Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-76-255/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
AN2-76-255/2019
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00193-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-76-255/2019Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00193-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal E. G. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2018 m. spalio 27 d. surašė E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. spalio 27 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,8 promilių girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į sodybos tvorą. Eismo įvykio metu iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos bei nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu buvo apgadinta N. E. tvora bei automobilis. E. G. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 221, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu E. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir transporto priemonės – automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur (dešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams su transporto priemonės – automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas advokatas D. Cvetkovas prašo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti ir nutraukti administracinę teiseną E. G. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį ir specialiosios teisės atėmimo terminą bei panaikinti nutarimo dalį, kuria taikytas automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinimas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, t. y. kad E. G. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, grįstas tik prielaida, byloje nenustačius jokių patikimų įrodymų. Nurodoma, jog E. G. 2018-10-27, apie vidurdienį, įpūtė 0,8 promiles alkoholio, todėl buvo padaryta prielaida, jog įvykio metu, t. y. prieš 10–12 val., jo neblaivumas buvo dar didesnis. Be to, pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nutarime nurodė, kad E. G. versija, jog jis alų gėrė tik 2018-10-27 ryte po įvykio, nekeičia veikos kvalifikacijos, nes ANK 423 straipsnio 3 dalyje alkoholio vartojimas po įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra alternatyvus šio pažeidimo požymis. Apelianto atstovo manymu, tokia pirmosios instancijos išvada neleistinai išplečia asmens atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o reikalavimas asmeniui nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo turi būti taikomas protingai, įvertinus laikotarpį po eismo įvykio. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju po eismo įvykio buvo praėjusios 10–12 val., o tai yra ilgas laiko tarpas, todėl draudimas vartoti alkoholį neturėtų būti taikomas. Apelianto atstovas pažymi, jog E. G., sukėlęs eismo įvykį, t. y. įvažiavęs į N. E. tvorą, nusprendė, jog dėl žalos atlyginimo bus galima susitarti su ja kitą dieną ir jokių kitų papildomų eismo įvykio aplinkybių nereikės aiškintis, todėl jo veiksmuose, kitą dieną vartojant alkoholį ir vėliau įpučiant į alkotesterį 0,8 promiles alkoholio, nebuvo tyčios padaryti ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pažymima, jog E. G. sutinka su tuo, jog neleistinai pasišalino iš įvykio vietos ir šios nutarimo dalies neginčija, tačiau mano, jog aplinkybės, kad jis eismo įvykio metu vairavo neblaivus ar vartojo alkoholį iškart po įvykio, nėra įrodytos, todėl administracinė teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį jam turi būti nutraukta.

3.2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir transporto priemonės – automobilio ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Pažymi, jog pagal įstatymą šios administracinio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, be to, transporto priemonės konfiskavimą pirmosios instancijos teismas grindė iš esmės tuo, jog E. G. eismo įvykį sukėlė vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, todėl kėlė pavojų aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai. Tačiau apelianto atstovo nuomone, aplinkybė, jog E. G. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, neįrodyta, todėl ir transporto priemonės konfiskavimas negali būti grindžiamas šia aplinkybe, t. y. veikos pavojingumu. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog eismo įvykis įvyko nakties metu, kai gatvėse žmonių nebuvo. Apelianto atstovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, jog transporto priemonės konfiskavimas būtinas ir siekiant užkirsti kelią E. G. toliau daryti panašaus pobūdžio pažeidimus, kadangi E. G. per visą savo vairavimo stažą nėra baustas už vairavimą išgėrus ar chuliganišką, pavojingą vairavimą. Mano, jog šios administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitinka proporcingumo reikalavimo. Apelianto atstovo nuomone, E. G. paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų laikotarpiui, yra pakankamai griežtos, todėl papildomos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas – nėra būtinas, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

4. Atsiliepimo į E. G. atstovo advokato D. Cvetkovo apeliacinį skundą nėra gauta.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 d. administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

8. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla transporto priemonių vairuotojams už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

9. Šioje administracinėje byloje E. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė turto apgadinimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktasis E. G. ir jo atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog eismo įvykio metu jis nebuvo išgėręs, o alkoholį vartojo tik po eismo įvykio praėjus 10–12 val., t. y. ryte. Tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi juos paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nuoseklūs policijos pareigūnų D. G. ir R. P. parodymai (b. l. 52–56), jų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), paties E. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 5). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas D. G. parodė, jog automobilio savininkui E. G. buvo nustatytas girtumas, jis iš pradžių neigė, jog vairavo automobilį, tačiau vėliau prisipažino, jog jis vairavo automobilį ir prieš įvykį buvo išgėręs pas draugą alaus (b. l. 52–54), policijos pareigūnas R. P. apklausiamas teisme taip pat patvirtino, jog E. G. iš pradžių neprisipažino vairavęs automobilį, vėliau savo kaltę patvirtino ir prisipažino, jog vairavo neblaivus (b. l. 54–56). Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nutarime aiškiai išanalizavo ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. bei liudytojo E. J. parodymus, kurie nebuvo nuoseklūs ir keitėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G., neigdamas, jog įvykio metu buvo išgėręs, ir tvirtindamas, jog alkoholį vartojo tik po eismo įvykio, t. y. ryte, taip siekia išvengti atsakomybės, o jo parodymų teisme nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog eismo įvykio metu E. G. buvo neblaivus, sukėlęs eismo įvykį, jis pasišalino iš įvykio vietos, o policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir vėliau suradus patį E. G., jam buvo nustatytas 0,8 promilių neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, todėl byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka E. G. kaltei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį konstatuoti.

10. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis savanoriškai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir mano, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę iš tiesų lengvina tai, kad jis atlygino N. E. eismo įvykio metu padarytą žalą dėl apgadintos tvoros, tačiau akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus, į šią aplinkybę atsižvelgė, kadangi buvo paskirtos straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos, t. y. pirmosios instancijos teismas E. G. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį paskyrė 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskyrė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam 3 (trejų) metų terminui, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskyrė 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

11. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. G. kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai paskyrė jam ir papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog E. G., vairuodamas didesnio pavojaus objektą – transporto priemonę – būdamas neblaivus, sukeldamas eismo įvykį bei pasišalindamas iš jo, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kėlė pavojų savo ir aplinkinių žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Apeliacinės instancijos teismas neabejotinai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog E. G. padarė vieną sunkiausių administracinių nusižengimų transporto srityje, už kurį ANK 29 straipsnio 2 dalis numato turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – yra proporcinga padarytų administracinių pažeidimų pavojingumui ir gali užkirsti kelią E. G. daryti panašaus pobūdžio pažeidimus ateityje. Todėl, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog E. G. kartu su administracine nuobauda už nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pagrįstai paskirta ir papildoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės automobilio ,,Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl E. G. kaltės, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. G. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė