Todėl teismas yra tos nuomonės, kad ieškinys šioje byloje ir skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje byloje grindžiamas tuo pačiu juridiniu faktu, ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai ieškovai siekia inicijuoti du paralelinius teismo procesus bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose, reikšdami tapačius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinio pateikimo teismui metu ir šios teismo nutarties priėmimo metu jau yra pradėtas teisminis procesas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, atsisakytina priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nors reikalavimai administracinėje ir civilinėje byloje turi ryšį ta prasme, kad susiję su tuo pačiu konfliktu trukdant naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau visa kita yra skirtinga. Nesutampa bylų šalys, administracinėje byloje ieškovas P. B. nedalyvauja kaip pareiškėjas, visiškai skirtingi atsakovai – civilinėje byloje E. Č., administracinėje byloje – Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat visiškai skirtingi yra reikalavimai – civilinėje byloje prašoma įpareigoti E. Č. pašalinti užtvarą bei uždrausti trukdyti naudotis žemės sklypu, o administracinėje – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti administracines funkcijas valstybinės žemės kontrolės srityje bei pradėti administracinių nusižengimų bylos teiseną. Taigi, šios bylos iš esmės nors ir turi ryšį, bet yra visiškai skirtingos.
4.2. Tai, kad yra paduotas skundas administraciniam teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos neveikimo, dar nereiškia, kad ieškovai negali pareikšti ieškinio asmeniui, tiesiogiai pažeidžiančiam jų teises, t.y. E. Č.. Ginčas su atsakove E. Č. yra išimtinai civilinio teisinio pobūdžio tarp privačių asmenų (žemės sklypo naudotojų), todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tokį ginčą turi nagrinėti administracinis teismas, tuo labiau, kad jame joks reikalavimas E. Č. net nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti ieškovams V. M. ir P. B. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5.14 m. pločio užtvarą, esančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, tarp koordinačių x=6178895.73/y=335363.76 ir x=6178899.78/y=335366.82.
8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
9. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog nors reikalavimai administracinėje ir civilinėje byloje turi ryšį ta prasme, kad susiję su tuo pačiu konfliktu trukdant naudotis žemės sklypo dalimi, tačiau visa kita yra skirtinga. Nesutampa bylų šalys, administracinėje byloje ieškovas P. B. nedalyvauja kaip pareiškėjas, visiškai skirtingi atsakovai – civilinėje byloje E. Č., administracinėje byloje – Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat visiškai skirtingi yra reikalavimai – civilinėje byloje prašoma įpareigoti E. Č. pašalinti užtvarą bei uždrausti trukdyti naudotis žemės sklypu, o administracinėje – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti administracines funkcijas valstybinės žemės kontrolės srityje bei pradėti administracinių nusižengimų bylos teiseną. Taigi, šios bylos iš esmės nors ir turi ryšį, bet yra visiškai skirtingos.
10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
11. Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktą).
12. Kaip jau minėta, šioje civilinėje byloje ieškovai V. M. ir P. B. pareiškė ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, prašydami: uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti ieškovams V. M. ir P. B. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5.14 m. pločio užtvarą, esančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, tarp koordinačių x=6178895.73/y=335363.76 ir x=6178899.78/y=335366.82.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi (admin. b. l. Nr. eI3-4095-342/2020) atsisakyta priimti pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. B., E. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėja buvo pareiškusi tokius reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-07 sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104). Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių atlikti šiuos veiksmus: inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną ir taikyti E. Č. administracinę atsakomybę pagal ANK 110 ir 261 str.; įpareigoti E. Č. pašalinti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“, savavališkai įrengtą stumdomą užtvarą; E. Č. nepašalinus savavališkai įrengtos užtvaros žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyje, plane pažymėtoje indeksu „C“, inicijuoti E. Č. žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą.
14. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Toje pačioje nutartyje konstatuota, jog pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 12SD-1159-(14.12.104) yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, o būtent su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikimu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos skundo reikalavimų dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus įpareigojimo atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus, pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad šie reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, nes ginčo šalių civiliniai teisiniai santykiai nesieja. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus pagrįstumo, įvertinus teisinių santykių pobūdį ir viešojo administravimo kompetenciją, turi būti sprendžiama ne skundo priėmimo stadijoje, bet bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
15. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suintereuotiems asmenims P. B., E. Č., A. Č. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tai yra, iš naujo išnagrinėti 2020-02-07 prašymą. Kitą skundo dalį atsisakė priimti.
16. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šioje civilinėje byloje ieškinys reiškiamas ieškovų V. M. ir P. B., atsakovė yra E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos. Administracine tvarka nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra V. M., atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys P. B., E. Č., A. Č.. Taigi, matyti, jog abiejose byloje, skirtingais procesiniais statusais, tačiau dalyvauja tie patys asmenys. Ginčo esmė abiejose bylose susijusi su tuo pačiu tarp šalių kilusiu ginču dėl žemė sklypo dalies naudojimo pažeidimų. Taigi, galima daryti išvadą, jog ginčo šalys sutampa.
18. Vertinant abiejų bylų dalykų tapatumą, pažymėtina, jog Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi tik iš dalies priėmė pareiškėjos skundą, tai yra, tik reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo bei dalį reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tai yra, tik dėl 2020 m. vasario 7 d. prašymo, kiek tai susiję su netinkamai atsakovo atliktu viešuoju administravimu, tačiau kiti skundo reikalavimai, tai yra dėl ginčo žemės sklypo dalies naudojimosi (stumdomo užtvaro nuėmimo, žemės nuomos sutarties nutraukimo iniciavimo) nepriimti, todėl darytina išvada, jog minėtų bylų dalykai nesutampa. Taigi šioje byloje pareikšti reikalavimai, susiję tiesiogiai su ginčo žemės sklypo naudojimosi pažeidimais (prašoma netrukdyti naudotis žemės sklypo dalimi ir nukelti užtvarą), o administracine tvarka nagrinėjami reikalavimai dėl viešojo administravimo institucijų veiksmų neatlikimo.
19. Kadangi konstatatuota, jog bylų dalykai nėra tapatūs, nėra teisinės reikmšės vertinti, abiejų bylų pagrindo tapatumo, nes anksčiau nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju nepagrįstai pirmosios instacijos teismas atsisakė priimti ieškinį tuo pagrindu, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
20. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir ieškovų V. M. ir P. B. ieškinio atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys A. Č. ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.