Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G., jo atstovui advokatui Valdui Raudoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. 2018 m. spalio 27 d. apie 00.30 val. Šilalės r. sav., Kaltinėnų mstl., Parko g. 2, vairuodamas automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - nustatytas 0,8 promilių girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į sodybos tvorą. Eismo įvykio metu iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinta N. E. tvora, žala 300 Eur bei automobilis. Tokiais veiksmais E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 127, 220, 222 punktų reikalavimus.

E. G. teismo posėdžio metu kaltę prisipažino iš dalies, tai yra pripažino, kad vairuodamas automobilį sugadino N. E. tvorą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau įvykio metu jis buvo blaivas. E. G. parodė, kad jis eismo įvykį padarė 2018 m. spalio 26 d., apie 23 val. tuo metu jis važiavo iš draugo M. L. namų Kaltinėnuose, nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į tvorą. Automobilio nesuvaldė dėl to, kad sukant į dešinę nutrūko vairo traukės antgalis. Pradžioje jis nuvažiavo nuo kelio, paskui vos neatsitrenkė į stulpelį ir trečią kartą atsitrenkė į tvorą. Važiavo todėl, kad norėjo parsivaryti automobilį namo. Kadangi buvo vėlu pas žmones, kuriems įvažiavo į tvorą jis neužėjo. Planavo sekančią dieną grįžęs iš darbo užeiti ir atsiskaityti. Kai grįžo iš darbo policija jau laukė jo namuose. Kai policija išvyko jis nuėjo pas nukentėjusiąją ir atsiskaitė su ja. Jis automobilio vairavimo metu buvo blaivas. Alų, tai yra 5 proc. stiprumo Švyturio raudoną, išgėrė po įvykio, sekančią dieną grįžtant iš Klaipėdos. Į Klaipėdą jį vežė E. J. savo automobiliu. Klaipėdoje jis pirko traukių antgalius savo automobiliui. Antgalius pirko UAB „Baltijos konservai“ vardu, ten dirba jo tėvas, todėl gavo nuolaidą. Iš Klaipėdos jis grįžo apie 10-11 val. Kadangi buvo išgėręs alaus policijos pareigūnai jam grįžus į namus ir nustatė girtumą. Po įvykio jis su nukentėjusiąja atsiskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors E. G. kaltu prisipažino iš dalies jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji N. E. parodė, kad 2018-10-27 išaušus pamatė, kad apgadinta tvora. Vyras iškvietė policiją, pareigūnams atvykus parodė išverstą tvorą. E. G. pažįsta, jis su ja atsiskaitė ir pretenzijų jam neturi. Surašant paaiškinimą ji tvoros sugadinimo neįvertino, kad žala 300 eurų pasakė jos vyras. Kaimynai pasakojo, kad mašina įvažiavo, o jie patys nieko nematė.

Liudytojas D. G. parodė, kad jis dirba Tauragės apskr. VPK Šilalės r. PK 2018-10-27 gavo pranešimą, kad Kaltinėnuose yra apgadinta tvora. Nuvyko į įvykio vietą, ten matė automobilio vėžės, apgadintą tvora. Su nukentėjusiąją jos vyru ir kaimynais išsiaiškino, kad eismo įvykis įvyko po 24 val., tai yra jau 2018-10-27 d. Jis tvorą pritariant nukentėjusiajai įvertino apie 300 €. Tvorą apgadinusį automobilį ieškojo pagal automobilio paliktas vėžes. Iš kolegos sužinojo, kad Pirties gatvėje stovi automobilis be padangų. Nuvyko į tą kiemą, ten rado E. G. ir dar vieną asmenį kaip išsiaiškino E. J., kuris sakė, kad jis vairavo, automobilį ir įvažiavo į tvorą. Tačiau nesugebėjo papasakoti kur važiavo, kur nuvažiavo nuo kelio. Automobilio savininkui buvo nustatytas girtumas, jis pradžioje sakė, kad nevairavo, kad buvo Klaipėdoje, tačiau jam paaiškino, geriau yra sakyti tiesą. Tada jis pripažino, kad buvo iš vakaro gėręs alaus, kad kažkas automobiliui išlūžo ir jis įvažiavo į tvorą. Su kolega apžiūrėjo automobilį, sužalotos detalės atitiko eismo įvykio vietoje nustatytus sugadinimus. E. G. į namus atvyko po 15-20 min., nuo jų atvykimo. Tuo metu mašinos niekas neremontavo, padangos su diskais jau buvo pakeistos. Apgadinti ratų diskai buvo sumesti į bagažinę. E. G. sakė, kad buvo Klaipėdoje kartu su E. J.. Aiškinantis aplinkybes E. G. sakė, kad alaus gėrė prieš eismo įvykį pas draugą. E. G. atrodė stipriai pagiringas, nemiegojęs, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš E. G. paėmė du paaiškinimus, viename jis nurodė, kad nevairavo automobilio, o buvo Klaipėdoje. Kitame pripažino, kad vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį bei pasišalino iš įvykio vietos.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2018 m. spalio 27 d. dirbo su patruliu D. G.. 9.55 val. gavo pranešimą, kad Kaltinėnuose Parko gatvėje į tvorą įvažiavo automobilis. Nuvyko į vietą, aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad E. G. automobilis įvažiavo į tvorą. Laiką įvažiavimo išsiaiškino kalbėdamiesi su žmonėmis, nukentėjusiąja ir jos vyru. E. G. automobilį rado, Pirties gatvėje, kieme, prie pat kelio. Automobilio savininko atvykus nebuvo, jis atvyko valandos bėgyje. E. G. pradžioje aiškino, kad jis naktį automobilio nevairavo, sakė, kad buvo Klaipėdoje, o vairavo kitas asmuo. Vėliau E. G. pripažino, kad jis vairavo automobilį įvykio metu. Patikrinus girtumus nustatė, kad E. G. buvo neblaivus, jis sakė, kad gėrė alaus. Matėsi, kad E. G. yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. E. G. prisipažino, kad jis vairavo būdamas neblaivus. Išsiaiškinęs įvykio aplinkybes jis E. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Liudytojas E. J. parodė, kad E. G. yra jo pusbrolis. Jis savaitgaliais grįžta pas E. G. tėvus. Su E. G. susitiko 2018-10-27 ryte po įvykio. Ryte E. G. jo paprašė nuvežti jį į Klaipėdą, kad nusipirkti detalių automobiliui. Jam reikėjo vairo antgaliukų. Jis atvažiavo nuo 8 iki 9 val., tame tarpe, buvo jau šviesu. Klaipėdoje pirko vairo antgalius. Apie įvykį neklausinėjo, paprašė nuvežti ir viskas. E. G. ryte nebuvo pagiringas. Kai grįžo iš Klaipėdos kieme jau buvo policija. Tikrino girtumus, jam nustatė 0 promilių, o E. G. kažkiek įpūtė, nes jis grįžtant iš Klaipėdos gėrė Švyturio raudono alaus. Grįžtant iš Klaipėdos jiems paskambino ir pranešė, kad namie yra policijos pareigūnai. E. G. pasakė, kad įlėkė į griovį, apgadino mašiną. Važiuodami sutarė, kad jis apsiims kaltę už E. G.. Grįžus Pareigūnai klausė kas vairavo, jis iš pradžių policijai sakė, kad jis vairavo, bet apie įvykį nieko nežinojo, žinojo tik, kad įvykis buvo Parko gatvėje, kad buvo įvažiavęs į griovį ir į tvorą. Po to E. G. pats prisipažino, kad vairavo automobilį.

Nors E. G. nepripažįsta, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau iš jo pirminių paaiškinimų matosi, kad patruliams aiškinantis įvykio aplinkybes pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus, tai yra nurodė, kad vairavo automobilį, išgėręs alaus. Teismo posėdžio metu pripažino, kad pareigūnams paaiškino, kad prieš vairavimą gėrė alaus, tačiau taip aiškino, nes buvo išsigandęs, pasimetęs. E. G. parodymai yra nenuoseklūs. Byloje nustatyta, kad E. G. su E. J. grįždami namo iš Klaipėdos sužinojo, kad yra atvykę policijos pareigūnai, važiuodami susitarė, kad jiems paaiškins, jog vairavo E. J.. Pareigūnams aiškinantis E. G. versiją paaiškėjo, kad E. J. nieko apie eismo įvykio aplinkybes nežino ir negali paaiškinti. Paaiškėjus šioms aplinkybėms E. G. pripažino, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Teisminio nagrinėjimo metu E. G. savo poziciją vėl pakeitė ir nurodė, kad vairavo automobilį būdamas blaivas ir tik grįždamas ir Klaipėdos išgėrė alaus butelį. Tai, kad tarėsi kaip kalbėti pareigūnams, kad kaltę apsiims E. J. pripažino ir liudytojas E. J.. Pastarasis teisme taip pat nurodė, kad E. G. grįžtant iš Klaipėdos gėrė alų. E. J. yra E. G. giminaitis, todėl suinteresuotas liudyti jo naudai. Dėl šių aplinkybių teismas nesiremia E. G. ir E. J. parodymais dėl to, kad E. G. alų gėrė tik grįžtant iš Klaipėdos. Todėl E. G. versija dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio teismas vertina kaip jo pasirinkta gynybos taktika.

Kita vertus E. G. versija, kad jis alų gėrė tik 2018-10-27 ryte po įvykio, nekeičia veikos kvalifikacijos, nes ANK 423 straipsnio 3 dalyje alkoholio vartojimas po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra alternatyvus šio pažeidimo požymis. E. G. girtumas nustatytas pareigūnams atvykus aiškintis įvykio aplinkybių.

Be aptartų įrodymų E. G. kaltę patvirtina kiti rašytiniai bylos įrodymai, tai yra Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato vyriausiųjų patrulių D. G., R. P. tarnybiniais pranešimai (b. l. 3,4), N. E. rašytinis paaiškinimas (b. . 6), E. G. 2018-10-27 paaiškinimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 9), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), alkotesterio patikros sertifikatas bei kopija iš alkotesteriu atliktų patikrų registracijos žurnalo, VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 14), vaizdo lentelės iš įvykio vietos (b. l. 17-18) ir kt.

Todėl aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad E. G. 2018 m. spalio 27 d. 00.30 val. Šilalės r. sav., Kaltinėnų mstl., Parko g. 2, vairuodamas automobilį AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į sodybos tvorą. Eismo įvykio metu iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadino N. E. tvorą 300 Eur vertės. Tokiais veiksmais E. G. pažeidė KET 14, 127, 220, 222 punktų reikalavimus. Kadangi E. G. neblaivus vairavo automobilį ir apgadino svetimą turtą, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 d. Pasišalindamas iš eismo įvykio vietos neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai E. G. padarė pažeidimą numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldydamas automobilio E. G. padarė pažeidimą, numatytą ANK 417straipsnio 8 dalyje.

Skiriant nuobaudą E. G. atsižvelgiama į administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, pažeidimo pobūdį, į jo pavojingumo laipsnį visuomenei – padarytas pažeidimas, kuris kelia grėsmę kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę. E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). E. G. Šilalės r. sav. Kaltinėnų seniūnijos ir darbdavio UAB „Stalius“ charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes E. G. skirtinos baudos mažesnės už sankcijų vidurkius.

ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, E. G. už nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra pažeidėjas E. G.. Teismas atsižvelgia į tai, jog E. G. vairuodamas padidinto pavojaus objektą – transporto priemonę – būdamas neblaivus, sukeldamas eismo įvykį bei pasišalindamas iš jo pažeidžiant KET, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Taip E. G. padarė vienus sunkiausių administracinių nusižengimų transporto srityje, už kuriuos ANK 29 straipsnio 2 dalis numato turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užkirsti kelią E. G. tolimesniam minėto pobūdžio pažeidimų padarymui, laiko tikslinga E. G. kartu su administracine nuobauda už nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės automobilio AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo Tauragė Paberžių g. 7, kuria padarytas nusižengimas, konfiskavimą (ANK 426 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintinos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams ir transporto priemonės automobilio AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinai E. G. skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams ir transporto priemonės automobilio AUDI A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 18093746917, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.